Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, psichika.eu   |   2018-08-23

Ką daryti, kad po atostogų nereikėtų atostogų?

  
Ką daryti, kad po atostogų nereikėtų atostogų?
© pexels.com
Neretai norisi pailsėti ir nuo atostogų.

Tai, kaip planuojame darbus prieš atostogas ir po jų, ne mažiau svarbu nei pačios atostogos, sako psichologė Evelina Adakauskienė. Netinkamai paskirstę darbo krūvius jausime stresą ir tinkamai nepailsėsime. Be to, atostogų planavimas suteikia daug džiaugsmo dar joms neprasidėjus, tačiau verta palikti laiko ir spontaniškiems sprendimams. Ir bent jau ilsėdamiesi pamirškite darbo paštą, kitaip padarysite sau meškos paslaugą, primena psichologė.

– Kiek kartų per metus turėtume atostogauti ir ar vieno karto tikrai pakanka?
– Labai daug priklauso nuo to, kokį gyvenimą žmogus gyvena. Jeigu darbe patiriama daug streso, įtampos, turima daug atsakomybių – pavargstama greičiau. Taip pat svarbu, kaip žmogus atsigauna po darbo ir kaip ilsisi.
 
Viena vertus, svarbu, kad būtų aiškios ribos, kada dirbu, o kada ilsiuosi. Jei dienos pabaigoje dar žvilgčiojama į darbinį paštą ar mintys nuolat nuklysta atgal į darbą, tai yra ženklas, kad ribos tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo yra gerokai išblukusios ir poilsis iki kitos darbo dienos bus gerokai prastesnės kokybės.
 
Kita vertus, ir esant aiškioms darbo ir poilsio režimo riboms yra svarbu, kaip aš ilsiuosi. Svarbu atrasti ir puoselėti savus pomėgius, socialinius kontaktus, fizinį aktyvumą, keisti veiklas. Pavyzdžiui, žmogui, kuris daug laiko darbe praleidžia prie kompiuterio, geriau pailsėti aktyviau.
 
Vis dėlto šie aspektai labiau apsprendžia, kaip greitai žmogus pailsės per atostogas. O kiek kartų per metus turėtume atostogauti – vieno aiškaus atsakymo nėra. Yra pasiūlymų kartą metuose turėti ilgesnes atostogas, o iki jų kartais išvažiuoti trumpai savaitgalio kelionei, kad ir kur nors netoliese.
 
Kaip dažnai atostogauti – priklauso nuo kiekvieno poreikio. Vis dėlto idealiu atveju atostogos turėtų atlikti ne gydymo ar gaivinimo funkciją. Jei imame atostogas dėl to, kad jau esame pervargę, tai didelė tikimybė, kad per ilgai neturėjome atostogų.
 
– Dažnas pasirenka tik savaitės ar dviejų savaičių trukmės atostogas. Ar per tiek laiko spėjame „persijungti“ iš darbo į poilsio rėžimą ir tinkamai pailsėti? Kokia, jūsų nuomone, optimaliausia atostogų trukmė?
– Dažniausiai pirmoji savaitė ir yra šiam persijungimui. Tačiau kai kuriems užtenka kelių dienų, o kitiems prireikia ir antros savaitės. Priklauso nuo to, kiek žmogus įsigyvenęs į savo darbą, kiek įtampos jame patiria, kiek skiria dėmesio gyvenimui, liekančiam už darbo.
 
Taip pat svarbu ir tai, kaip žmogus ruošiasi atostogoms – jeigu po truputį mažina savo krūvį, tuomet ir su atostogomis „susitaikys“ greičiau.
 
– Išties neretai prieš atostogas esame linkę padirbėti viršvalandžius. Ar tai turi kokią nors įtaką atostogų kokybei?
 
– Žinoma! Kuo daugiau įtampos ir streso prieš atostogas, tuo reikės daugiau laiko nurimti ir įsigyventi į priešingą režimą. Čia svarbu žinoti ir tai, kad streso pasekmės labiausiai pasirodo tada, kai jis nuslūgsta. Vadinasi jei streso lygį ne mažiname, o dar pasididiname prieš išeidami ilsėtis, galime atostogas pradėti (o gal ir visas jas praleisti) su įvairiausiomis streso pasekmėmis – sutrikusiu miegu, peršalimo ligomis ir kt.
 
Taip pat svarbu pasirūpinti ne tik tuo, kaip išeiname atostogauti, bet ir kur sugrįšime. Nukelti visų darbų į pirmąsias dienas po atostogų nereikia, nes tai trukdys atsipalaiduoti atostogų metu, o ir sugrįžus į tokią įtemptą aplinką atostogų rezultatas išnyks itin greitai.
 
– Kai kurie atostogų metu tikrina darbo paštą ar bent jau dienai ateina į darbą. Galbūt taip iš poilsio režimo grįžtame į darbinį, o vėliau vėl atostogaudami iš naujo turime įsijausti į atostogų nuotaiką?
 
– Taip dažnai elgiasi tie, kuriems baisu nežinoti, kur jie grįš, kuriems norisi pasiruošti iš anksto krūviui, kuris jų laukia. Viena vertus, tai gali būti apsisaugojimo priemonė. Bet tokia priemonė kainuoja – turint galvoje darbą ir laukiančius krūvius, poilsis nebus kokybiškas, vadinasi ir resursai grįžus į darbą nebus visiškai atsistatę.
 
Toks pasisaugojimas dažnai padaro žmogui meškos paslaugą – jis gal ir žino, kur sugrįš, tačiau yra mažiau pailsėjęs ir atstatęs savo resursus tvarkytis su sunkumais.
 
– Kaip padaryti, kad atostogos keltų kuo mažiau streso? Planuoti jas iš anksto ar būti spontaniškiems? Galbūt aiškaus plano pasikeitimai gali kelti dar didesnį stresą nei paskutinę minutę planuojamos pramogos ar veiklos?
 
– Tyrimai rodo, kad atostogų planavimas gali teikti tiek pat džiaugsmo, kiek pačios atostogos. Planuodami svajojame, domimės, kalbamės su aplinkiniais ir atostogų džiaugsmą pradedame jausti dar iki joms ateinant. Tam vertinga turėti pakankamai laiko, nepalikti to paskutinei minutei ir nepersistengti su planais – tai yra pasilikti erdvės spontaniškiems sprendimams, netikėtumams, papildomam poilsiui, galimiems paklydimams ar atradimams, kuriuos gali norėtis ilgiau patyrinėti.
 
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip konkrečiai jums yra smagiausia leisti laiką – turėti daugiau aiškumo ar daugiau laisvės. Taip pat svarbu suprasti, kaip geriau ir žmonėms, su kuriais leisite atostogas – juk jei vienam svarbus planas, o kitam spontaniškumas, išankstiniai kompromisai gali padėti išvengti įvairių konfliktų, kurie apkartintų poilsį.
 
– Kai kurie atostogų eina tada, kai turi suplanuotų kitokių darbų – remontas, sodo darbai, garažo tvarkymas, vizitai pas gydytojus ir pan. Galbūt neturėtume graužtis, kad nieko neveikiame, ir atostogas skirti tiesiog poilsiui?
 
– Kai kuriems žmonėms remontas ar sodo darbai yra veikla, kuri teikia didelį malonumą ir padeda pailsėti. Tačiau jei nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro vien tvarkote daržus ir vėliau jaučiatės pavargę ir suirzę – vargu, ar tai galima pavadinti aktyviu poilsiu. Jei jūsų darbas yra susijęs su remontais, tuomet remontuodami savo namus jūs tiesiog toliau dirbate, o ne atostogaujate.
 
Taip pat atostogos yra tas metas, kai galima atlikti seniai laukusius darbus ar aplankyti gydytojus, tačiau jei visos atostogos susidės iš reikalų ir vizitų pas gydytojus, tai nebus poilsis.
 
Svarbiausia atrasti balansą ir sekti savo poreikius. Vieną dieną tie poreikiai gali būti aplankyti gydytoją ar perdažyti namų sienas, o kitą – pasivažinėti dviračiu ar ramiai pagulėti prie vandens.
 
– Minėjote, kad dirbantieji protinį darbą turėtų verčiau rinktis aktyvesnes veiklas…
 
– Dirbantiesiemms protinį darbą aktyvus poilsis tikrai padeda greičiau pailsėti galvai. Tai gali būti taikoma ir kasdieniam poilsiui grįžus po darbo ar savaitgaliais. Per atostogas laiko dažnai turime daugiau nei kelias dienas, tad į jas gali sutilpti ir žygis su draugais, ir ramus knygos skaitymas. Verčiausia rinktis tai, ko norisi pačiam, kas keltų džiaugsmą ir malonumą.
 
– Kaip per atostogas atitrūkti nuo rutinos? Galbūt patartumėte bent porai dienų kur nors išvažiuoti iš namų? Ar trumpalaikis aplinkos pakeitimas gali turėti teigiamos įtakos mūsų psichologinei savijautai?
 
– Aplinkos pakeitimas tikrai išblaško rutiną ir kelionė gali būti puikus būdas tai padaryti. Net ir trumpa kelionė gali atnešti daug džiaugsmo ir šiltų atsiminimų.
 
Tačiau ir neturintys galimybių išvažiuoti gali surasti, kaip pakeisti aplinką – važinėti dviračiu, susitikti su draugais, aplankyti renginį, nueiti į naują kavinę, paragauti naujo patiekalo – kitaip tariant, surasti, ką naujo, malonaus galima nuveikti kasdien savo aplinkoje.
 
– Ką dar patartumėte, kad po atostogų nereikėtų dar vienų atostogų ir į darbus sugrįžtume pailsėję, o ne pavargę?
 
– Rinktis atostogas pagal tai, ko norisi jums, o ne kas madinga ar peršama kitų. Jeigu turite savo idealių atostogų vaizdinį galvoje – įgyvendinkite jį. Jei planuojate atostogas iš anksto – pasilikite pakankamai erdvės, ypač atostogų pabaigoje, spontaniškiems sumanymams. Jei atostogas leidžiate keliaudami, gali būti vertinga pasilikti bent kelias dienas atsigauti po kelionių, po truputį grįžti į rutiną.
 
ŠALTINIS:psichika.eu
 
  

Žymos: Atostogos, Darbas, Laisvalaikis, Poilsis

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų, reikia tylėti ir nieko nedaryti.