Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-09

27 balsai už Europą: ar Slovakijoje bus pratęsta „hipsterių revoliucija“? 

  
27 balsai už Europą: ar Slovakijoje bus pratęsta „hipsterių revoliucija“?
© SCANPIX
Protestai Slovakijoje

Martinas M. Šimečka dirba viename pirmaujančių Slovakijos žiniasklaidos leidinių „Dennik N“. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (angl. 27 Voices for Europe), kurį...

Šimečka dirba viename pirmaujančių Slovakijos žiniasklaidos leidinių „Dennik N“. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (angl. 27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Kalnų kaimelyje, kur aš važiuoju, kad ištrūkčiau iš miesto, autobusas apsisuka ties taverna – ten baigiasi kelias. Žiemos dienomis šviesą užstoja virš kaimo iškilusios aukštos, stačios kalvos. Kartais atrodo, kad ši vieta atskirta ne tik nuo miesto, bet ir nuo visos Europos.

Aš čia buvau 2019-ųjų sausį, kelios dienos po to, kai Slovakija prisijungė prie euro zonos. Tavernos savininkas paėmė iš manęs 50 centų už alaus pintą (kaina liko tokia pati) ir smalsiai pažvelgė į monetą. Tada ją įmetė į kasos aparatą kaip žmogus, kurio negali nustebinti jokios istorinės permainos.

Slovakai laiko save prisitaikančiais žmonėmis – pasyviais istorijos šimtmečių liudininkais, kuriems pavyko pergyventi įvairias juos valdžiusias imperijas (vengrų, vokiečių ir rusų). Ir vis dėlto ES buvo pirmoji imperija, prie kurios slovakai prisijungė savanoriškai – ir net patys rimtai pasistengė, kad turėtų tokią teisę.

10-ajame dešimtmetyje Slovakiją valdė autokratiškasis Vladimiras Mečiaras, žinomas melagis ir šiandieninių populistų pirmtakas. Slovakams pirmiausia teko įveikti V. Mečiarą, kad turėtų bent kiek šansų pasiekti narystę ES.

Po V. Mečiaro pralaimėjimo Slovakija tapo „politine tauta“, kuri suprato poreikį – ir nuoširdžiai troško – tapti demokratinės Europos dalimi. Vis dėlto, kai ji galiausiai prisijungė 2004-aisiais, pasyvumas ir vėl pradėjo vyrauti. Slovakų aktyvumas 2014 m. europiniuose rinkimuose buvo mažiausias visoje ES – siekė vos 13 proc. Nebuvo taip, kad jiems nepatiktų ES – jiems atrodė, kad bus apsieita ir be jų.

Ir vis dėlto vėlesni įvykiai privertė Slovakijos visuomenę gerokai daugiau dėmesio atkreipti į Europą. 2015 m. Europą užgriuvo baimė dėl imigrantų, ir tuometiniam premjerui Robertui Fico tai sukėlė problemų. Pastaraisiais metais Vidurio Europos šalyse dominavo populistai su autoritariniais polinkiais. 2016-aisiais atvirai fašistinė partija įžengė į Slovakijos parlamentą. Daugelis slovakų suprato, kad demokratija nėra kažkas savaime suprantamo ir kad dėl jos gali tekti kovoti, kaip buvo kovojama 10-ajame dešimtmetyje.

Nors Slovakija formaliai išliko liberali demokratija (tarp visų Vidurio Europos šalių ji pirmauja pagal žiniasklaidos laisvę), nepriklausoma žiniasklaida aiškiai parodė, kad korupcija, pernelyg ilgai laikiusi apraizgytą visą politinę sistemą, šaliai yra gerokai pavojingesnė negu neegzistuojantys imigrantai. Naujų skandalų kilo kas dieną, ir galiausiai jauni žmonės 2017-aisiais ėmė organizuoti masinius maršus prieš korupciją.

Tada atėjo 2018-ųjų vasario 21 d., kai tiriamosios žurnalistikos atstovą Janą Kuciaką ir jo draugę Martiną Kušnirovą nušovė samdomas žudikas. Praėjus kelioms dienoms, daugelio Slovakijos miestų aikštes užpildė demonstrantai. Šios demonstracijos buvo dar didesnės nei 1989-ųjų lapkritį, kai krito komunistinis režimas.

Protestai Slovakijoje

Daugiau nei 10 metų vadovavęs premjeras R. Fico pasitraukė kartu su vidaus reikalų ministru. Vis dėlto valdančioji koalicija tęsė darbą su nauju premjeru, kuris paspaudė policiją. Galiausiai žudikas ir jo užsakovas – slovakų verslininkas – buvo surasti ir apkaltinti.

Slovakų visuomenė pamažu susipažino su pasakojimu apie šį slovakų verslininką ir daugelį jo draugų politikoje ir teismų sistemoje, apie tai, kaip jie vienus papirko, o kitus – šantažavo. Dienraščiai ėmė darytis panašūs į amerikietiško stiliaus detektyvinius romanus, o pasakojimą buvo sunku sekti, nepaisant dalykiško stiliaus.

Šokas, kurį sukėlė J. Kuciako nužudymas, ir jo pasekmės bus juntami plačiai ir ilgai. Bus paveikti ir europiniai rinkimai. Slovakija keičiasi. Prieš pusmetį jauni liberalūs kandidatai įveikė korumpuotų cinikų kartą, beveik visuose miestuose laimėję vietos rinkimus. Tai buvo taip netikėta, kad imta kalbėti apie „hipsterių revoliuciją“.

Teisininkė ir aktyvistė Zuzana Čaputova kovą laimėjo prezidento rinkimus, ir staiga šalis nebeatrodo tokia patriarchalinė ir konservatyvi, kaip galvojo daugelis rinkėjų. Taip vyksta socialinės revoliucijos: asmuo, moteris, atėjo ir ėmė kalbėti, be kita ko, apie homoseksualų lygybę ir jų teisę į meilę (bei netgi teisę įsivaikinti). Daugelis rinkėjų atrado, kad jie galvoja taip pat.

Z. Čaputovos pergalė atmeta paplitusią nuomonę, kad liberalūs elitai yra „atitrūkę nuo žmonių“. Iš tiesų jos pergalė yra įrodymas, kad rinkėjai yra linkę palaikyti liberalias asmenybes, o ne populistus, tačiau jie turi būti patikimi, autentiški ir charizmatiški.

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova

Z. Čaputova buvo naujos politinės partijos „Pažangioji Slovakija“ pirmininko pavaduotoja. Partija buvo įkurta mažiau nei prieš dvejus metus, kaip proeuropietiška, kiek į kairę linkstanti alternatyva jaunosios kartos rinkėjams. Šiandien partija, sudariusi koaliciją su panašia partija, vadinama „Kartu“, su 14 proc. parama apklausose užima antrą vietą. Kad viskas būtų skaidru, čia turiu paminėti, kad mano sūnus kandidatuoja su šia partija Europos Parlamento rinkimuose.

Tai gali būti sutapimas, tačiau Slovakija rengiasi dvikovai, kuri savo esme yra tipiška visai Europai.

Visai neseniai atrodė, kad nacionalistai, fašistai ir kraštutinė dešinė, atstovaujanti kažkokiai mistiškai „laiko dvasiai“, su Donaldu Trumpu ir „Brexit“ kaip ryškiausiais pavyzdžiais užsitikrins dominuojančią poziciją tiek Slovakijoje, tiek ir visoje Europoje.

Tačiau dabar Z. Čaputovos pergalė bei augantis rinkėjų susidomėjimas liberalia ir proeuropietiška alternatyva rodo, kad „laiko dvasia“ silpsta. Vidurio Europa pratinasi prie idėjos, kad liberali demokratija ir ES turi savų pranašumų. Senasis užeigos savininkas savo ruožtu gal būtų pasakęs, kad apie tai išvis neverta kalbėti.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Mergina, grįžusi iš povestuvinės kelionės, skambina motinai:
– Mama, aš siaubingai laiminga...
– Įdomu, greičiau pasakok.
– Na, klausykis: vakar pirmą kartą paruošiau vyrui pietus.
– Tikiuosi pasisekė?
– Dar ir kaip! Jis nusprendė pasamdyti virėją.