Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-10

27 balsai už Europą: rinkėjai spręs Rumunijos demokratijos likimą 

  
27 balsai už Europą: rinkėjai spręs Rumunijos demokratijos likimą
© SCANPIX
Protestai Romunijoje

Mircea Vasilescu yra Rumunijoje lyderiaujančio politinio ir kultūrinio žurnalo Dilema Veche redaktorius. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį...

lescu yra Rumunijoje lyderiaujančio politinio ir kultūrinio žurnalo Dilema Veche redaktorius. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Rumunijoje EP rinkimų kampanijų temos yra standartiškai paremtos vidinėmis šalies problemomis. Ir tos problemos, švelniai tariant, yra gana rimtos. Nuo 2016 m. Rumuniją valdo Socialdemokratų (PSD) bei Liberalų ir demokratų aljanso (ALDE) suformuota vyriausybė, kurią parlamente remia vengrų mažumos politinis sparnas (UDMR, Rumunijos vengrų demokratinis aljansas).

Per pastaruosius 2 metus valdančioji PSD-ALDE koalicija redagavo porą teisės aktų, susijusių su teisinės sistemos sąranga: pavyzdžiui, buvo sukurtas specialus magistratų veiklos tyrimų departamentas, pavaldus generaliniam prokurorui. Šis departamentas, anot magistratų profesinių sąjungų, skirtas grasinimams ir tiesiog siekia politinės kontrolės. Iliustruojant kaltinimą, minėtasis departamentas pradėjo kriminalinį tyrimą prieš Laurą Codruțą Kövesi tą pačią dieną, kai EP svarstė jos kandidatūrą į Europos vyriausiojo prokuroro poziciją. Šie valdančiųjų įvesti teisės aktų pakeitimai sulaukė stiprios kritikos iš EK, Venecijos Komisijos ir Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO).

Taip pat valdantieji įvedė ir porą kontroversiškų ekonominių reformų, kaip papildomi mokesčiai bankams ir telekomunikacijų įmonėms, verslui ir atlyginimams, kurie viršija darbo jėgos produktyvumo lygius. Tokios priemonės atvedė prie augančios infliacijos ir, anot verslo analitikų, gali sukelti ekonominę recesiją. Todėl kai tokie reikalai taip stipriai spaudžia, susidomėjimas europiniais reikalais menksta. Opozicija, suformuota iš Nacionalinės liberalų partijos (PNL) ir dviejų naujų partijų koalicijos (USR-PLUS), vadovaujamos buvusio eurokomisaro agrokultūrai Daciano Cioloșo, taip pat nesugeba iškelti naujų temų į politinę areną, nes jos pagrindinis dėmesys taip pat nukreiptas į vyriausybės dabartines veiklas, ypač teisinės sistemos puolimą.

Rumunijos PSD lyderis L. Dragnea

PSD rinkimų renginiuose pagrindinės temos būna ekonomikos augimas per pastaruosius porą metų ir išaugę atlyginimai bei pensijos. Visai neseniai PSD vadovas Liviu Dragnea rėžė kalbą, kritikuojančią europines institucijas „mindant Rumunijos suverenitetą“ ir tarptautines įmones, „eksportuojančias šalies pinigus kitur“, bei siūlė įvesti apribojimus importuojamiems vaisiams ir daržovėms iš kitų ES šalių, nes jos „brangesnės ir prastesnės nei Rumunijoje užaugintos“.

Jau kurį laiką kaip PSD yra pritaikiusi šį nacionalistinį ir populistinį diskursą, kuris menkai tesiskiria nuo Viktoro Orbano ar Matteo Salvinio. 2017 m., Rumunijos vyriausybei pabandžius skubos tvarka išleisti potvarkį, dekriminalizuojantį tam tikrus korupcinius nusižengimus, tai sukėlė milžiniškus protestus, kuriuos L. Dragnea išvadino „apmokėtais Georgo Soroso“. PSD šiuo metu dėl tokios retorikos yra suspenduota iš Europinės socialistų partijos (PES).

Nacionalinė liberalų partija, kurią pagal apklausas remia 20–25 proc. rinkėjų (kaip ir PSD), kritikuoja šalies socialdemokratų veiksmus, bet, panašu, yra bejėgė viešai diskutuoti europiniais reikalais. Pastaruoju metu, PNL tapo šiek tiek aktyvesnė, palaikanti dabartinio Rumunijos prezidento Klauso Johannio veiksmus, siekiančius apginti teisinę sistemą nuo PSD.

USR-PLUS koalicija, panašu, šiuo metu yra vienintelė politinė jėga, besidominti europinėmis temomis ir problemomis, ypač viena pagrindine, apie kurią karštai diskutuojama nuo pat Rumunijos įstojimo į bendriją 2007 m.: ES finansavimas. Pastaruosius 12 metų šalis sugebėjo įsisavinti europinius pinigus mažomis sumomis, nes jiems niekaip neišeidavo sėkmingai inicijuoti jokių didesnių projektų. Geriausiai besitvarkę šiuo klausimu buvo technokratinė Daciano Cioloșo vyriausybė 2016 m., įsisavinusi 7 mlrd. eurų. Todėl USR-PLUS diskutuoja dėl ES finansavimo klausimų ir būsimojo EP vaidmens, kuriame, tikėtina, bus jaučiamas didelis populistų ir autonomistų skonis. Taip pat USR bendradarbiauja su Prancūzijos En Marche ir Europos ALDE, siekdama suformuoti proeuropietišką grupę būsimajame EP.

Protestai Rumunijoje

Rumunijos viešoji opinija jau daugelį metų teigiamai vertina didesnę ES integraciją. Eurostato duomenimis, per pastaruosius 10 metų iš visų ES šalių gyventojų Rumunija turėjo aukščiausią pasitikėjimo EK ir EP rodiklį. Pastaruoju metu viešoji opinija yra stipriai pasidalijusi dėl PSD veiksmų teisinės sistemos pokyčiuose. Dauguma PSD lyderių, įskaitant buvusį prezidentą L. Dragnea, kuris jau yra nuteistas ir įkalintas, yra ne vienos korupcijos bylos įtariamieji, todėl didžioji visuomenės dalis yra įsitikinusi, kad teisinės sistemos reformos yra skirtos tik užmaskuoti jų pačių blogus darbus.

Kiti, dažniausiai paveikti propagandos iš kelių šališkų TV kanalų, tiki, kad valdančioji partija yra iš tiesų teisinės sistemos politinės aukos. Taigi, viešoji erdvė yra tapusi propagandinio karo lauku, kuriame bet kokie rimtesni politiniai debatai yra numarinami. Taip pat nacionalistinis, antieuropietiškas diskursas, skatinamas kai kurių politinių lyderių, lėmė, jog rumunų pasitikėjimas ES institucijomis menksta: 2018 m. spalį Eurostato apklausa parodė, kad tik 49 proc. Rumunijos gyventojų mano, kad šalies narystė ES yra teigiamas dalykas (lyginant su 59 proc. 2018 m. balandį).

Atsižvelgiant į esamą situaciją, gegužės 26 d. rinkimai turėtų puikiai atspindėti Rumunijos dabartinę ir ateities kryptį: ar ji išliks teisinė valstybė, palaikanti europines vertybes, ar taps neliberalia demokratija. Viskas priklausys nuo rinkimų aktyvumo: 2014 m. balsavo tik 32 proc. rinkėjų. Šį kartą planuojama, kad aktyvumas bus didesnis – apie 35–38 proc. Mažas aktyvumas bus naudingas PSD, kurie, panašu, vis labiau suka link neliberaliosios demokratijos.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Iš darbdavio pamąstymų: už pinigus kiekvienas kvailys dirbti gali, o man kvailių


nereikia!