Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

EP60S   |   2019-05-24

27 balsai už Europą: virš Airijos rinkėjų – ir „Brexit“ šešėliai

  
27 balsai už Europą: virš Airijos rinkėjų – ir „Brexit“ šešėliai
© SCANPIX
Europos Parlamento rinkimai Airijoje

Paulas Gillespie yra „The Irish Times“ skiltininkas ir Dublino universiteto kolegijos Politikos ir tarptautinių santykių mokyklos vyresnysis mokslo darbuotojas. Šis straipsnis yra dalis VoxEurop.eu...

ont-size: 1pc;">Paulas Gillespie yra „The Irish Times“ skiltininkas ir Dublino universiteto kolegijos Politikos ir tarptautinių santykių mokyklos vyresnysis mokslo darbuotojas. Šis straipsnis yra dalis VoxEurop.eu projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe).

„Eurobarometro“ ir kitų apklausų duomenimis, Airija šiuo metu pirmauja pagal įsipareigojimą ES bei nenorą, kad ji pradingtų. Šias emocijas palaiko prisiminimas, kaip Briuselis per „Brexit“ krizę suteikė šaliai saugumo ir solidarumo jausmą. Tai galima matyti ir Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijoje, kuri pritraukė gana aukšto lygio kandidatų, kurioje aptariamas europinių, nacionalinių ir vietinių klausimų kratinys ir kuri gali pritraukti daugiau rinkėjų, nei įprasta.

Būtent Airija yra pažeidžiamiausia „Brexit“ politinio ir ekonominio poveikio akivaizdoje. Siena, skirianti Airijos Respubliką ir Šiaurės Airiją, Jungtinės Karalystės (JK) atsiskyrimo atveju taptų ES išorės siena. Tam, kad nebūtų sutrikdytas Šiaurės Airijos taikos procesas ir kad būtų išsaugota ekonominė ir politinė pažanga abipus sienos, pasiekta po susitarimo 1998 m., ES numatė, jog dalimi būsimo susitarimo su JK turės būti apsauginė tvarka (backstop), skirta ir po „Brexit“ palikti sieną atvirą. Faktiškai tai reikštų, kad Šiaurės Airija liktų ES muitų sąjungoje ir vieningoje rinkoje, kad ir kas nutiktų likusiai JK daliai.

„Brexit“ šalininkai unionistai ir konservatoriai atmeta apsauginę tvarką, nes ši esą riboja JK galimybes sudaryti nepriklausomus susitarimus ir kelia grėsmę šalies konstitucinei vienybei. Ši dilema ir toliau temdo britų politiką. Šį kontekstą svarbu suprasti kitoms ES narėms, stebinčioms Airiją. Istoriškai „Airijos klausimas“ buvo labai sudėtingas iššūkis britų politikai, ir pašalino jį tik 1921 m. susitarimas, sukūręs dvi airių šalis. Dabar jis sugrįžo.

Siekdami nepriklausomo nuo Britų imperijos valstybingumo, airių nacionalistai ieškojo sąjungininkų žemyne – Ispanijoje, Prancūzijoje ir mažesnėse šalyse, kaip ir Jungtinėse Valstijose. Todėl jų nacionalizmas turi internacionalinį ir liberalų aspektą, kuris labai tiko narystei ES. Galimybė išvien veikti platesnėje europinėje politikoje leidžia atsverti britų galią dvišaliuose santykiuose ir skatina lygesnį santykį su JK. „Brexit“ tam sukelia grėsmę, o kartu primena airių rinkėjams ilgalaikes problemas ir solidarumo šaltinius. Tai rodo ir pastarojo meto entuziazmas dėl tolesnės narystės ES, kuris išliko nepaisant 2008–2012 m. finansų krizės metais vyravusių kritiškesnių nuotaikų.

„Brexit“ kontekstas abipus sienos suteikia spalvų šiai EP rinkimų (jie Airijoje vyksta šį penktadienį – Alfa.lt) kampanijai. Rezultatai Šiaurės Airijoje bus mažai ko verti, jei „Brexit“ vis dėlto įvyks, tačiau kampanija suteiks tiems, kurie nėra patenkinti sena perskyra tarp protestantų unionistų ir katalikų nacionalistų, progą išreikšti naujus rūpesčius. Tai reiškia viešas diskusijas socialinių, kultūrinių ir ekonominių prioritetų klausimu, kaip ir dėl galimybės po dvejų metų atkurti nacionalinės vienybės vyriausybę ar galimybės sulaukti suvienytos Airijos, kuri liktų ES, ir kaip turėtų atrodyti jos pavidalas ar kada būtų rengiamas referendumas.

Respublikoje kampanija sutampa su vietos rinkimais, referendumu dėl skyrybų reguliavimo ir nacionaliniais rinkimais, kurie buvo atidėti dėl „Brexit“ krizės. Visi jie padeda politinėje darbotvarkėje iškelti europinius klausimus, kurie vis dėlto, kaip ir kitur, yra susipynę su nacionaliniais ir regioniniais klausimais. Nėra jokios didesnės paramos Airijai trauktis iš ES, ir šalis iki šiol neturi dešiniojo sparno populistinės partijos, kuri būtų panaši į sutinkamas kitose šalyse. Kol jos nėra, euroskeptiškas temas dėl imigracijos ir Briuselio kišimosi išreiškia nepriklausomi ir išsišokėliai kandidatai, besitikintys prasimušti.

Nacionalistinė „Sinn Fein“ partija priklauso Europos kairės (GUE/NGL) partijai ir nacionaliniu lygmeniu laikosi socialdemokratinės politikos, tokiu būdu sėkmingai varžydamasi su nusilpusia Leiboristų partija. Dvi didesnės centro dešinės ar liberalaus centro partijos, „Fine Gael“ ir „Fianna Fail“, abi yra draugiškos Europai. Pirmoji priklauso Europos liaudies partijai (EPP), o kita – Liberalų ir demokratų aljansui (ALDE). Prognozuojama, kad jos pasidalys daugumą balsų. Nepriklausomi kairieji kandidatai gali gauti naudos iš balsų skaičiavimo sistemos.

Airija yra jautri kritikai dėl žemų pelno mokesčių ir tariamo mokesčių rojaus statuso, pritraukusio didžiules skaitmenines bendroves, tokias kaip „Google“, „Amazon“ ir „Apple“, čia įkurti savo europines būstines. Tikroji problema ta, kad gaunama daugiau dėmesio, o centristinės partijos atmeta, kad ES paramą „Brexit“ akivaizdoje būtų galima apmokėti kitais būdais. Panašiai ES gynybos ir saugumo problemos meta iššūkį tradicinei Airijos neutralumo politikai, tačiau viešoji diskusija dažnai būna prastai informuota ir varoma stereotipų, nepaisant Airijos garbingų pasiekimų tarptautinio taikos palaikymo ir vystomojo bendradarbiavimo srityse.

Airijos ekonomika yra dvejopo pobūdžio, sudaryta iš itin tarptautiško, daugiataučio eksporto sektoriaus bei vietinių valdomų mažesnių bendrovių, kurios samdo daugiau žmonių ir gerokai labiau priklauso nuo britų rinkos, pavyzdžiui, jautienos ir pieno produktų eksporto srityje. Regioniniai skirtumai tarp sostinės Dublino ir likusios šalies dalies pasireiškia nevienodu klestėjimu ir skirtingais nedarbo lygiais.

Šie klausimai svarbūs dviejose ne-Dublino apygardose, kurios dengia didžiąją dalį kaimo vietovių. Airijos bendras klestėjimas ir gerovė reiškia tai, kad ES regioninė parama nebėra taip lengvai prieinama. Todėl daug diskusijų kyla dėl to, kaip optimizuoti ES narystės pranašumus menkiau išvystytuose regionuose.

Panašus paradoksas iškyla ir diskusijose dėl klimato. Airija atsilieka įgyvendinant politiką, nepaisant partijų sutarimo, kad būtina skelbti nepaprastąją padėtį dėl klimato. Europiniai rinkimai padeda šias diskusijas labiau įgarsinti.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Suvalkietis dengia namo stogą. Tik staiga paslysta ir nukrenta žemyn.

Šaukia žmonai:

– Žmona, nukritau nuo stogo!

O žmona atsako:

– Kaip gerai, pietus ligoninėje pavalgysi.