Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-14

27 balsai už Europą: apgaulingas nuobodulys Slovėnijoje 

  
27 balsai už Europą: apgaulingas nuobodulys Slovėnijoje
© SCANPIX
Slovėnijos premjeras Marjanas Šarecas – buvęs komikas

Stefano Lusa yra italų kilmės slovėnų žurnalistas iš Koperio (Slovėnija). Šiuo metu jis yra „Radio Capodistria“ naujienų tarnybos vadovas. Jo straipsnis yra dalis VoxEurop.eu projekto „27...

ont-size: 1pc;">Stefano Lusa yra italų kilmės slovėnų žurnalistas iš Koperio (Slovėnija). Šiuo metu jis yra „Radio Capodistria“ naujienų tarnybos vadovas. Jo straipsnis yra dalis VoxEurop.eu projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe).

9-ajame dešimtmetyje slovėnų pankų grupė „Pankrti“ buvo viena iš kultūrinių jėgų, sukrėtusių valdantįjį komunistų režimą. Pirmasis jų įrašas buvo „Dolgcajt“ (Nuobodulys). Per audringą laikotarpį po Josipo Broz-Tito, Jugoslavijos tėvo, mirties tarp jaunų žmonių buvo paplitęs nuobodulys, sumišęs su tvirtu įsitikinimu, kad niekas nepasikeis.

Ir dabar, Liublianai ruošiantis europiniams rinkimams, ore tvyro apatija. Ne tiek daug pokyčių nutiko Slovėnijoje. Svarbiausias politinis įvykis buvo Marjano Šareco, buvusio komiko, kuris 2010 m. sceną paliko, kad taptų provincijos miesto meru, triumfas. Jo pergalė parlamento rinkimuose tapo naujausiu gelbėjimosi ratu centro kairei – dar vienu triušiu, kurį pavyko ištraukti iš skrybėlės, bandant užkirsti kelią Janezui Janšai ir jo Demokratinei partijai grįžti į valdžią.

Daugeliui atrodo, kad J. Janša, nepriklausomybės karo didvyris, tebėra vienintelė šalies viltis. Kitiems jis yra grėsminga, šešėliuose skendinti figūra, užsimojusi radikaliai pakeisti šalies veidą. Neatmestina, kad kituose rinkimuose jam pavyks iškovoti minimalią pergalę, subūrus plačią centro dešinės koaliciją. Tačiau tai bus veikiau Pyro pergalė, turint galvoje, kaip sudėtinga bus ką nors pakeisti nacionaliniu lygmeniu.

J. Janša yra artimas Vengrijos premjero Viktoro Orbano sąjungininkas, pakerėtas migrantų keliamos grėsmės ir ryžtingai proamerikietiškas. Jo partijos europarlamentarai Europos Parlamente prisijungs prie Europos liaudies partijos. Tuo pačiu keliu turėtų pasukti ir „Naujosios Slovėnijos“, laisvajai rinkai įsipareigojusių krikščionių demokratų, nariai.

Jei viskas vyks pagal planą, jie bus artimesni Višegrado grupei, nei bet kuri kita dešinioji frakcija. Tuo pačiu metu centro kairės blokas išlieka išsisklaidęs. Tai bus įvairių vyriausybę sudarančių politinių jėgų vienybės išbandymas. Tuo metu kraštutinė kairė tikėsis pirmą kartą laimėti mandatą Europos Parlamente.

Pažvelgus atidžiau, darosi aišku, kad nė viena politinė jėga į kovos lauką neišvedė stipriausių figūrų – dalyvauja vien žemesnio rango politikai ir buvusios įžymybės, besitikinčios rasti vietos po Europos saule. Iš tiesų niekas nesitiki, kad 8 Slovėnijos europarlamentarai gali ES atlikti lemiamą vaidmenį, ar kad Europa turi atsakymų Slovėnijos problemoms. Tai pasidarė pernelyg akivaizdu per migrantų krizę, ypač kai per šalį nusidriekė „Balkanų maršrutas“. 

Migrantų krizė atkreipė slovėnų dėmesį į ES lygmens politiką

Tuo metu Liubliana prašė Europos pagalbos, bet galiausiai buvo priversta tvarkytis viena – saugoti išorinę Šengeno erdvės sieną, kad išvengtų „invazijos“ migrantų, kurie nė neketino pasilikti. Iki tol didžiausias Liublianos rūpestis buvo pakeliauti kartu su Vokietijos ekonomika, o Briuselis likdavo tolima figūra kažkur ties politiniu horizontu.

Ervino Hladniko Milharčičiaus, vieno įžvalgiausių šalies analitikų, atliekamų interviu serijoje EP rinkimų dalyviai visi sulaukia klausimo, ką Slovėnija davė Europai, ir kaip šalis prisidėjo prie Europos raidos. Iki šiol nė vienas kandidatas nepateikė įtikinančio atsakymo, tarsi iki tol jie niekada nebūtų apie tai susimąstę. Iki šiol visada būdavo keliamas klausimas, ką Europa davė Slovėnijai. Juk narystė ES visada buvo laikoma vienintele išeitimi, ir Liubliana, visada pavyzdinga mokinė, ne vienerius metus stengėsi atitikti stojimo į ES reikalavimus. Slovėnų politinės partijos tada viso labo pasiskolino Europos viziją iš politinių grupių, jau esančių Briuselyje, per daug nesukdamos galvos apie galimybę ją pačios susikurti.

Ir vis dėlto didelė Slovėnijos gyventojų dauguma lieka įsitikinusi, kad šaliai būtų sudėtinga gyvuoti be Europos, euro ir Šengeno zonos. Šaliai, kuri dažnai įsivaizduoja esanti iš molio nudrėbta vaza, kurią supa geležinės vazos – didesni, stipresni kaimynai, su kuriais Slovėnija turėjo sudėtingus santykius – europinė integracija lieka saugumo, politinio stabilumo, pagarbos žmogaus teisėms ir ekonominio klestėjimo garantija.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Dauguma šiuolaikinių porų primena ledus – mergina ledas, vaikinas vaflis.