Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

DELFI.lt   |   2019-02-09

Su meile iš „Brexit“: Lietuva regi savo šansą

  
Su meile iš „Brexit“: Lietuva regi savo šansą
© facebook nuotrauka

Jos – karščiausia finansų tendencija, o Mariaus Jurgilo misija – privilioti jas į Lietuvą. Tačiau netgi jis buvo šokiruotas „krūva“ Jungtinės Karalystės finansų technologijų kompanijų užklausų, gautų per pastaruosius mėnesius, rašo BBC.

Priežastis – „Brexit“.
Finansų technologijų kompanijos kuria paskutinės minutės planus tam atvejui, jei kovo 29 d. „Brexit“ įvyktų be sandorio. Daugelis jų siekia gauti finansines licencijas kitose Europos Sąjungos valstybėse, kad apsaugotų savo veiklą, o ši Baltijos šalis žino, kaip jiems padėti.
 
M. Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, gali pasigirti nemenkais laimėjimais. Naujojo amžiaus banko „Revolut“ klientai gali ir nežinoti, kad bankininkystės licenciją jis įsigijo Lietuvoje. Kaip ir motininė „Google“ įmonė „Alphabet“. M. Jurgilas tvirtina, kad naujoji šalies kryptis su „Brexit“ nesusijusi.
 
„Tai tik sutapimas, – teigia jis. – Iš esmės mes tenorime, kad naujovės gimtų čia ir dabar, o ne praėjus 10 metų po to, kai viskas jau bus įgyvendinta Švedijoje.“ Panašiai mąsto ne vien M. Jurgilas. Septintajame naujutėlaičio biurų pastato aukšte įsikūręs „Blockchain“ (blokų grandinės) technologijų centras Lietuvos vardu ieško naujų karštų finansų technologijų rinkų. Viduje tvyro tyla ir susikaupimas.
 
Darbuotojai su ausinėmis spokso į juodus, skaičiukais nubarstytus ekranus. Motyvaciniai plakatai ant sienų skelbia: „Ateitis bus decentralizuota.“ Šis vienerius metus veikiantis centras, siūlantis bendradarbystės erdves ir konsultavimo paslaugas startuoliams, naudojantiems blokų grandinės technologiją, nepamiršta, kad turi ES įgaliojimus.
 
Jo interneto svetainės adresas baigiasi ne LT, bet EU. Tačiau centro vadovė Eglė Nemeikštytė teigia, kad jo tinklai siekia toli už Europos ribų. Australija, Singapūras, Izraelis – visi nori turėti partnerių Europos Sąjungoje. Blokų grandinės technologija vis dar vertinama skeptiškai, tačiau E. Nemeikštytei neretai tenka atkalbinėti ja susižavėjusius žmones. „Daugybė žmonių ateina pas mus su idėjomis, ir mes jiems sakome – puiku, bet tam nereikalinga blokų grandinė. Pirmyn, apsieisite ir be jos“, – pataria ji.
 
Lietuvos plėtra lyginama su Islandija, kur trys didžiausi bankai augo pernelyg sparčiai ir žlugo 2008 m. finansų krizės metu. Marius Jurgilas tvirtina, kad tokie palyginimai nesąžiningi ir Lietuva šioje srityje nedemonstruoja nepamatuoto entuziazmo. „Mes dar neturime aiškios sistemos, kad žinotume, kaip valdyti riziką. Nenorime šioje srityje pernelyg skubėti“, – teigia jis, turėdamas omenyje blokų grandinę ir kriptovaliutas. Vis dėlto Lietuvos bankas nesiūlo „jokių reguliuojančių sankcijų pirmaisiais veiklos metais“, ir kai kurie svarsto, kad tai – aplaidumo požymis. Pareigūnai taip pat norės išvengti pinigų plovimo bylų, kurios drebina kaimynines Latviją ir Estiją.
Tai, ką siūlo Lietuva, yra reguliacinė „smėlio dėžė“, leidžianti finansų technologijų įmonėms išbandyti savo produktus ribotoje aplinkoje ir taikant tiesioginę priežiūrą. Šios „smėlio dėžės“ nėra įprastos, tačiau jos jau dygsta tokiose nesulyginamose vietovėse kaip Arizona ir Kuveitas. Kritikai nerimauja, kad jos pranašauja lenktynes į dugną, tačiau šalininkai tvirtina, kad jos skatina inovacijas ir yra tinkamai valdomos. Vienas iš sėkmingiausių, o gal rizikingiausių Lietuvos ėjimų – finansų technologijų kompanijos „Revolut“ rėmimas.
 
1,7 milijardais dolerių vertinama kompanija laikoma vienu iš sparčiausiai augančių mobiliąja programa paremtų bankų pasaulyje. „Brexit“ – pagrindinė priežastis, kodėl „Revolut“ persikėlė į Vilnių, tačiau bankas ir toliau ketina išsaugoti būstinę Londone bei elektroninių pinigų licenciją, gautą iš JK reguliavimo institucijų. Praėjusiais metais „Revolut“ ieškojo trečiojo atitikties padalinio vadovo per mažiau nei 18 mėnesių, ir kai kurie ėmė svarstyti, kad galbūt jis plečiasi pernelyg sparčiai.
 
Tačiau pats bankas tvirtina tiesiog ieškantis tinkamo kandidato. Ir nebuvo jokio „kampų kirtimo“, kai kompanija užsitikrino specializuotą bankininkystės licenciją Lietuvoje, teigia verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika. Tai leis „Revolut“ siūlyti einamąsias sąskaitas su visomis būtinomis funkcijomis, mokėti palūkanas už indėlius ir teikti paskolas. Pasirinkęs Lietuvą, bankas gali veikti visoje ES. „Visa tai bus išbandoma Lietuvoje, o vėliau perkeliama į kitas šalis, – teigia A. Bičeika. – Pastebime, kad daugybė įmonių naudojasi Lietuva kaip tramplinu.“
 
Kalbos apie Lietuvą jau kurį laiką netyla trijų aukštų technologijų centre „Level 39“, įsikūrusiame Londono „Canary Wharf“, kur daugelis rezidentų jau kuria apsidraudimo planus „Brexit“ atveju. „TransferGo“ – tarptautinių pervedimų kompanija – Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų licenciją gavo 2018 m. liepą. BABB – dar nepradėjusi veiklos pinigų pervedimo kompanija, neturinti jokių ryšių su Lietuva, taip pat yra įpusėjusi šį procesą. Abi bendrovės tokį sprendimą priėmė dėl „Brexit“ neapibrėžtumo, tačiau abi kaip argumentus paminėjo Lietuvos vietinius talentus ir naudingas reguliacijas. Nueikite į finansų technologijų startuoliams skirtą renginį Vilniuje ir išvysite salę, pilną entuziastingų jaunų entreprenerių.
 
Po 2008 m. finansų krizės įvairios tarptautinės kompanijos čia persikėlė taupydamos pinigus. Tarp jų – „Western Union“, daugelį lietuvių išmokiusi finansinių gudrybių. „Anksčiau galėjome konkuruoti žemais kaštais, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – O dabar konkuruojame savo talentais." Vilnius neabejotinai garsina savo vardą. 2018 m. viduryje miestas paleido keistą turizmo kampaniją, pavadintą „G-spot of Europe“ („Europos G taškas“), kartu su šūkiu: „Niekas nežino, kur jis yra, bet kai jį randate, būna nuostabu.“ Britų banko „Barclays“ remiamas bendradarbystės centras „Rise Vilnius“ – vieta, kur rasite kelias dešimtis naujų kompanijų.
 
Tai vienas iš septynių tokių centrų, įsikūrusių Mumbajuje, Tel Avive, Londone, Mančesteryje, Keiptaune ir Niujorke. „Iš pradžių būta abejonių, ar Vilniuje rasime pakankamai finansų technologijų startuolių, tačiau mes tas abejones paneigėme“, – teigia Mariano Andrade Gonzalezas, „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdantysis direktorius. Pasak Vilniaus mero, užsienio kompanijos atranda, jog miesto darbo jėga ypač tinkama startuoliams, mat lietuviai pasižymi puikiais matematiniais įgūdžiais.
 
„Galbūt šaknų reikėtų ieškoti gūdžiame sovietmetyje. Žmonės studijavo šiuos dalykus, negalėdami gilintis į socialines studijas.“ „Natūralu, kad finansų technologijomis susidomėjome dar prieš „Brexit“. Esame pasirengę prisitaikyti prie ateities, užuot su ja kovoję.“
  

Žymos: Europos Sąjunga, Finansai, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Kodėl policininko žmona miegamajame vaikšto lėčiau nei kituose kambariuose?
– Todėl. Kad miegamajame yra gulintis policininkas.