Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2013-09-07

Aš – ne širšė ir ne šeškas...

  
Aš – ne širšė ir ne šeškas...

Mes dažnai pykstame. Supykę net išraustame, padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis. Ir jau tada tegul visi slepiasi, nes, kaip tos širšės, galime neapgalvotai ir skaudžiai pulti ir gelti. Arba, dar baisiau, padaryti, kaip šeškas supykęs daro... Tuomet jau tampa nesvarbu, ar vėliau teks ilgai gailėtis neapgalvotų žodžių ir poelgių.

Ar mes tikrai nesame pajėgūs kontroliuoti savo pykčio emocijų, nors ir žinome, kad tai gali išprovokuoti problemų darbe ir namie? Nors agresyvus elgesys yra instinktyvus, taigi, natūralus būdas išreikšti pyktį, bet jo išraiškas riboja pirmučiausia asmeniniai įsitikinimai, socialinės normos ir galiausiai net įstatymai.
Pykčio išraiškos
Jaučiamas pyktis gali skirtis savo intensyvumu – nuo lengvo susierzinimo iki didelio įniršio. Kaip su juo kovoti – išlieti, slopinti ar pabandyti nusiraminti?
 
Specialistų nuomone, pačiam supykusiajam sveikiausia yra pyktį išsakyti – tik jokiu būdu ne tūžmingai ir agresyviai išlieti. Išreikšdami jausmus neturėtumėme būti reiklūs ir įžūlūs, svarbiausia taisyklė – gerbti save ir kitus.
 
Kitas būdas – mėginti nuslopinti kilusį pyktį, jį sulaikyti. Bet, psichologų tvirtinimais, toks dažnai „nuryjamas“ pyktis niekur nedingsta, jis mus draskys iš vidaus, gali atsiliepti sveikatai – padidinti kraujo spaudimą ar net sukelti depresiją. Neišreikštas pyktis vėliau gali išprovokuoti patologines pykčio išraiškas: užuot atvirai išsakęs, kas sukėlė pyktį, toks žmogus nuolatinėmis užuominomis, ciniškai, priešiškai „keršija“, nors kiti ir nesupranta, už ką. Žmonių, kurie linkę kitus žeminti, viską kritikuoti ir reikšti sarkastiškas pastabas, esame sutikę kiekvienas, ir toks jų elgesys rodo, kad jie neišmoko konstruktyviai išreikšti pykčio.
 
Trečias būdas – tiesiog sąmoningai mėginti nusiraminti ir išmokti valdyti savo reakcijas, tiek išorines, tiek vidines, kad pykčio jausmas neįsisiūbuotų, o nuslūgtų.
Pikti ir piktesni
Vieni žmonės supyksta dėl mažiausių niekų, nuolat būna dirglūs ir irzlūs, kiti reaguoja daug šalčiau. Skirtingos reakcijos priežastys yra genetinės, psichologinės ar sociokultūrinės. Juk jau nuo mažens leidžiame vaikams reikšti džiaugsmą, liūdesį, bet varžome pykčio išreiškimą, tad neišmokome jų išgyventi pykčio bei jo konstruktyviai išreikšti. Tyrimais įrodyta, kad greičiau linkę pykti nedarniose, nepilnose šeimose užaugę žmonės, nes jie įgijo mažiau emocijų reiškimo ir bendravimo patirties. Pyktį gali sukelti tiek išoriniai veiksniai – vėluojantis troleibusas, paliktas telefonas namuose, triukšmas darbo vietoje, gražiau atrodantis kolega, tiek vidiniai – praeities prisiminimai ar tiesiog bloga nuotaika, nepasitenkinimas gyvenimu, neįgyvendinami užmojai, stresas ir pan.
 
Pyktis išreiškiamas įvairiai: durų ir daiktų trankymu, klyksmais ar nesikalbėjimu, ašaromis. Kartais, kaip žinia, jis baigiasi net smurtu prieš kitus. Taigi, labai svarbu žinoti, kaip jį galima kontroliuoti.
 
Pikčiurnų tipai
Jei jaučiate, kad pyktis užverda dažnai, galbūt pastebite, kokios situacijos jį kelia? Žinodami, kuriam pikčiurnų tipui priklausote, galbūt galėsite labiau kontroliuoti pykčio proveržius tam tikrose situacijose.
„Šeimos tironai“ savo pyktį išlieja tik ant šeimos narių.
 
„Avigalviai“ dažniausiai sutinkami už vairo. Jų vairavimo maniera kelia pavojų ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams. Jie nuolat skuba, net jei nėra jokio reikalo skubėti, akivaizdžiai susijaudinę šaukia atsidarę langą, mosuoja rankomis, grasina kitiems vairuotojams...
 
„Kaltintojai“ dėl juos užklupusių problemų nelinkę kaltinti savęs, o tik kitus.
„Tamsios asmenybės“ pyktį laiko viduje. Tai uždari, beveik su niekuo nebendraujantys žmonės.
„Keršytojams“ atrodo, kad galima kaltinti visus iš eilės, nes jie to nusipelnė.
„Karštakošiai“ nerodo savo pykčio atvirai, bet nuolat reiškia nepasitenkinimą, yra labai dirglūs. Dažnai keikiasi.
 
Kas padeda įveikti pyktį?
Universaliausias patarimas – tik neskubėkite išsilieti. Kaip žinia, kartais labai padeda iš senų senovės atkeliavęs patarimas: kad ir koks įtūžęs būtum, prieš pradėdamas kalbėti kelis kartus giliai įkvėpk pro nosį, iškvėpk pro burną ir tik tada prabilk – dalis pykčio jau bus išgaravusi su iškvepiamu oru... Tiesa, specialistai nerekomenduoja tiesiog sulaikius kvėpavimą laukti, kol viskas praeis. Pasak jų, tyla gali tik dar padidinti jaučiamą pyktį ir agresiją.
 
Svarbu atrasti kas sukelia mums pyktį ir tada sukurti planą kas padėtų to išvengti.
 
Skaičiuokite avytes
Gan efektyvus pykčio valdymo būdas – imti mintyse ką nors skaičiuoti. Skaičiuokite iki dvidešimties, trisdešimties – kol atsipalaiduosite. O jei tuo pat metu dar ir giliai, aktyviai kvėpuosite, galbūt netruksite pamiršti, dėl ko supykote.
 
Tapkite karikatūristu
Atminkite: visur galima įžvelgti ir juokingąją gyvenimo pusę. Ne išimtis ir pyktį sukėlusi situacija, o kvailas juokelis gali padėti susigrąžinti vidinę pusiausvyrą. Taigi, užuot įsiūčio akimirką išvadinęs viršininką asilu, prikąskite liežuvį ir mintyse nupieškite šį romų gyvulėlį, žiūrintį į jus jūsų viršininko akimis... Toks vaizdas tikrai pakeis dalį jūsų pykčio, išsklaidys kylančią įtampą ir padės konstruktyviau susitvarkyti su šia neigiama reakcija. Tiesa, nemėginkite juoktis sarkastiškai ar tyčiotis, kad ir mintyse, nes tai bus tas pats nelemtas pyktis, tik kitu pavidalu. O štai geraširdiškas juokas padės nevertinti situacijos per rimtai.
 
Supykę nespręskite problemų
Pyktis blokuoja racionalų mąstymą, taigi, supykę stenkitės nespręsti problemų. Verčiau trumpam užsimerkite ir pabandykite įsivaizduoti tuščią popieriaus lapą arba beribę kosmoso erdvę. Pasistenkite nukreipti savo mintis, o jei galite, kuriam laikui net pakeiskite savo užsiėmimo pobūdį. Tarkim, pasiklausykite nuotaikingos muzikos, užsiimkite namų ruoša, darykite fizinius pratimus.
 
Išeikite pasivaikščioti
Pats veiksmingiausias būdas visai atsikratyti pykčio – palikti jį už namų ar darbo durų. Jei susipykote su namiškiais ar kolegomis, užteks pasivaikščioti gryname ore, įdėmiai pasižvalgyti aplinkui, ir pajusite, kaip pyktis atlėgs.
 
Paprašykite aplinkinių supratingumo
Nebijokite prisipažinti draugams, kolegoms ar artimiesiems, kad jums nelengva suvaldyti pyktį, ir paprašykite, kad jie neprovokuotų, leistų atsipalaiduoti. O susitarę, kad visus barnius stengsitės spręsti taikiai kalbėdamiesi ir reikšdami savo nuomones bei siekdami kompromiso, šio susitarimo šventai laikykitės. Kalbėdamiesi ypač atsargiai vartokite žodžius „niekada“ ir „visada“, tiek kalbėdami apie save, tiek apie kitus, nes šie žodžiai atstumia ir žemina pašnekovą, kuris galbūt mielai prisidėtų ieškant abiem priimtino sprendimo. Ir visuomet atidžiai išklausykite pašnekovą.
 
Visose situacijose ieškokite sprendimų ir neleiskite, kad neigiamos emocijos užnuodytų jūsų gyvenimą ir sugriautų sveikatą.
  

Žymos: psichologė, Santykiai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Specialistas, atsakingas už atominės elektrinės saugumą, pasakė „šakės“ dėl kišenėje iš parkerio išsiliejusio rašalo. Tačiau 15 jo kolegų visgi pražilo.