Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-26

27 balsai už Europą: Belgiją „apspito“ nacionaliniai rinkimai 

  
27 balsai už Europą: Belgiją „apspito“ nacionaliniai rinkimai
© SCANPIX
Belgija ir ES

Bernard Demonty yra politikos naujienų redaktorius lyderiaujančiame prancūzakalbiame Belgijos dienraštyje Le Soir. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe),...

onty yra politikos naujienų redaktorius lyderiaujančiame prancūzakalbiame Belgijos dienraštyje Le Soir. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Citata:Belgijoje ne mažiau nei 5 nacionaliniai rinkimai atima visą dėmesį iš EP. Taigi, mažai stebėtina, kad belgai kreipia tiek mažai dėmesio į Europos rinkimus.

Belgija yra viena iš ES įkūrėjų ir iki dabar išlieka viena iš labiausiai proeuropietiškų valstybių. Be kraštutinės dešinės daugiau jokia kita partija nerodo beveik jokio skepticizmo prieš ES. Net ir konservatyvieji nacionalistai N-VA, kurie kartais ir pakritikuoja, tačiau jaučia, kad jų pagrindinis Flamandijos nepriklausomybės tikslas yra geriausiai įgyvendintinas stiprinant regionų galią pačioje ES. Būtent dėl šios priežasties, dabartinis ministras pirmininkas Charles‘as Michelis deda daug pastangų Europoje, ypač per partnerystę su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, palaikant Europos projekto konsolidaciją. Todėl pakankamai saugu sakyti, kad Belgija yra „eurofilė“.

Tačiau nepaisant to, EP rinkimai nėra tokie matomi Belgijoje. Labiausiai akivaizdi to priežastis yra, kad gegužės 26 d. vyksiantys rinkimai sutaps su kitais 5: federaliniais, regioniniais, Flandrijos, Valonijos ir Briuselio regionų, ir parlamento rinkimais vokiškai kalbančioje bendruomenėse. Toks sprendimas visus rinkimus sukišti į vieną dieną buvo priimtas siekiant padaryti procesą kaip įmanoma paprastesnį pačiai valstybei.

Toks sprendimas turėjo didelę įtaką šalies politiniams debatams. Pirmiausia, nacionaliniai ir regioniniai rinkimai sulaukė žymiai daugiau žiniasklaidos dėmesio, nors net jei ir didesni naujienų portalai stengėsi iš visų jėgų bent jau paminėti EP rinkimus.

Skelbimai balsuoti Briuselyje

Antra, pačios Belgijos problemos yra svarbiausios nacionaliniuose rinkimuose: visgi, pačios šalies egzistencija kabo ant plauko. Reikia nepamišti, kad šiuo metu lyderiaujanti politinė jėga yra Naujasis flamandų aljansas (Nouvelle Alliance Flamande, N-VA), už regiono nepriklausomybę pasisakanti partija. Jų partijos pirmajame statuto punkte yra pabrėžtas noras matyti Flandriją nepriklausoma valstybe. Jie siekia atskirti flamandus nuo prancūziškai šnekančių bendrapiliečių. Jeigu per dabartinį rinkimų etapą prancūzakalbiai balsuos už kairę, o flamandai už dešinę, kaip ir numato rinkiminės apklausos, bus labai sunku suformuoti nacionalinę vyriausybę. Ir jei tokia dėlionė išsipildys, Belgija gali susidurti su rimta politine krize, tokia kaip 2010 m., kada Belgija 541 dieną neturėjo vyriausybės. Todėl EP rinkimai ir nėra žmonėms pirmaeiliai.

Taip pat reikia paminėti, kad nacionaliniai ir EP rinkimai ves šalies partijas sudėtingo pasirinkimo link. Jos iš esmės norėtų išlaikyti savo stipriausius šalies lyderius nacionaliniams rinkimams. Todėl, be poros išskirtinių išimčių, ne patys stipriausi politiniai veikėjai kandidatuoja į EP. Kaip vieną iš išimčių galėtume paminėti Paulą Magnette'ą (PS), vieną stipriausių Socialistų partijos veikėjų, kuris veda partijos sąrašą į Europinius rinkimus. Tačiau visai neseniai jis pareiškė, kad laimėjęs vietą EP, jos neims. Kiti kandidatai yra menkai visuomenei žinomi arba jau pamiršti nacionalinės politikos veikėjai, sudarant įspūdį, kad buvimas europarlamentaru yra labiau politinės karjeros saulėlydis, nei galimybė įgyvendinti realias ambicijas.

Klimato kaitos protestas Briuselyje

Nepaisant to, visa susidariusi rinkiminė situacija neatėmė iš EP rinkimų viso jo įdomumo. Vienas dalykas ypatingai išsiskiria iš kitų: galima žaliųjų sėkmė. Rinkiminės apklausos rodo, kad būtent ši partija padarė didelę pažangą, o pastarieji savivaldos rinkimai praėjusį spalį pademonstravo jų augančią galią, ypatingai Briuselyje, kur galiausiai ji gali tapti pagrindine valdžią formuojančia jėga. Klimato kaitos debatai irgi patraukė didelį visų susidomėjimą: ir ne tik dėl to, kad dauguma partijų šią temą įtraukė į savo programas. Tam įtakos turėjo šalies mokiniai, praėjusį gruodį nustoję eiti į mokyklą ir susirinkę Briuselyje, bei kituose šalies miestuose, protestuoti prieš klimato kaitą. Didžiausiu momentu protestai surinko per 30 tūkst. mokinių – milžinišką kiekį žmonių tokioje mažoje valstybėje kaip Belgija. Labai greitai klimato kaitos debatai buvo įtraukti į nacionalinių ir Europinių kampanijas, kiekvienai iš šalies partijų bandant „pažalinti“ jų programas. Tik žalieji buvo tikrai pasiruošę šiam momentui, todėl jie šoko reitinguose. Todėl apžvalgininkai ir politikos stebėtojai tikisi, kad įvyks „žaliasis sekmadienis“. Tačiau reikia atsižvelgti, kad ekonominiai ir socialiniai klausimai išlieka gan jautrūs Belgijoje, o šios temos nėra labai „stiprios“ žaliųjų politinėje ašyje, nors ir jos grįžo vėlyvosiose politinės kampanijos stadijose.

Kaip ir kitose ES valstybėse, egzistuoja ir kita dilema, liečianti tiek nacionalinius, tiek EP rinkimus: galimi kraštutinės dešinės rezultatai rinkimuose. Prancūzakalbėse Belgijos dalyse ši dilema vos egzistuoja, išskyrus pora mažareikšmių partijų. Flandrijoje kraštutinė dešinė yra žymiai aktyvesnė, atstovaujama parlamentuose Vlaams Belang partijos, surenkančios maždaug po 10 proc. balsų. Būtent ši partija gali pateikti staigmeną šiuose rinkimuose. Debatai dėl imigracijos klausimo pastaraisiais mėnesiais tampa vis karštesni, o tai gali partijai suteikti populiarumo šuolį. Jie gali, kaip ir kitose valstybėse, tapti pakankamai stipria politine jėga ir prisijungti prie Belgijos deleguotų europarlamentarų sąrašo. Tačiau nacionaliniu lygmeniu jų šansai patekti į valdžią nėra tokie realūs, nes likę šalies politiniai judėjimai yra susitarę su jais nebendradarbiauti.

Susipažinus su kontekstu, galima paminėti, kad Belgija rinks 21 atstovą į EP.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Žmonelė skambina naujajam rusui į mobilųjį telefoną:
– Tu dabar autostrada važiuoji?
– Taip, brangioji.
– Greitai stabdyk ir suk į kelkraštį! Per radiją milicija pranešė, kad kažkoks vienas beprotis važiuoja priešinga magistralės eismo juosta.
– Būtų gerai, kad tik vienas – čia jų šimtai.