Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Delfi.lt   |   delfi.lt   |   2019-09-08

Lunatizmas, miego sutrikimai ir paūmėjusi psichinė sveikata: kodėl per pilnatį pasaulis tarsi išprotėja

  
Lunatizmas, miego sutrikimai ir paūmėjusi psichinė sveikata: kodėl per pilnatį pasaulis tarsi išprotėja
© pixabay.com

Pilnatis visada buvo siejama su pasikeitusiu žmonių elgesiu ar lunatizmu, įskaitant miego sutrikimus, traumas, psichinių ligų paūmėjimus ir pan. Nepaisant to, kad žmonės apie Mėnulį žino daug daugiau negu prieš šimtus metų, kai kurie senoviniai mitai vis dar veikia mūsų kasdienybę.


Mėnulis apie Žemę apsisuka per 27,3 dienas. Kadangi jis sukasi ta pačia kryptimi, kuria Žemė sukasi apie Saulę, prireikia papildomų 2,2 dienų, kad jis atsidurtų priešingoje planetos pusėje negu Saulė. Taigi iš viso – 29,5 dienos, arba paprasčiau – mėnesis. Kartais pasitaiko, kad dėl mažesnio dienų skaičiaus pilnaties nebūna vasarį, kaip buvo praėjusiais metais. Kadangi pilnatis yra pasikartojantis reiškinys, nenuostabu, kad žmonės nuo senovės svarstė, ką ji galėtų reikšti. Kol modernioji astronomija galėjo paaiškinti daugiau, o astronautai ne kartą ten nuskrieti, kai kurie mitai taip įsirėžė į žmonijos pasąmonę, kad, nepaisant mokslo žinių, jais vis dar tikima.
Mitas #1: Mėnulis veikia vandenis, taigi veikia ir žmogaus kūną
 
Turbūt pats populiariausias pilnaties mitas. Didžiąją dalį žmogaus kūno sudaro skysčiai, Mėnulis veikia Žemės vandenynus, taigi turėtų veikti ir žmogų, taip? Ne. Gravitacija yra labai silpna. Tuo galite įsitikinti kaskart pakeldami nuo stalo puodelį – taip įveikiate Žemės gravitaciją! Mėnulis yra dar mažesnis už Žemę. Jo trauka gali šiek tiek paveikti milžiniškus vandens telkinius, kaip vandenynai. Tačiau, pavyzdžiui, pilnatis net Didžiuosius Ežerus (JAV) veikia taip silpnai, kad sukuriamos vos kelių centimetrų bangelės, skelbia NOAA. Žmogus yra per mažas pajausti Mėnulio trauką.
 
Skaičiuojama, kad bet kuris objektas šalia, net uodas ant rankos, mus veikia stipriau negu Mėnulio gravitacija. Taip pat Mėnulio poveikis nepasikeičia tik todėl, kad apšviestas visas jo diskas. Jeigu tai būtų tiesa, ypatingus gravitacinius poveikius jaustume kiekvieną naktį.
 
Mitas #2: Mėnulio šviesa daro įtaką miego sutrikimams
 
Anksčiau, kai nebuvo elektros, žmonės stipresnes pilnatis išnaudodavo darbui, nes kartais naktimis būdavo taip šviesu, kad būtų galima dirbti. Dabar irgi yra teorijų, kad per pilnatį sutrinka žmonių miegas būtent dėl šviesos. Tačiau pilnaties šviesa nėra labai stipri – ji prilygsta vos ketvirtadaliui žvakės šviesos. Pilnaties šviesa neturėtų trikdyti ir didžiųjų miestų gyventojų, nes daugelyje jų miesto šviesos užgožia bet kokius dangaus šviesulius.
 
Mitas #3: Per pilnatį pasaulis tiesiog išprotėja
Pilnatis ir jos galima įtaka žmonių elgesiui jau daug metų yra tyrinėjama mokslininkų. Dar 1985 m. amerikiečiai psichologai James Rotton ir Ivan Kelly išanalizavo kitų susijusių 100 tyrimų duomenis. Išvada – nerasta jokių įrodymų, kad pilnatis kaip nors daro įtaką žmonių elgesiui. Tačiau ties tuo moksliniai tyrimai neužsibaigė. Nuo to laiko dar tirtas pilnaties poveikis ovuliacijai, epilepsijos priepuoliams, miego sutrikimams, menstruacijoms, psichiatrinių ligoninių vizitams, sporto traumoms, ir t. t. Tačiau nerasta jokių įrodymų, kad prie to kaip nors prisideda pilnatis.
 
Verta paminėti, kad kai kurie tyrimai visgi reikalauja papildomo mokslininkų dėmesio. 2001 m. „British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas, kad per pilnatį priėmimo skyriuose dėl gyvūnų įkandimų atsiduria dvigubai daugiau britų. Tačiau kitame tyrime nustatyta, kad, pavyzdžiui, Australijoje nepastebėta jokių koreliacijų tarp pilnaties ir šunų įkandimų. Priežastys neaiškios, o joms nustatyti reikės naujų tyrimų, todėl dar negalima teigti, kad tai yra pilnaties įtaka.
 
Pilnatis – tik fazė
 
Skirtingų tyrimų duomenimis, maždaug pusė apklaustųjų tiki, kad pilnatis turi kažkokį poveikį, nepaisant to, ar jie žino mokslinius faktus. Pavyzdžiui, Naujojo Orleano Universiteto profesoriaus David E. Vance tyrimo duomenimis, tarp tų 43–45 proc. žmonių, kurie tiki pilnatimi, yra psichiatrinių ligoninių darbuotojai. Kodėl taip atsitinka, jeigu pilnaties poveikis nėra įrodytas moksliškai?
 
Beveik viskas, ką matome, girdime, prisimename ir pan. yra mūsų smegenų interpretacija. Psichologijoje naudojamas terminas patvirtinimo šališkumas (angl. Confirmation bias). Patvirtinimo šališkumas, trumpai tariant, reiškia, kad mes pastebime, priimame ir atsimename informaciją, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus. Ignoruodami ar pamiršdami priešingus duomenis. Patvirtinimo šališkumas yra toks galingas, kad mūsų smegenys sukuria iliuziją apie efektą, kurio iš tiesų nėra. Pavyzdžiui, jeigu kur nors perskaitote, kad kairiarankiai yra „kūrybiškesni“, sutikę kairiarankį labiau pastebėsite žmogaus savybes, kurios tai patvirtina. Panašiai veikia ir tariamas pilnaties efektas – kadangi pilnatis yra pasikartojantis reiškinys, patys to nesuvokdami, žmonės ima jautriau reaguoti į aplinkos įvykius. Deja, patvirtinimo šališkumas veikia visus be išimties, o visiškai atsikratyti yra neįmanoma. Kaip ragina mokslininkai, reikėtų bent jau pradėti nuo to, kad žinote, kurie teiginiai apie pilnatį yra tik mitai, kad būtų galima kritiškai įvertinti jus pasiekiančią informaciją.
  

Žymos: Pilnatis

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Mano žmona angelas.


– Mano – irgi ne žmogus…