Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Aistis Girnius   |   2017-11-12

Gimę kariauti Jos Didenybės tarnyboje

  
Gimę kariauti Jos Didenybės tarnyboje
© tiesa.com
Pasiaukojimo verti kariai.
Kandidatai privalo 40 minučių bėgti įkalnėn ant pečių tempdami krepšį su daugiau nei 20 kg sveriančiais akmenimis.

„Geriau mirti, nei būti bailiu“ – su tokiu devizu jau du šimtmečius į mūšį eina Nepalo gurkos.
Gurkomis save vadina tautelės, kurią sudaro daugiausia persikėlėliai iš Radžasthano Šiaurės Indijoje, atstovai.

Jie lig šiol išlaikė savo etninės gimtinės tikėjimą, kad kovos lauke juos saugo induizmo deivė Kali. Nors, kaip ir mameliukai, kaunasi gurkos ne už Indiją ir net ne už Nepalą. Jie sudaro vieną iš elitinių britų armijos dalinių. Prie jos gurkos prisijungė XIX amžiaus pradžioje, kai britų imperija buvo išplitusi po visą pasaulį.
Durklo brolija
Didžiosios Britanijos karūną ginantys gurkos, teigiama, nejaučia skausmo, yra nepaprastai ištvermingi ir beatodairiškai narsūs. Daugiau nei 200 000 jų kariavo abiejuose pasauliniuose karuose, tarnavo Honkonge, Folklendo salose, kovėsi Afganistane ir Kosove. Trylika gurkų buvo įvertinti Viktorijos Kryžiumi – vienu iš aukščiausių apdovanojimų Jungtinėje Karalystėje.
 
Iki Indijos pasidalijimo 1947 metais gurkos oficialiai priklausė indų armijai, nors kovėsi britų pusėje. Kai anglai galutinai pasitraukė iš Indijos, gurkų brigada perėjo į britų armijos sudėtį ir persikėlė į Europą.
 
Tačiau iki pat 2006 metų nė vienas gurka neturėjo teisės į Didžiosios Britanijos pilietybę. Jie atvykdavo į šalį, ištarnaudavo armijoje nuo 15 iki 30 metų, o paskui vėl privalėdavo grįžti į Nepalą.
 
Gurkos iš pradžių niekino šaunamuosius ginklus ir kone iki mūsų laikų į mūšį eidavo apsiginklavę vien tik tradiciniu 45 cm ilgio lenktu durklu, vadinamu khukuri. Bet ir to be reikalo iš makštų netraukdavo: gurkos tikėdavo, kad ištrauktas į dienos šviesą durklas privalo būti pagirdytas krauju. Jeigu tuo metu šalia nebūdavo nė vieno priešo, khukuri savininkas privalėdavo susižaloti pats.
 
Tobuli kariai
Šiandien gurkų brigadoje tarnauja ne daugiau kaip 3 500 vyrų. Tačiau skaičius nieko nereiškia. Elitinio dalinio kariams tenka pereiti negailestingą atranką, kurios procedūra per du šimtmečius nė kiek nepasikeitė: kandidatai privalo 40 minučių bėgti įkalnėn ant pečių tempdami krepšį su daugiau nei 20 kg sveriančiais akmenimis.
 
Ir vis dėlto kasmet į 200 vietų brigadoje pretenduoja apie 30 000 potencialių rekrūtų.
Labiau už viską gurkos garbina drausmę, visus įsakymus vykdo uoliai ir tiksliai. Pratę prie aukštumose išretėjusio oro ir pavojingų kalnų tarpeklių, šie kariai vienodai lengvai ištveria tiek šaltį, tiek karštį, gali kautis bet kokiomis, netgi itin ekstremaliomis sąlygomis, kuriomis kitas nesugebėtų nė pajudėti.
 
Kaip ir jų kolegos – įvairių laikmečių ir tautų elitiniai kariai – gurkos negali nekelti susižavėjimo. Bet tik kol susimąstai, kiek energijos, fizinių ir protinių jėgų būdavo ir tebėra išeikvojama tam, kad būtų ištobulintas žudymo menas.
 
Žinoma, kare, kaip ir kiekvienoje kitoje profesijoje, turi būti savų asų. Tačiau norisi viltis, jog ateis toks metas, kai istorijos apie superkarius virs tik šiurpiomis praeities legendomis.
 
 
  

Žymos: įvairybės, gimę kariauti

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Petriukas varto receptų knygą. Susiraukia ir sako mamai:
– Bloga knyga...
– Kodėl?
– Nes visi receptai prasideda žodžiais „Paimkite švarų indą...“