Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Delfi.lt   |   2019-02-07

Tūkstančiams lietuvių emigrantų – perspėjimas apie laukiančius pokyčius: yra sprendimas, apie kurį mažai kalbama

  
Tūkstančiams lietuvių emigrantų – perspėjimas apie laukiančius pokyčius: yra sprendimas, apie kurį mažai kalbama
© pixabay.com

Lietuviai emigrantai su nerimu žiūri į tai, kas šiuo metu vyksta Didžiojoje Britanijoje. Kas laukia keliasdešimties tūkstančių lietuvių, gyvenančių neapsisprendžiančioje Didžiojoje Britanijoje? Kaip chaotiškuose sprendimuose paskendusi Anglija rengiasi pasielgti su tūkstančiais emigrantų?





„Nesaugūs jaučiasi ne tik lietuviai, bet ir visi kiti užsieniečiai. Lietuvių bendruomenė Europoje yra bene viena didžiausių. Nežinomybė, kaip bus susitartas tas išėjimas, ar bus atidėtas, gal bus skelbiamas naujas „Brexit“. Tai neramina, žmonės turės spręsti, ar likti toje šalyje, ar grįžti į Lietuvą, o gal pasirinkti trečią šalį, galbūt Vokietiją. Esu girdėjusi pamąstymų iš lietuvių, gyvenančių Australijoje, kad jie kviečia lietuvius Žmonės baiminasi dėl socialinių garantijų, judėjimo laisvės.
Britai visada buvo tie, kurie norėjo vienyti Europos Sąjungą, o nežinomybė yra normalus faktorius, ar lietuviai vis dar turės panašias sąlygas, nes tai jau nebus ES valstybė. (...) Aišku, taip pat dėl galimybės dirbti, galimybės dirbti kiekvienoje šalyje. Britanija dar nesusitarė galutinai, kaip tai bus sprendžiama. Tas susitarimas su ES nebuvo priimtas parlamento, bet tie patys vokiečiai, gyvenantys Anglijoje, susiduria su ta pačia problema, kaip ir lietuviai, kurie galbūt pasirinks Lietuvą. Tai Lietuvai didžiulis iššūkis: lietuvius bandyti susigrąžinti į Lietuvą ir suteikti vaikams galimybes integruotis, taip pat - darbo klausimas“, - laidoje kalbėjo D. Henkė.
 
Kaip pabrėžė D. Henkė, nors lietuvių bendruomenė yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje, mums vis dar labai trūksta greitesnio reagavimo ir aiškesnio sprendimų priėmimo. Aišku, daug kas vyksta per lėtai, trūksta racionalumo, greičio, bet tuo pačiu teko bendrauti su Vatikano atstovais, kurie sako, kad lietuviai yra kviečiami grįžti prie šaknų, kad mes esame ypatingi, nes čia nevyko jokių religinių karų, gyvena daug skirtingų tautybių žmonių, esame geras pavyzdys Europai.
 
 „Praėjusią savaitę buvo didžiulis lozungas iš premjero, bet šiandien susitikau su švietimo ministru, kuris sakė, kad vaikams yra svarbu žinoti, kad jie jausis saugūs, pastangos tikrai yra daromos.(...) Gyvenant užsienyje ir stebint Lietuvą viskas atrodo labai lėtai, mes irgi mokinamės iš kitų šalių praktikos, tai juk yra didžiuliai iššūkiai. Aišku, daug kas vyksta per lėtai, trūksta racionalumo, greičio, bet tuo pačiu teko bendrauti su Vatikano atstovais, kurie sako, kad lietuviai yra kviečiami grįžti prie šaknų, kad mes esame ypatingi, nes čia nevyko jokių religinių karų, gyvena daug skirtingų tautybių žmonių, esame geras pavyzdys Europai, bet lėtai darome sprendimus, lėtai einame iki to svarbaus momento, kai daromi pokyčiai.
 
Reikia ir švietimo sistemą modernizuoti ir kitus dalykus. Dabar šiuo metu kaip tik Užsienio reikalų ministerija daro apklausą ir klausia, kas emigrantus skatintų grįžti. Visų pirma, minimos ekonominės priežastys, visi pabrėžia, kad tai yra didžiulis iššūkis, tai labai sunku, bet jie išvyksta paskatinti ekonomikos. Antra – dėl šeimos. Kita vertus, mes daug kalbame apie toleranciją, bet tai savybė, kuri ugdoma iš kelių kartų, tai ne tik ekonominės priežastys gali sugrąžinti lietuvius, bet taip pat tolerancija ir pagarba darbdaviui, tikėjimas savo šalimi, tai yra du esminiai dalykai – pasitikėti“, - laidoje pabrėžė D. Henkė. Anot jos, lietuviai turėtų labiau susivienyti ir skleisti idėją apie referendumą dėl pilietybės. „Sunkiai dirba lietuviai užsienyje, reikia tą duoną ir užsidirbti, bet tiems, kurie neturi nekilnojamojo turto yra lengviau, taip pat kaip ir tiems, kurių vaikai neina į mokyklas.
 
Kartais žmogus tą didesnį atlyginimą gali paaukoti, kad užaugintų vaikus toje šalyje, kurioje jis gimė. Taip pat yra svarbus pilietybės išsaugojimas“, - sakė D. Henkė. „Mes tikimės, kad per referendumą pavyks visiems pasisakyti, ko mes iš tiesų norime. Apie pilietybės klausimą mes jau kalbame apie 10 metų. Drįstu teigti, kad iki dabar Lietuvoje nevyksta jokios diskusijos.
 
Taip pat kviečiu visus dažniau apie tai kalbėti, kad žmonės suprastų. Yra daug mitų, kuriuos reikia pamiršti. Tarkime, kur žmogus išvažiavęs mokės mokesčius, bet mokesčiai yra mokami toje šalyje, kurioje gyveni. Kitas dalykas – pensijos. Nereikia mums visiems nuvertinti tų balsų, kuriuos reikia surinkti, kad referendumas įvyktų.Tai yra didžiulis iššūkis. Žinoma, yra daug priežasčių, kodėl daug referendumų ir neįvyko. Todėl kviečiu apie tai daugiau kalbėti, ką žmonės būtent spręs ir tikrai mums visiems susivienyti, kviečiu taip pat susivienyti ir valdžios atstovus. Kalbėkime apie tai, aiškinkime tautai, kad pilietybės išlaikymas yra be galo svarbus. Jeigu žmogus turės kišenėje lietuvišką pasą, tai tikrai jam bus paskata grįžti, reikia kalbėti apie tai, kad Lietuvai reikalingi lietuviai“, - laidoje kalbėjo D. Henke.
  

Žymos: brexit, Lietuva

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Godus moka du kartus. Bukas moka tris kartus. Mokesčių mokėtojas moka visada.