Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-04-23

27 balsai už Europą: Latvija ieško bendro požiūrio

  
27 balsai už Europą: Latvija ieško bendro požiūrio
© SCANPIX
Latvijos ūkininkai proteste Briuselyje, 2018-ųjų gruodis

Anna Ūdrė yra laisvai samdoma žurnalistė iš Rygos (Latvija). Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.Turint galvoje ES viduje...

yra laisvai samdoma žurnalistė iš Rygos (Latvija). Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Turint galvoje ES viduje kylantį spaudimą ir iššūkius, galimą Jungtinės Karalystės išvykimą bei kitas tarptautines įtampas, šių metų europiniai rinkimai gali būti labai svarbūs.

Latvija turi aštuonis mandatus Europos Parlamente (EP), o šiais metais dėl jų gali varžytis 16 partijų ir 246 galimi kandidatai. Kokie klausimai kelia didžiausią susirūpinimą šioje mažiau nei 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje?

Praėjusių metų spalį Latvijoje vyko visuotiniai rinkimai, per kuriuos vietų Saeimoje, šalies parlamente, laimėjo septynios partijos, įskaitant tris naujokes. Naujosios partijos – liberali „Plėtra / už!“ (A/P), Naujoji konservatorių partija (JKP) ir populistinė „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) – visos sulaukė didelės paramos ir sugebėjo sudaryti valdančiąją koaliciją su labiau įsitvirtinusiomis jėgomis. Todėl galima tikėtis, kad jos taip pat atliks svarbų vaidmenį Europos rinkimuose.

Tiek nacionaliniams, tiek ir Europos rinkimams būdingi labai išsiskiriantys partijų ir jų kandidatų požiūriai. Turint tokį nedidelį atstovavimą EP, vienu iš iššūkių ir grėsmių Latvijai tampa nesugebėjimas dirbti stipria ir vieninga komanda. Nors Latvijoje yra vienas kitas įtakingas veikėjas (kaip Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis), šiuo metu šalis pagal įtaką ES politikai nusileidžia daugumai kitų ES valstybių narių.

Deputatų skaičius tiesiogiai lemia šalies gebėjimą daryti įtaką EP. Todėl labai svarbu, kad mažųjų šalių atstovai būtų aktyvūs: megztų ryšius su svarbiausiais veikėjais ir dirbtų komitetuose bei didelę įtaką turinčiuose politiniuose aljansuose. Nuo to priklauso, ar deputatas taps pranešėju – asmeniu, kuris teikia pranešimus konkrečiomis temomis, arba šešėliniu pranešėju. Tai yra vieni iš svarbiausių vaidmenų, leidžiančių paveikti EP teisėkūros procesą. Skirtingai nuo kitų valstybių narių, kurios turi daug atstovų EP, Latvijai reikia įtakingų lyderių, kurie būtų pasirengę rimtai paplušėti, kad būtų apginti Latvijos piliečiams svarbūs interesai ir vertybės.

Nors latviai apskritai teigiamai vertina ES narystės naudą (70 proc.), tik 32 proc. respondentų domisi 2019 m. gegužės mėn. vyksiančiais EP rinkimais. Pastarąjį kartą, 2014 m., rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose siekė 30,24 proc. (kai ES vidurkis buvo 42,61 proc.), kas rodo menką susidomėjimą ES lygmens politika.

Vis dėlto susidomėjimas EP rinkimais šiais metais gali išaugti, įsitraukus populiariems politikams ir gerai žinomiems visuomenės veikėjams. Pavyzdžiui, rusakalbę gyventojų dalį greičiausiai mobilizuos vienas populiariausių Latvijos politikų Nilas Ušakovas. Kairioji „Santarvės“ partija, kuriai jis atstovauja, EP rinkimų išvakarėse atliko įdomų manevrą. Sąrašo lyderį – akademiką, ekonomistą Viačeslavą Dombrovskį – ji paskelbė dar vasarį. Tačiau praėjus vos mėnesiui, N. Ušakovas paskelbė į rinkimus žengsiantis pirmuoju numeriu, nors jis ką tik buvo nušalintas iš Rygos mero posto dėl netinkamo miesto biudžeto lėšų panaudojimo.

Kai kurios iš didžiausių Latvijos politinių partijų savo lyderius susirado nepolitiniuose sektoriuose. Liberalų (A/P) ir naujųjų konservatorių (JKP) sąrašų lyderiai yra mokslininkai. Tiek Ivaras Ijabas (A/P), tiek Andis Kudoras (JKP) yra politologai, neturintys praktinės patirties politikoje, tačiau gerbiami Latvijos visuomenėje.

Įsitraukė ne vien akademiniai veikėjai, bet ir žurnalistai. Pavyzdžiui, Nacionalinio aljanso (NA) trečiasis numeris sąraše yra žurnalistas Ansis Pūpuolas, kuris jau susilaukė daug kritikos dėl konservatyvaus požiūrio į gėjų santuokas. A. Pūpuolas siūlė, kad, užuot liberalizavus įstatymus, gėjų poros turėtų „pradėti verslą kartu“ ir taip įveikti nesugebėjimą susituokti.

Kai kurie sąrašų lyderiai buvo atrinkti iš verslo pasaulio. Pavyzdžiui, antruoju numeriu „A/P“ sąraše kandidatuoja Baiba Rubesa, buvusi „Rail Balticos“ vadovė, o trečiuoju – Ieva Ilves, ilgametė diplomatė ir buvusio Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso žmona.

Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga (ZZS), praradusi nemažai vietų visuotiniuose rinkimuose ir išstumta iš valdančiosios koalicijos, turi stiprių kandidatų į EP – buvusią finansų ministrę Daną Reizniecę-Ozuolą ir buvusį gynybos ministrą Raimondą Bergmanį. O NA kelia dabartinės kultūros ministrės Dacės Melbardės kandidatūrą.

Daugelis dabartinių EP narių taip pat tikisi, kad jie bus perrinkti. NA sąrašo lyderis Robertas Zylė yra laikomas vienu sėkmingiausių latvių europarlamentarų – šias pareigas jis eina nuo 2004 m. Yra dar ir „Naujosios vienybės“ kandidatas – Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas V. Dombrovskis.

Kaip ir ZZS atveju, „Santarvės“ rezultatai pastaruosiuose EP rinkimuose buvo anaiptol ne idealūs. Žurnalistas Andrejus Mamikinas buvo išrinktas, bet vėliau pasitraukė iš partijos, o dabar kandidatuoja su Kremliui draugiška Latvijos rusų sąjunga (LKS). Populistinė partija KVP LV, kurią galima lyginti su Italijos „Penkių žvaigždžių“ judėjimu, pagrindiniu kandidatu iškėlė dabartinį Saeimos narį Kasparą Girgeną. Tai yra parlamentaras, neturintis reikšmingos ankstesnės politinės patirties.

Aktyvi priešrinkiminė kampanija dar tik prasideda, kas apriboja bet kokią išsamesnę partijų prioritetų analizę. Dauguma partijų jau išleido daug lėšų visuotiniams rinkimams, ir atrodo, kad daugiau dėmesio skiriama individualioms dabartinių kandidatų į EP kampanijoms socialinės žiniasklaidos kanaluose.

Iš ligšiolinių kampanijos veiksmų ir interviu su kandidatais matome, kad dauguma nacionalinių partijų yra susirūpinusios dėl ES finansavimo ir kaip gauti daugiau lėšų Latvijai. Madinga tema yra poreikis papildomai finansuoti švietimą ir mokslą, kas iš tiesų yra problema šalyje.

Labai nedaug arba išvis nė vienas EP kandidatų nekalba apie, pavyzdžiui, su aplinka susijusių iššūkių sprendimo svarbą ir kaip tai galima padaryti EP lygmeniu. Dauguma kandidatų kalba apie tai, ką jie gali gauti iš EP, o ne apie tai, kuo jie galėtų prisidėti prie ES lygmens politikos. Istoriškai EP kandidatai visuomet žadėdavo gauti daugiau ES lėšų vietos politikai ir regioniniams projektams įgyvendinti.

Į EP kandidatų pažadus reikia žiūrėti atsargiai, nes EP narių darbas susijęs ne vien su atitinkamų šalių interesų gynimu. Taip pat verta kritiškai vertinti pažadus, susijusius su sritimis, kuriose ES turi ribotą įtaką, pavyzdžiui, kultūra, socialine politika, švietimu ir kt.

Vienas iš prioritetų, kuriuos turėtų remti kandidatai, yra paramos žemės ūkiui trūkumas. Latvija gauna daug mažiau nei kitos ES valstybės narės. Taigi vienas iš Latvijos atstovų uždavinių – kartu su kitais, turinčiais panašių interesų, aktyviai pasisakyti už didesnę lygybę įvairiuose ES sektoriuose.

Latvijos atstovai taip pat galėtų daugiau nuveikti užsienio politikoje. Pavyzdžiui, pasisakyti už didesnę paramą Ukrainai, informuoti kitas valstybes nares apie iššūkius, kurių kelia Rusijos įtaka regione, aktyviau dalyvauti Europos išorės veiksmų tarybos (EIVT) Rytų StratCom darbo grupėje (kovojančioje su prieš ES nukreipta, daugiausia iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų ateinančia dezinformacija) ir t. t. Būtina turėti bendrą supratimą apie tai, kas svarbu visai sąjungai saugumo srityje, todėl labai svarbu keistis idėjomis, patirtimi ir iššūkiais.

Kai europiečių klausiama, kas jiems kelia nerimą ES, du dažniausi atsakymai yra imigracija ir terorizmas. Įdomu tai, kad, atsakant į tą patį klausimą, svarbiausi Latvijos rūpesčiai yra beveik identiški. Nors šalis, kurioje yra mažiau nei du milijonai gyventojų, nesusiduria nė su viena iš šių problemų, tai yra temos, kurios „žaidžia emocijomis“. Kai kurios mažesnės, radikalesnės partijos išnaudoja būtent šias baimes ir netgi sulaukia tam tikros paramos.

„Eurobarometro“ duomenimis, ES piliečiai, įskaitant Latvijos gyventojus, teikia pirmenybę aštuonioms politikos sritims: augimui, migracijai, saugumui, socialinei apsaugai, aplinkai, žmogaus teisėms, vartotojų apsaugai ir Europos ateičiai. Paklausti, kokias vertybes EP turėtų ginti kaip prioritetą, 52 proc. latvių pasirinko žmogaus teisių apsaugą visame pasaulyje (ES – 46 proc.), 44 proc. – saviraiškos laisvę (ES – 38 proc.), o 35 proc. – solidarumą tarp valstybių narių (ES – 30 proc.). Nuo ES vidurkio labai skiriasi tai, kad Latvijos gyventojai gerokai skeptiškiau vertina poreikį ginti lyčių lygybę (LV – 17 proc.; ES – 40 proc.).

Šiuo metu pusė Latvijos atstovų yra Naujosios Vienybės, o kartu – ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) nariai. Likę europarlamentarai yra pasiskirstę tarp Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), Žaliųjų/Europos laisvo aljanso (Žaliųjų/EFA) bei Europos konservatorių ir reformų grupės (ECR). Tikimasi, kad EP narių sudėtis keisis, kai dalis jų į Parlamentą pateks su anksčiau jame atstovų neturėjusiomis partijomis.

Nors turint tik aštuonis atstovus EP, galimas poveikis yra ribotas, svarbu palaikyti Latvijos piliečių interesus. Kartu turėtume prisiminti, kad stiprią Europą sudaro stiprios valstybės narės, kurios palaiko solidarumą ir bendradarbiavimą.

Nors mes galime tikėtis būsimame EP pamatyti naujų veidų, kai kurie iš dabartinių EP narių bus perrinkti. Lenktynės netrukus įsibėgės, o kandidatai turės įrodyti savo tinkamumą, demonstruodami savo patirtį ir ryšius.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du draugeliai kalbasi:
– Įsivaizduoji, mano namuose pelė iš katino tyčiojasi!
– O tai čia kaip?
– Praeitą naktį sūrį spąstuose valerijonu ištepė…
*****