Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-02

27 balsai už Europą: net ir Liuksemburgo solidarumas turi ribas

  
27 balsai už Europą: net ir Liuksemburgo solidarumas turi ribas
© SCANPIX
Liuksemburgo miesto centras

Christophas Bumbas yra vienas iš Reporter.lu įkūrėjų. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.Mažasis Liuksemburgas yra didelė...

Bumbas yra vienas iš Reporter.lu įkūrėjų. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Mažasis Liuksemburgas yra didelė išimtis. Nors Europos Parlamento rinkimai šiais metais visur matomi kaip kova prieš gresiantį antieuropietiško populizmo iškilimą, didžiojoje hercogystėje Europos klausimas nekelia aistrų. Visos didesnės partijos pasisako už stiprią ES. Nėra ekstremistinių judėjimų. Ko gero, jokioje kitoje ES šalyje Europos projektas nekelia taip mažai abejonių, kaip čia. EP rinkimai Liuksemburge nėra mūšio laukas už žemyno ateitį, kuriai gresia pavojus. Veikiau tai yra privalomos pratybos, kaip padalyti šešis postus – mažiau nei 1 proc. EP mandatų.

Nesvarbu, ar tai būtų eurointegracijos išbandymai, Europos užsienio politikos kūrimas, ar solidarumas pabėgėlių politikoje, viena iš ES įkūrėjų kaskart atsiduria priekinėse kovojančiųjų už Europos projekto ateitį gretose. Ir vis dėlto yra viena politikos sritis, mokesčių politika, kur net ir po rinkimų sunku būtų tikėtis spontaniškos liuksemburgiečių europinės euforijos. Čia „mokesčių rojumi“ dažnai pravardžiuojama 600 tūkst. gyventojų šalis itin ryžtingai gina savo nacionalinius interesus. Europinis solidarumas turi ribas – taip pat ir Liuksemburgui.

„Mes negalime priimti taisyklių, kurios stabdytų mūsų konkurencingumą, taip pat netiesiogiai ir mūsų augimą“, – taip Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis atsakė į Europos Komisijos planus įvesti ES skaitmeninių paslaugų mokestį. ES pastangos harmonizuoti valstybių narių mokesčių sistemas nuolat susiduria su įnirtingu Liuksemburgo vyriausybių pasipriešinimu. Ši gynybinė pozicija ypač išryškėja naujausiose diskusijose apie vienbalsiškumo principo atsisakymą sprendžiant ES mokesčių klausimus. „Mums ne pakeliui“, – nuolat skamba mandagiai, bet tvirtai išsakomas šūkis.

Vėliausiai nuo 2014 m. lapkritį prasidėjusio „Lux Leaks“ skandalo visas pasaulis žino apie Liuksemburgo „mažą nešvarią paslaptį“. Nedidelio europinio pavyzdinio mokinio įvaizdį išsklaidė atitinkami tarptautinės žiniasklaidos pranešimai. Nuo to laiko šis tas pasikeitė. Liuksemburgas išsižadėjo bankų paslapčių, ėmė aktyviau dalyvauti tarptautinėse diskusijose ir užbaigė per daugelį šimtmečių nusistovėjusią ydingą praktiką toleruoti turtingų privačių asmenų ir koncernų mokesčių vengimą. Ir vis dėlto tai, kad įmonės iki šiol gali išvengti pelno apmokestinimo, kurdamos priedangos bendroves taip pat ir Liuksemburge, iki šiol išlieka nepatogia tiesa.

Taip pat per pastaruosius penkerius metus buvo nusistovėjusi ypatinga situacija. 2014 m. Europos Komisijos vadovu buvo išrinktas Jeanas-Claude’as Junckeris – būtent tas politikas, kuris kaip niekas kitas prisidėjo kuriant abejotiną Liuksemburgo verslo modelį ir jį įkūnijo. Ir būtent J. C. Junckerio Komisija ne be tam tikro pasisekimo siekė pažangos kovojant su Europos „mokestiniais rojais“. Kitose srityse ES vykdomajai valdžiai vadovaujančio liuksemburgiečio rezultatai, tiesa, buvo vidutiniški.

Liuksemburgas yra tokia europinės politikos išimtis dar ir dėl to, kad mažoji valstybė ekonomiškai ir socialiai žaidžia visai kitoje lygoje. Dėl finansų sektoriaus plėtros šalies BVP nuo 9-ojo dešimtmečio išaugo daugiau nei 10 kartų. Iki pat finansų krizės Liuksemburgo ūkis vidutiniškai per metus augo daugiau nei po 5 proc. BVP vienam gyventojui, siekiantis daugiau nei 90 tūkst. eurų, tris kartus viršija ES vidurkį ir daugiau nei 10 kartų – skurdžiausios ES šalies Bulgarijos. Taip pat Liuksemburgo gerovės valstybės lygis neturi lygių visoje Europoje. Greta Liuksemburgo visuomenėje giliai įsišaknijusio daugiakultūriškumo tai yra pagrindinės priežastys, kodėl populistinės partijos čia iki šiol neturi jokių perspektyvų.

Didžioji Liuksemburgo gerovė, suprantama, yra glaudžiai susijusi su jo ūkio atvirumu ir dinamika. Tai galima pavadinti ir „agresyviu mokesčių planavimu“, kaip tai dar metų pradžioje apibūdino Europos Komisija. Reguliariai sugrįžtantys priekaištai prieštarauja kruopščiai prižiūrimam Europos „pavyzdinio mokinio“, „tiltų statytojo“ ir „sąžiningo tarpininko“ įvaizdžiui, kurį sau noriai pritaiko Liuksemburgo vyriausybės. Tačiau šie priekaištai tik sustiprina Liuksemburgo europinėje politikoje vyraujantį konsensusą: iš esmės pažangų ir proeuropietišką, tačiau ryškiai linkusį į konstruktyvią gynybinę laikyseną mokesčių politikos klausimais.

Kita vertus, spaudimas šio pasaulio mokesčių rojams pamažu silpsta. Besitęsiančioje „polikrizėje“ (J. C. Junckerio žodžiai) dėl „Brexit“ prieglobsčio politikos ir prekybos nesutarimai – viskas, kas susiję su mokesčių teisingumu ES, – pateko į antrąjį planą. Turint galvoje, kad Liuksemburgo vyriausybė daugelyje ES politikos sričių atlieka teigiamą vaidmenį, ji bus visai patenkinta, jei ši situacija dar kurį laiką išsilaikys ir po rinkimų bei naujos Komisijos darbo pradžios.

Ir vis dėlto pasikeitė globalus ekonominis kontekstas. Daugelis Europos nacionalinių ūkių vėl kyla. Tačiau tuo pat metu daug kur vis dar juntamos finansų krizės pasekmės. Spėlionių, kad galbūt esama gilesnių priežasčių socialinei nelygybei ES valstybių narių viduje ir tarp jų, Liuksemburge klausomasi ne itin noriai. Politinius sprūdžius, tokius kaip nacionalizmo ir kraštutinės dešiniosios minties atgimimas, čia taip pat dažniausiai stebi susidomėję, bet iš saugaus nuotolio. Ir vis dėlto Liuksemburgas tikrai nėra abejingas ES raidai. Jo ekonomika kaip jokia kita priklauso nuo stiprios ES su funkcionuojančia vidaus rinka.

„Kai gerai sekasi šaliai, turi gerai sektis ir žmonėms“, – taip skamba pernai perrinktos liberalų, socialdemokratų ir žaliųjų vyriausybės moto. Nuo to laiko žvaliai tęsiamos ir liuksemburgietiškojo modelio trofėjų dalybos. Tačiau net ir patys liuksemburgiečiai nujaučia, kad jų sėkmės modelis taip pat turi ir tamsiąją pusę. Kad labai išaukštintas europietiškasis suverenitetas remiasi ryškiu selektyvumu. Kad ne visiems gali taip pat gerai sektis. Kad (mokesčių) rojus Europos širdyje gali klestėti tik kitų sąskaita.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du draugeliai kalbasi:
– Įsivaizduoji, mano namuose pelė iš katino tyčiojasi!
– O tai čia kaip?
– Praeitą naktį sūrį spąstuose valerijonu ištepė…
*****