Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, URM   |   2019-03-23

Nuo darželio iki universiteto: ką turite žinoti apie švietimo sistemą grįždami gyventi į Lietuvą

  
Nuo darželio iki universiteto: ką turite žinoti apie švietimo sistemą grįždami gyventi į Lietuvą
© pixabay.com

Nemaža dalis į Lietuvą grįžtančių šeimų susiduria su klausimais apie šalies švietimo sistemą. Ar mano vaikas bus priimtas į darželį? Ar vertėtų palaukti, kol vaikas baigs mokyklą? Ar baigęs mokyklą užsienyje būsiu priimtas į Lietuvos aukštąsias mokyklas? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jeigu yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
IKIMOKYKLINIS IR PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS LIETUVOJE
 
Kaip grįžusiam iš užsienio vaikui patekti į darželį?
 
Į valstybinius ar savivaldybių darželius vaikai patenka pagal nustatytą tvarką, ji galioja priimant ir grįžusius iš užsienio, ir nuolat gyvenančius Lietuvoje. Paprastai prašymas priimti vaiką pateikiamas įstaigos vadovui.
 
Tačiau kai kuriose savivaldybėse priėmimas į darželius vykdomas centralizuotai, per savivaldybės sukurtą priėmimo sistemą. Tokiu atveju prašymas teikiamas ne darželio administracijai, o už tai atsakingam savivaldybės padaliniui per elektroninę priėmimo sistemą.
 
Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą tvarką, pagal kurią prašymams gali būti suteikiamas pirmumas (pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir pan.), t. y. prašymai „surikiuojami“ į eilę. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pirmumo teisę.
 
Darželiuose grupių sąrašai sudaromi iš anksto. Prašymų pateikimo terminai skirtingose ugdymo įstaigose ar savivaldybėse yra nevienodi, tačiau dažniausiai prašymai priimami visus metus. Paprastai ikimokyklinio ugdymo grupę vaikai pradeda lankyti rugsėjo mėnesį, tačiau jeigu yra laisvų vietų, darželis ar savivaldybė gali priimti vaikus ištisus metus.
Privatūs darželiai turi savo priėmimo tvarkas.
 
Kokie dokumentai paprastai reikalingi, norint pateikti prašymą dėl priėmimo į darželį?
 
Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jeigu yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
 
Kiek reikia mokėti už darželį?
 
Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose ugdymą finansuoja valstybė. Tėvai (globėjai) moka už vaiko maitinimą. Kai kuriose savivaldybėse yra nustatytas papildomas mokestis ugdymo priemonėms įsigyti arba mėnesinis abonementinis – pastovus mokestis.
 
Mokestis kai kuriose savivaldybėse gali būti mažinamas atsižvelgiant į šeimos pajamas, socialinę padėtį ar kt. Dėl mokesčio mažinimo reikia kreiptis į savivaldybę ar patį darželį. Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose šeima vidutiniškai moka 50–60 eurų per mėnesį.
 
Privačiuose darželiuose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.
 
Ar privaloma vaikui lankyti darželį?
 
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, taigi tėvai (globėjai) gali vesti vaiką į darželį arba jo nevesti savo nuožiūra. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 metų.
 
Tėvai (globėjai) privalo vaikus leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne mažiau kaip 640 val. per metus.
 
Ar privaloma vaikui eiti į priešmokyklinę klasę Lietuvoje, jeigu grįžus jam bus 7 metai?
 
Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams nuo 6 metų ir trunka vienus metus. Grįžę iš užsienio vaikai į mokyklą priimami kartu su bendraamžiais, todėl 7 metų vaikas bus priimtas į pirmą klasę.
 
Dokumentų, įrodančių, kad jis baigė priešmokyklinio ugdymo programą užsienyje, pateikti nereikia. Tačiau jeigu vaikas lankė ugdymo įstaigą užsienyje, pažyma, kurioje atsispindėtų vaiko pasiekimai, galėtų būti naudinga ugdymo įstaigai ir pedagogui.
 
MOKYKLINIS UGDYMAS LIETUVOJE
 
Kaip rinktis mokyklą? Kokie dokumentai reikalingi?
 
Mokyklą patartina rinktis arčiau gyvenamosios vietos. Reikėtų kreiptis į pasirinktos mokyklos administraciją dėl informacijos apie priėmimą ir reikiamų dokumentų pateikimo.
 
Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:
 
  1. tėvų ar globėjų prašymą; 

  2. vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba notaro patvirtintą jo kopiją; 

  3. nustatytos formos vaiko sveikatos pažymą; 

  4. užsienyje lankytos ugdymo įstaigos (jeigu buvo lankoma) pažymą apie mokymosi pasiekimus. 

 
Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą. 

 
Vaikas Jungtinėje Karalystėje lanko 5 klasę. Į kokią klasę Lietuvoje jis būtų priimtas?
 
Iš užsienio atvykę vaikai priimami mokytis kartu su savo bendraamžiais. Tačiau jeigu paaiškėja, kad vaiko pasiekimai aukštesni ar žemesni, jis turi teisę mokytis jo pasiekimus atitinkančioje klasėje.
 
Jeigu mokinys nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais ar globėjais.
 
Kokios pagalbos vaikas galėtų tikėtis mokykloje?
 
Pirmiausia mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą.
 
• Aptariamas švietimo pagalbos poreikis ar poreikis tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis).

 
• Sudaromas mokinio mokymosi individualus planas, kuriame gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, pvz., kurį laiką vaikas gali nesimokyti užsienio kalbos ir šias pamokas skirti kitų dalykų mokymuisi. Numatoma mokinio apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė. 

 
Su mokinio tėvais išsiaiškinama, kokios mokyklos teikiamos pagalbos formos ir būdai būtų priimtiniausi. 
 Aptariami mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų įsipareigojimai, susitariama, kokiu dažnumu bus teikiama informacija apie vaiko daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus. 

 
• Prireikus pasitelkiami mokiniai savanoriai, galintys padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis. Siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, atitinkančios besimokančiojo poreikius. 

 
Numatomas klasės vadovo, mokytojų darbas su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais). Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti. 

 
PROFESINIS MOKYMAS LIETUVOJE
 

Kaip vyksta priėmimas į profesines mokyklas renkantis profesiją Lietuvoje? 

 
Priėmimas į profesinį mokymą vykdomas internetu. Bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) – profesinis.lamabpo.lt.
 
Pagalbą registruojantis gali teikti LAMA BPO arba profesinio mokymo įstaigos. 

 
Kas gali mokytis profesinio mokymo įstaigose?
 

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Jie gali būti baigę 9, 10 arba 12 klasių. Profesinio mokymo įstaigoje galima įgyti ir kvalifikaciją, ir išsilavinimą. 

 
Kokias kvalifikacijas galima įgyti baigus profesinę mokyklą? 

 
Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali įgyti architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitų švietimo sričių kvalifikacijas.
 
Kokios yra tolesnės mokymosi perspektyvos baigus profesinį mokymą?
 
Profesinio mokymo įstaigų absolventai gali toliau mokytis universitetuose ir kolegijose. Mokiniams, profesinio mokymo įstaigą baigusiems su pagyrimu, stojant pridedamas papildomas balas. Stojantiesiems į kolegijas papildomas balas skiriamas už vienų metų darbo stažą pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją.
 
AUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJE
 
Kaip vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas renkantis studijas Lietuvoje?
 
Priėmimas į pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir vientisąsias studijas vyksta centralizuotai – internetu. Priėmimą organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.
 
Priėmimą į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas vykdo patys universitetai. Stojant į Lietuvos aukštąją mokyklą, užsienyje įgyta kvalifikacija (diplomas) turi būti įvertinta ir pripažinta Studijų kokybės vertinimo centre – www.skvc.lt.
 
Jeigu vidurinis išsilavinimas buvo įgytas užsienio valstybėje, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat turi atlikti baigtų mokymosi dalykų atitikmenų nustatymą ir pažymių konvertavimą.
 
Kokios yra lengvatos užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvoje?
 
Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas užsienio lietuviams prie bendro stojamojo balo pridedamas 1 papildomas balas.

 
Teikiama ir finansinė parama Lietuvoje jau studijuojantiems užsienio lietuviams: stipendija, kuri skiriama atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus (123 eurų per mėnesį); 
 vienkartinė socialinė išmoka, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties (nuo 203 iki 319 eurų).
 
Finansinę paramą gali gauti:
 
  • užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs užsienio valstybėje; 

  • užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs Lietuvoje, tačiau ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvą pradėjęs mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėse).
 

Norintys gauti finansinę paramą užsienio lietuviai turi kreiptis į Valstybinį studijų fondą – www.vsf.lt 

 
DIPLOMŲ IR KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS
 
Kas yra užsienyje įgytos kvalifikacijos (diplomo) pripažinimas ir kam jis reikalingas?
 
Kalbant apie užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai: akademinis ir profesinis. Akademiniu pripažinimu siekiama nustatyti, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme, t. y. nustatoma, kokį akademinį laipsnį Lietuvoje (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ar daktaro) atitinka užsienyje įgyta kvalifikacija.
 
Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Jeigu profesija yra reglamentuojama, jai reikalavimus nustato priskirta kompetentinga institucija (reglamentuojamų profesijų ir joms priskiriamų institucijų sąrašas skelbiamas svetainėje www.profesijos.lt).
 
Jeigu profesija yra nereglamentuojama, sprendimą dėl profesinių reikalavimų atitikties nustato darbdavys.
 
Kas vykdo akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą?
 
Priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos:
 
• Studijų kokybės vertinimo centras (vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijos, išskyrus mokslo laipsnius) – www.skvc.lt

 
• Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos (šiuo metu tokį įgaliojimą turi Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Mykolo Romerio universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos universitetas) – siekiant studijuoti pasirinktoje aukštojoje mokykloje
 
• Lietuvos mokslo taryba (užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių atveju) – www.lmt.lt
  

Žymos: Išsilavinimas, Švietimas, Darželis, Universitetas, Mokyklos, Lietuva, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Daktare, man depresija.
– Geriausias vaistas nuo depresijos – visa galva pasinerti į darbą.
– Bet aš maišau betoną!