Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-23

27 balsai už Europą: suomius labiausiai domina imigracija ir klimato kaita 

  
27 balsai už Europą: suomius labiausiai domina imigracija ir klimato kaita
© SCANPIX
Rinkimai Suomijoje

Mika Horelli yra laisvai samdomas žurnalistas Suomijoje, kurio straipsnius leidžia įvairūs žurnalai ir portalai, kaip „Suomen Kuvalehti“. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“...

i yra laisvai samdomas žurnalistas Suomijoje, kurio straipsnius leidžia įvairūs žurnalai ir portalai, kaip „Suomen Kuvalehti“. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Parama ES Suomijoje yra tvirta. Tik mažiau nei vienas penktadalis suomių nori uždaryti sienas ar atmesti klimato kaitą kaip nereikalingą nesąmonę.

Balandžio 14 d. Suomijoje vyko nacionaliniai rinkimai, kurie padės išsiaiškinti, kokia nauja valdančioji dauguma valdys šalį. Dėl šios priežasties Europos Parlamento (EP) rinkimai, vyksiantys gegužės 26 d., šalyje tapo antraeiliai ir pamiršti.

Tai nėra naujiena, tačiau šis fenomenas tampa vis labiau akivaizdus, kai abeji rinkimai vyksta tokiu trumpu intervalu vienas nuo kito. Todėl tradiciškai suomiai EP rinkimuose balsuoja tingiai. 2014 m. tik 41 proc. suomių dalyvavo Europos rinkimuose, nors nacionaliniuose rinkimuose aktyvumas buvo 72,1 proc. Anot Suomijos nacionalinio transliuotojo YLE, jei Suomija šauktų referendumą dėl narystės ES, 68 proc. gyventojų palaikytų likimą bendrijoje ir tik 14 proc. būtų prieš.

Šių metų EP rinkimų kampanijose pirmenybę turi dvi pagrindinės temos: kova su klimato kaita ir galimų sprendimų ieškojimas, jei kiltų kita migrantų krizė. Abiem klausimais daugumos Suomijos partijų ir jų palaikytojų nuomonės panašios, bet vis tiek vyksta karšti debatai, kaip pasiekti tuos panašius tikslus tiek ekonomiškai, tiek socialiai.

Pastaraisiais mėnesiais Suomijoje vyksta diskusijos dėl naujų medžio apdirbimo gamyklų, kurias planuojama statyti šalyje. Toms gamykloms reikės rekordiškai daug medienos. Miškai, kurie šalyje vadinami žaliuoju auksu, tradiciškai laikomi pagrindine Suomijos eksporto ašimi ir pačiu gerovės garantu. Tačiau anglies dioksido augimas planetoje skatina mažinti atmosferos šilimą, o tai tiesiogiai veikia pačią miškų pramonę. Partijos, kurios šiuo metu derasi dėl valdžios, bando surasti sprendimą, kaip tiek klimatą, tiek pramonę palaikyti „nenuskriaustą“.

Kertamas miškas Suomijoje

Kita svarbi tema klimato kaitos debatuose yra dilema, kaip greitai valstybė turi pereiti nuo dyzelinu varomų prie elektrinių automobilių. Suomija yra didelių atstumų šalis, todėl privačios transporto priemonės dažniausiai tampa būtinybe, ypač kalbant apie užmiestį. Elektromobiliai vis dar gana brangūs, greito įkrovimo stotelių yra nepakankamai, o ir tos koncentruotos tankiai apgyvendintose vietovėse.

Migracijos klausimu dauguma Suomijos partijų laikosi pozicijos, kad yra logiška stiprinti bendrą ES imigracijos politiką ir būti solidariems krizinėmis situacijomis, kaip buvo per patį krizės įkarštį 2015 m. Taip pat suomiai remia idėją, kad pabėgėliai iš pradžių turi prašyti tarptautinės apsaugos, dar prieš atvykdami į bendrijos teritoriją. Jie palaiko ir legalios imigracijos į ES skatinimą.

Tik viena nacionalistinė-konservatyvi Suomių partija, anksčiau besivadinusi „Tikrieji suomiai“, išsiskiria iš įprastos politinės retorikos: jos atstovai teigia, kad nereikia kreipti dėmesio į klimato kaitą, o šalies sienos turi būti uždarytos visai humanitarinei imigracijai. Suomių partija praeituose balandžio mėnesį vykusiuose rinkimuose užėmė antrąją vietą, tik 0,2 proc. atsilikdama nuo laimėjusios Socialdemokratų partijos: 17,5 ir 17,7 proc. Remiantis apklausų, atliktų po rinkimų, duomenimis, Suomių partija jau yra tapusi populiariausia partija šalyje.

Protestas prieš migrantus Suomijoje

Suomių partija nebuvo pakviesta į koalicijos derybas dėl savo požiūrio į žmogaus teises ir kitas temas, kuriomis kitos partijos turi kardinaliai priešingą nuomonę. Naujausios apklausos duomenimis, net 58 proc. Suomių partijos palaikytojų neigiamai vertina šalies narystę ES.

Tos pačios partijos jaunimo sparnas teigia, kad žmonės, negalintys įrodyti savo šaknų iki Suomijos „priešistorinės eros“ (XII a.), neturėtų būti pripažįstami kaip suomiai. Taip pat jie mano, kad 6 proc. šalies gyventojų, kurie šneka švedų kalba kaip gimtąja, irgi neturėtų vadintis suomiais, nesvarbu, kaip ilgai jų giminė gyvena šalyje. 

Istorikų teigimu, šios jaunimo organizacijos nustatytas tautiškumo kriterijus yra toks griežtas, kad mažai tikėtina, jog bent vienas iš jų pačių narių galėtų save vadinti suomiu. Nepriklausoma Suomijos Respublika buvo įkurta tik 1918 m., nuo 1809 m. ji buvo Rusijos imperijos dalis, o dar anksčiau bent 600 metų priklausė Švedijos Karalystei. Tačiau panašu, kad jie tai pamiršta.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Išklausęs manęs mano psichologas užsirašė pas savąjį...