Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Alfa.lt   |   2019-01-30

Trapi taika Šiaurės Airijoje bus paaukota vardan „Brexit“?

  
Trapi taika Šiaurės Airijoje bus paaukota vardan „Brexit“?
© Pixabay.com

Miesto centre stovėjusiame automobilyje detonavusi bomba bet kurioje Europos sostinėje būtų neeilinis ir plačiai nušviestas incidentas. Televizijos reporteriai skubėtų į įvykio vietą, pirmose leidinių antraštėse būtų įvardytas aukų skaičius, politikai jaustų visuomenės spaudimą viešose vietose užtikrinti saugumą.

Tačiau sausio 19 d. nugriaudėjęs sprogimas viename didžiausių Šiaurės Airijos miestų Deryje (dar žinomame Londonderio pavadinimu) tokio dėmesio nesulaukė. Didžiosios Britanijos ir Europos spauda šį įvykį aprašė gana atsainiai.
„Tokie įvykiai Šiaurės Airijoje nėra naujiena“, – buvo galima išgirsti ne viename televizijos kanale.
 
Judrioje gatvėje šalia teismo pastato automobilyje detonavęs sprogstamasis užtaisas aukų nepareikalavo, tačiau tapo tragiškų įvykių priminimu. Šiaurės Airijos gyventojai su siaubu prisimena tris dešimtmečius užtrukusį konfliktą, pramintą Bėdomis (angl. The Troubles), tarp protestantų junionistų ir katalikų nacionalistų, į jį buvo įsikišusi ir Didžiosios Britanijos kariuomenė.
 
Protestai, ignoravimas ir smurtas
 
Viskas prasidėjo nuo elementarių protestų būtent Derio mieste. 1960 m. katalikai pradėjo rengti demonstracijas ir reikalauti lygių balsavimo, įdarbinimo, išsilavinimo, apsirūpinimo būstu teisių. Regiono administracija, kurioje dominavo junionistų atstovai, sistemingai diskriminavo etnoreliginę grupę ir jos reikalavimus. Į protestus policija reagavo griežtai ir be gailesčio. Toks valdžios atsakas tik paskatino protestus, o netrukus demonstracijos pradėjo vykti ir Belfaste. Valdžia Londone nutarė, kad problemą pavyks numalšinti į regioną pasiunčiant britų karius, kurie netrukus stojo į akistatą su atgaivinta Airių Respublikos armija (IRA). Taip prasidėjo konfliktas, pareikalavęs daugiau kaip 3500 žmonių gyvybių, dešimtys tūkstančių buvo sužeisti.
 
Šiandien tai išgyvenę airiai ir net patys IRA kovotojai situaciją apibūdina kaip tragišką ir bereikalingą. Vietinius šiurpina kartkartėmis pasikartojantys jaunųjų kraštutinių nacionalistų suburtos „Naujosios IRA“ vykdomi sprogimai ir neramina „Brexit“ pasekmės „Didžiojo penktadienio“ taikos susitarimui, kuris regione buvo pasiektas visai neseniai – 1998 m. Gyventojai įsitikinę, kad gatvėse įsivyravusi ramybė iki šiol yra itin trapi, o regionui ir jame vykstantiems įvykiams būtinas tinkamas spaudos, Briuselio ir ypač Londono dėmesys.
 
„Neabejoju, realios užkardos pasienyje su Airija atstatymas ir vėl išprovokuos smurtą“, – „Brexit“ šalininkų užmojį visiškai atsiskirti nuo ES kritikavo visai netoliese pasienio ruožo gyvenanti Mary Casy, kurios tėvas 1972-aisiais žuvo per sprogimą pasienio patikros poste.
Moteris neabejoja, kad „po nusėdusiomis“ dulkėmis „tie įsitikinimai ir pasiskirstymas“ vis dar egzistuoja. Anot jos, proairiška grupė ir Londonui ištikimi junionistai išlieka aktyvūs, verbuoja žmones, tai kelia nerimą.
 
Ryškų etnoreliginį pasiskirstymą iliustravo ir „Brexit“ referendumo rezultatai. Dauguma Šiaurės Airijos gyventojų atmetė skyrybas su ES. Tačiau Belfasto karalienės universiteto tyrime įvardijama: katalikai ir save airiais laikantys balsavusieji kur kas labiau nori likti ES. O protestantai ir junionistai palaikė skyrybas.
 
„Nemanau, jog sprogimas Deryje įvyko dėl „Brexit“, tačiau neabejoju, kad šis procesas gali įkvėpti atnaujinti kovą dėl įsitikinimų“, – sakė M. Casy.
 
Skaldantis „Brexit“
 
Didžiosios Britanijos piliečiams referendume patvirtinus norą atsiskirti nuo ES, Briuselis iš karto prabilo apie trapų taikos išsaugojimą Šiaurės Airijoje. Šis pareiškimas buvo patvirtintas Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May ir ES suderinus pirminį susitarimą dėl skyrybų – pasienio patikros punktų šiame ruože nebuvo numatyta. Tačiau projektas Vestminsteryje buvo atmestas triuškinančia dauguma, o skyrybų šalininkai ragino nutraukti visus Didžiąją Britaniją ir bloką siejančius saitus.
 
Šiaurės Airija, be abejonės, yra ypač svarbus ir bene daugiausia diskusijų sukeliantis veiksnys Londono ir Briuselio skyrybų procese. Tačiau regionas abiem pusėms aktualus dėl skirtingų priežasčių. Vestminsteryje vis dar vykstant aršioms diskusijoms, apie bendrą Londono poziciją kalbėti nebūtų verta, tačiau „Brexit“ šalininkai pakankamai atvirai deklaruoja ketinimą „atkirsti“ regiono katalikus nuo Airijos Respublikos patikros punktais, nepaisant to, kad laisvas judėjimas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos buvo įtvirtintas „Didžiojo penktadienio“ susitarime.
 
Ar šiuo atveju „Brexit“ vadinti tiesiogine grėsme taikai regione būtų pernelyg grubu?
 
Šiaurės Airijos nacionalistai tikina, kad „Brexit“ ir būsimų skyrybų pasekmės dar kartą patvirtina jų nuomonę dėl Vestminsterio atsainumo jų atstovaujamos etnoreliginės visuomenės grupės atžvilgiu. Partija apgailestavo, kad „Brexit“ referendumo kampanijos metu nebuvo atkreiptas dėmesys į regionui kylančias grėsmes, trapią „pokonfliktinę“ visuomenę ar atviro pasienio svarbą.
 
Jau ne kartą šiame tekste minėtą ir viena iš konflikto įsiplieskimo priežasčių laikomą Londono pasirinkimą ignoruoti regiono katalikus pakankamai taikliai iliustravo „The Telegraph“ publikacija, paviešinta vos kelios dienos po sprogimo Deryje. Pirmame puslapyje išspausdintoje publikacijoje informuojama, jog „Brexit“ aklavietėje atsidūrę ministrai svarsto „atnaujinti derybas dėl „Didžiojo penktadienio“ taikos susitarimo. O keturių puslapių publikacijoje incidentas Deryje aprašomas vos keturiais sakiniais.
 
Daugelis Šiaurės Airijos gyventojų „Didžiojo penktadienio“ susitarimą prilygina stebuklui, tad idėja dėl „Brexit“, kurio dauguma nė nepalaikė, „persvarstyti“ jautrų susitarimą atrodo mažų mažiausiai neapgalvota.
 
Ir tai dar ne viskas. Siekiant išspręsti teisių ir nelygybės iššūkius regione, taikos susitarime numatyta, kad Šiaurės Airijos gyventojai gali pasirinkti britų, airių arba abi pilietybes. Tad iškyla klausimas, ar po „Brexit“ Airijos Respublikos pilietybę turintys gyventojai išlaikys dabar turimas teises laisvai dirbti, gyventi ir mokytis bendrijos šalyse. Be to, kyla grėsmė regione sukurti dar vieną (!) nelygybės atvejį tarp Didžiajai Britanijai ištikimų ir save airiais identifikuojančių grupių. Tuomet vieni bus ES piliečiai, o kiti – išlikę ištikimi Londono užmojui atsiskirti. Konflikto užuominų, ypač nevieningoje visuomenėje, nesunku įžvelgti jau dabar.
 
Taigi ar klausimas, ar Londonas pasiryžęs rizikuoti taika Šiaurės Airijoje, kad visiškai atsiribotų nuo ES, vis dar atrodo toks grubus?
 
ŠALTINIS: alfa.lt
 
 
 
  

Žymos: Airija, Šiaurės Airija, brexit, taika

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Paprastai mergaitėms patinka lėlytės, o berniukams – gražios mašinėlės. Bet kodėl paaugus viskas pasidaro atvirkščiai?