Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

tiesa.com   |   2017-01-15

Koks Lietuvos skonis?

  
Koks Lietuvos skonis?
© wikipedia.com
Pažinti Lietuvą per maistą.
Šaltibarščiai išrinkti estetiškiausia šaltsriube pasaulyje.

Didžiulis avilys su mediniu lubas siekiančiu koriu, medaus spalvos ir lietuviškų pievų vaizdai, – taip „saldžiai“ bus pristatoma Lietuva šiemetinėje kelionių parodoje „Adventur“ Vilniuje sausio 20–22 d.

 Pasaulyje ir Lietuvoje stiprėja gastronominio turizmo tendencijos, o parodos organizatoriai įsitikinę, kad ragavimas – tai ne tik vietos patiekalų skoniai. Ragaujame ausimis, akimis ir širdimi. Šitaip surinkti įspūdžiai išjudina vidines ir išorines mūsų asmenybės ribas, moko mus atvirumo.
„Kai mūsų paklausė, koks yra Lietuvos skonis, susimąstėme – ar tik ne agurkų su medumi? Ne tik todėl, kad tai – seniausias lietuviškas desertas, sakoma, buvęs net ant karaliaus Mindaugo stalo, bet ir todėl, kad jis – itin natūralus, talpina savyje vasarą, bičių dūzgimą pievose, avilių užkalbėjimą. Šviežių agurkų ir ką tik iš avilio parnešto medaus simbolis itin artimas ir mūsų naujajam šalies turizmo prekės ženklui, kuris skelbia, kad grožis slypi tikruose dalykuose – „Lithuania. Real is Beautiful“, – intriguoja Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė J. Kazlauskienė.
 
Pasak jos, mūsų šalis turi daugiau nei 3 tūkstančius autentiškų patiekalų receptų. Senoviniai patiekalai vis dažniau grįžta ant stalų. Daugeliui tampa tikru atradimu kelionės po Lietuvos regionus, skanaujant tik jiems būdingų vaišių. Pamario krašte, pavyzdžiui, būtina paragauti šišioniškių kafijos (kavos), tijos (arbatos), vofelių (vaflių), Dzūkijoje – grikinių bandų, kepamų ant kopūstlapių, Žemaitijoje – cibulynės su silke. O ar žinote, kad mūsų rožiniai šaltibarščiai išrinkti estetiškiausia šaltsriube pasaulyje? Daug kas yra girdėjęs apie Lietuvoje vingiuojantį maršrutą, pavadintą Alaus keliu, o šiemet pristatytas Pieno kelias. Juo keliaujant galima aplankyti ūkius, kuriuose spaudžiami sūriai, gaminamas jogurtas ar net ledai, bet ir atsišaldyti pirtyje išrūgų ledukais ar panirti į pieno vonią. Tai – dar vienas įrodymas, kad gastronominis turizmas mūsų šalyje susijęs ne tik su tiesioginiu ragavimu.
 
Nuo ledlaužių iki piliakalnių
 
Pasaulį lietuviai jau atrado, taigi, pats laikas atrasti Lietuvą. Keliauti po šalį tapo madinga – populiarėja įdomių vietų sklaida socialiniuose tinkluose, dalijamasi atrastomis įdomybėmis, naujais skoniais, patirtimis. Vietinis turizmas auga kasmet, o vietiniai turistai sudaro net pusę Lietuvos turizmo rinkos.
Itin išpopuliarėjo pažintiniai takai, kurie driekiasi ir medžių lajomis, ir pelkėmis, gamtos mokyklos, kuriose naktimis stebimos pelėdos ar šikšnosparniai. Atgimsta dvarų kultūra: naktinės ekskursijos organizuojamos Karpių dvare, Ilzenbergo dvare pradėtos diegti anksčiau Lietuvoje negirdėtos biodinaminio ūkio tradicijos ir ritualai, Pakruojo dvare galima išvysti ne tik patį dvarininką, bet ir parfumerį, aludarį Žaldoką bei bitininkę.
Žinią apie Lietuvos 2017 metų kultūros sostinę Klaipėdą – neužšąlantį kultūros uostą, visus keturis metų laikus atvirą kūrybinėms iniciatyvoms ir žingeidiems turistams, skleis paslaptingieji smilgininkai. Jie pristatys naujas ar atsinaujinusias miesto kultūrines erdves: rekonstruotą Jūrų muziejų, Antrojo pasaulinio karo muziejų piliavietėje „39-45“, kūrybinę platformą „Menų zona“. Pristatydama kultūrinių renginių programą „Neužšąlantis kultūros uostas“ Klaipėda kviečia bendruomenę savo kūrybinėmis iniciatyvomis tapti tikraisiais ledlaužiais, laužančiais abejingumo, skepsio, nepasitikėjimo ar uždarumo ledus, skatina vėl atrasti kultūrą. Juolab kad miestas formuluoja ambicingą tikslą – 2022 metais tapti Europos kultūros sostine.
 
2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, todėl dar vienas parodos akcentas – Lietuvos piliakalniai. Miestai ir miesteliai pristatys jų teritorijoje esančius unikalius gamtos objektus. Piliakalniai yra ne tik lankytinos vietos, bet ir tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis. Tai – visos Europos kultūrinis paveldas.
 
 
 
  

Žymos: Maistas, Kelionės, Lietuva

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Daugybę šimtmečių turistus masinanti Italija, praleidus joje beveik pusę metų, parodo visai kitokį savo veidą – ne fasadinį, skirtą apgauti tuos, kurie ateina ir išeina, bet tą tikrąjį – raukšlėtą, nugairintą kaitrios pietų saulės, dažnai išspaudžiantį grėsmingų mimikų. Kai išmoksti jas skaityti, mintyse dėliojasi taisyklės, dažniausiai stipriai prasilenkiančios su lietuvių logika.