Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Aistis Girnius   |   2017-11-05

Gimę kariauti. Siaubas iš Rytų

  
Gimę kariauti. Siaubas iš Rytų
© tiesa.com
Istorija slypi detalėse.
žodis „,mameliukas“ arabų kalboje reiškia vergą arba kažkam priklausantį žmogų.

Neįtikėtina, bet kartais svarbiausios karinės misijos istorijoje būdavo patikimos tikriems bepročiams. O kitur elitiniai armijos būriai būdavo formuojami iš žmonių, kurie turėjo neapkęsti savo vadovybės, ką jau kalbėti apie kraujo liejimą dėl jų.

Specialiosios paskirties vergai
Toks liūdnas buvo mameliukų – ypatingos karių kastos, viduramžių Egipte sudarytos iš vergų, – likimas.
Pats žodis „,mameliukas“ arabų kalboje reiškia vergą arba kažkam priklausantį žmogų. Į mameliukų būrius buvo atrenkami jauni belaisviai, kartais net specialiai grobti šiam tikslui. Paprastai tiurkai, čerkesai, kitų Kaukazo tautų atstovai, nors pasitaikydavo ir europiečių berniukų – vengrų, italų, patekusių į nelaisvę kryžiaus karuose. Savaime suprantama, visi jie iškart būdavo atverčiami į islamą ir toliau auklėjami fanatiškai garbinant Alachą ir šariatą.
Būsimieji mameliukai būdavo atiduodami į specialius internatus, kur išeidavo kompleksinį mokymų kursą. Jaunuoliai kasdien privalėdavo suskaldyti po tūkstantį didžiulių molio gabalų – kad išvystytų rankų raumenis, mat šaltieji ginklai mameliukų būriuose būdavo pagrindiniai iki pat XIX amžiaus pradžios. Šautuvus šie kariai niekino, už ką paskui brangiai sumokėjo – buvo priversti užleisti Egiptą moderniau ginkluotiems Osmanų imperijos būriams.
 
Svarbiausia disciplina ruošiant jaunuosius mameliukus vis dėlto buvo jodinėjimas. Tikras karys privalėjo tiesiog susilieti su žirgu. Be to, mokėti balne taikliai šaudyti iš lanko ir arbaleto tiek į priekį, tiek atgal, o tam reikėdavo paleisti pavadžius ir valdyti žirgą vien tik keliais.
 
Kodėl šie superkariai taip ištikimai tarnavo savo pagrobėjams? Iš pradžių jaunieji vergai, žinoma, nekęsdavo šeimininkų. Tačiau ilgainiui įvertindavo mokamą atlygį, karjeros perspektyvas ir žemes, kurias Egipto sultonai dosniai dalydavo ištikimai tarnavusiems mameliukams. Baigę mokslus mameliukai gaudavo leidimą vesti ir kurti šeimą. Kario algos jiems visiškai pakako oriai gyventi. Galiausiai beveik visi jie užsitarnaudavo laisvę, bet tik vienetai, paleisti iš vergovės, grįždavo į tėvynę.
 
Mirtis turbano klostėse
Susidūręs mūšio lauke su spartiečiu, mameliuku ar berserku, priešas iškart žinodavo, kuo rizikuoja. Visiškai kitokį įspūdį sudarydavo Indijos sikhų Nihango karinio ordino nariai.
 
Išvydęs nihangą, nieko nenutuokiantis žmogus palaikydavo jį silpnapročiu – labiausiai dėl galvą puošdavusio milžiniško turbano, apkabinėto visokiausiais pakabučiais ir grandinėlėmis. Tik gerai įsižiūrėjus tapdavo aišku, jog tai visai ne tušti blizgučiai, o kovinės čakros – į nindzių panašūs svaidomieji ginklai, kuriuos nihangai valdydavo tiesiog meistriškai.
 
Dažnai turbano klostesė tilpdavo net durklai, juk kai kuriems turbanams reikia 350–450 m medžiagos ir daugiau kaip 45 minučių susukti.
XVII amžiuje įkurto Nihango ordino kariai ne ką prasčiau mosuodavo kardais, mėtydavo strėlytes, šaudė iš lanko ir šaunamųjų ginklų. Tai puikūs raiteliai ir ištvermingi atletai, galintys sudoroti priešą ir plikomis rankomis.
 
Iki šiol gyvuojantys nihangai išsiskiria panieka turtams ir mirčiai. Jie niekada nieko nebijojo, eidavo prieš priešus mūrine siena žudydami juos tol, kol patys dar pastovėdavo ant kojų.
 
Kaip jau buvo galima suprasti, ordino nariai nėra lengvo būdo. Indijoje net gyvuoja legenda apie tai, kaip vienas iš nihangų kartą važiavo autobusu ir konduktorius paprašė jo bilieto. Karys griebėsi durklo, nurėžė konduktoriui ranką ir metė atgal į veidą pareiškęs „Štai mano bilietas!“ Esą nuo to laiko nihangai viešuoju transportu važinėja nemokamai.
 
Kiek tiesos yra šioje istorijoje ir kiek melo, nežino nė patys indai. Tačiau faktas, kad net miegodami nihangai nesiskiria su savo ginklais.
 
 
  

Žymos: Istorija, Įdomu, mameiukai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Petriukas varto receptų knygą. Susiraukia ir sako mamai:
– Bloga knyga...
– Kodėl?
– Nes visi receptai prasideda žodžiais „Paimkite švarų indą...“