Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2017-02-05

Emigrantė – emigrantams: iš kur tiek pykčio?

  
Emigrantė – emigrantams: iš kur tiek pykčio?
© pixabay.com
Autorė ragina išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir neapykantos dėl šypsenos mūsiškio veide.
Mūsų vienybė yra tai, jog gimtinėje mūsų nėra. Gal ji nemoka pasakyti ir parodyti, kaip širdį skauda, kai vaikai palieka.

Jungtinėje Karalystėje ir kitose pasaulio šalyse gyvenantiems lietuviams skirtos mintys, surašytos vienos emigrantės. Šiek tiek nusivylimo, šiek tiek ironijos, šiek tiek patarimų – savo vardo atskleisti nepanorusios moters rašytame tekste yra visko.

Tikimasi, kad žodžiai palies širdį.
Tiesa.com publikuoja visą tekstą:
 
„Pastebėjimai iš paskutinių aktualijų... Peace and Love in your mind and your heart..
 
Lietuviškas meniu tautiečiui:
 
Pusryčiams šiandien galime pasiūlyti:
1. Jurgitą mėlynomis akimis, nes vakar ėjo su KITU, o ne su savu, ir atrodė labai laiminga
2. Luką, nes vakare girdėjau, kaip išvažiavo su nauju automobiliu, o garsas buvo negirdėtas – matyt prasukęs maklę, naują nusipirko
3. Šimtažiedžius, nes vakar iš ligoninės išėjo, vedini keturiais vaikais, ir buvo labai laimingi – matys penkto laukiasi...
 
Pietūs šiandieną kuklesni, nes pagrindinis šefas pramiegojo:
1. Turime Kristiną, įdarytą juodaodžio patale – ir kaip galėjo ji išduoti baltą?
2. Bukauskus – galite pamėginti pasigardžiuoti jų ką tik atidaryto salono paslaptimis, be to garnyras prie šio patiekalo irgi priklauso: galėsim paskaičiuoti, kiek kam sumokėjo ir ką nuslėpė
3. Pikantiškai įdaryta Žana, neseniai kažkam liko skoloje, o pati vaikšto po grožio salonus ir deramai informuoja apie dailinimosi teikiamus malonumus
 
Vakarienės meniu šiandieną ypatingas (šefas grįžo į darbo vietą):
1. Pasirodžiusi senai visiems pažystama moteriškė, nusipirko du namus. O šalia jos jaunesnis vyras?
2. Kai kas uždirbo milijonus, teikdamas tas pačias paslaugas, kaip ir visi kiti gyvenantys iš tų pačių šaltinių... Kuriame sužlugdymo planą... Visos idėjos priimamos – prašome užrašyti ant jums pateiktos sąskaitos – už nepakartojamus variantus suteiksime nuolaidą
3. Padedame įsidarbinti ir sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, bet ir net už dyką turėsite atsiskaityti: skubėkite, nes pasiūlymas galioja ne ilgiau kaip du mėnesius, o tai oficialios įmonės iš jūsų tik traukia beprotiškus pinigus, o dirbti nemoka...
Ir toks meniu mus lydi kiekvieną dieną beveik visuose lietuvių forumuose... Žiauru. Aišku kartais sušmėžuoja, koks kitas pranešimas – bet dažniausiai jis tėra “palaikinamas”, o informacijos nulis arba minimaliai, o jei pasireiškia daugiau nuomonių, tuomet prasideda skerdynės... Kai manęs klausia, kur rasti informacijos – dažniausiai sakau ieškok pagal raktažodžius arba gal eik į kitataučių forumus ir rašyk... O taip norėtųsi ištarti, palauk, gal žino Rita, Tomas...
 
Norėtųsi, kad kiekvienas iš mūsų prisimintų, kas mes esame ir kokios tikrosios vertybės yra ir nuo ko jos prasideda...
 
Šeima yra brangiausia tai, ką mes galime turėti ir ją lemia visai ne kraujo ryšys, kai tu esi atskirtas nuo tikrųjų jos narių. Kartais mes patys iš jos bėgame, kartais ją paliekame – tikėdami geresniu rytojumi, kartais – esame priversti iš jos bėgti... Kiekvienas emigravęs savyje vis ras kitas priežastis ir tai juk visiškai normalu, nes mes – vis kita istorija ir kitas vingis plačiuose gyvenimo kampuose ir kertėse...
 
Ar bent kartą, jūs sustojote ir supratote, kad gyvendami ir toli nuo savo artimųjų – statote tą patį vieną didelį namą, o jame būtinai yra didelė virtuvė su dar didesniu stalu, aplink kurį sutilptų jūsų maža – didelė šeima.
 
Kuriate ir renkatės draugus, kuriais keičiate savo pusbrolius, pusseseres, tetas, dėdes ir visus kitus asmenis paliktus gimtinėje? Negailite jiems savo laiko, dėmesio – ir tai tik maža kompensacija to, ką palikome ar ką stengiamės užmiršti, ištrinti ar iš naujo prisijaukinti...
 
Tai kodėl į kiekvieną svetimą, mums nepažįstamą, tautietį, taip žvelgiame su pykčiu? Kodėl svarstome, kas kaip užsidirba, skaičiuojame svetimas monetas nesavoje kišenėje? Kodėl džiaugiamės, kai kitam yra blogiau nei mums patiems? Ir tas klausimas paskutiniu metu iškyla dažnai į viešą erdvę po kontekstu: suėsti, sutrypti, suteršti, apšmeižti. Pagieža persunkus visus... Juk kartėlis, dar nė vienam nepadėjo praturtėti. Juk kaip liaudyje sako, kai rėmuo griaužia, reikia gerti RENEE. Tai gal kiekvienam derėtų pradėti nuo savo kiemo ir daržo?
 
Pažiūrėkite, ar jame tikrai nėra piktžolių daugiau nei pas kitą...
 
Kodėl niekam “nedašunta”, jog padėdami vieni kitiems, mes patys galime geriau gyventi. Kiekvienas iš mūsų gali būti laimingesnis. Nustokite pavydėti Jurgitai ilgų plaukų – ir viską padarykite, kad jie pas jus užaugtų, nesistenkite gyventi geriau už Albiną – o pagerinkite savo gyvenimą arba egzistenciją paverskite gyvenimu, neklauskite Marytes – kodėl ji penktą vaiką gimdo – gal ji tobula motina ir tai jos gyvenimo tikslas, nenerškite po svetimų lovų patalus – nebent jūsų pačių lova yra visuomet tuščia – ir jeigu taip yra, pradėkite keistis. Užuot ėdę vieni kitus, pradėkite nuo savo gyvenimų.
 
Mes visi, išvykę ir ne tik, darome viską, kad gyventume geriau. Geriau nei gyvenome anuomet. Ir jei mums nesiseka, gal reik sustoti ir pamąstyti, ką darome ne taip. Gal reikia pradėti nuo savęs. Keiskitės, jei jums to reikia ir nuo to jūs užaugsite geresniu nei buvote vakar. Pradėkite gyventi dabar ir čia, negyvenkite geriau už kažką – jums to nereikia. Nes praėjus kuriam laikui, jūs suprasite, jog taip ir nugyvenote stengdamiesi ne dėl savęs, o dėl geresnio už kažką... O jei ir tai jūsų nestabdo, tai bent sugalvokite už ką geriau ir įspūdingiau numirti norėtųsi...
 
Mūsų visų vienybė yra tai, jog gimtinėje mūsų nėra. Gal jai ir mūsų nereikia, o gal kaip posovietinė valstybė, ji vis dar nemoka pasakyti ir parodyti, kaip širdį skauda, kai vaikai palieka. Tai kodėl mums nesukurti mažos Lietuvos ten, kur esame dabar. Gal reiktų išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir neapykantos dėl šypsenos mūsiškio veide. Gal kiekvienam saviškiui atvykus tuomet mes galėsim pasakyti, jog mes esame vieningi, nes mylime, nes padedame vieni kitiems, o ne gardžiuojamės lietuviškos mėsos meniu su priedais…
 
DL“
  

Žymos: Lietuva, Emigrantai, pyktis

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Iš karto po vestuvių mano žmona pradėjo svaidyti į mane visokiausius daiktus, – pasakoja sutuoktinis teismui.
– Kiek laiko jūs vedę?
– Penkiolika metų.
– Tačiau jūs skundžiatės tik dabar?
– Taip, nes tik praėjusią savaitę ji pirmą kartą pataikė.