Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2016-08-13

Joga – tai kelias į vidinę ramybę

  
Joga – tai kelias į vidinę ramybę
© Flickr.com nuotr.
Senovės išminčiai žmogaus kūną suprato kaip instrumentą.
Joga yra natūralus, universaliais Visatos dėsniais paremtas būdas rasti kelią į savo tikrąją prigimtį.

Joga – tai pirmiausia mokslas bei juo paremta praktika, kurių ištakos siekia apie 3000-uosius metus prieš Kristų.

Senovės išminčiai žmogaus kūną suprato kaip instrumentą, susidedantį iš fizinio kūno, proto ir subtilesnių vibracijų energijų. Šis instrumentas, anot jogos pradininkų, mums duotas tam, kad galėtume pilnavertiškai gyventi kaip žmogiškosios būtybės ir kartu nuolat būti sąjungoje („joga“ sanskrito kalboje reiškia „jungtį“) su universaliąja Visatos energija (kurią galima vadinti Dievu, Aukščiausiuoju Protu, Kūrėju ir pan.).
Joga yra natūralus, universaliais Visatos dėsniais paremtas būdas rasti kelią į savo tikrąją prigimtį, t. y. vystytis kaip dvasinei būtybei net ir gyvenant fiziniame kūne ir materialiame pasaulyje.
 
Senieji jogos mokytojai sukūrė aštuonių jogos principų sistemą, kurią praktikuojant atstatomas ir stiprinamas ryšys su mūsų tikrąja esme – kuriamąja Visatos energija.
 
Kai kurie pripažinti šiuolaikiniai jogos autoritetai rekomenduoja „neperlenkti lazdos“ ir praktikuoti tik šiuolaikiniam žmogui „adaptuotus“ pagrindinius jogos principus.
 
Pirmasis principas – Yama (saviaukla), kartais paprasčiau vadinama moraliu elgesiu. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai paprastas principas, jį turime ir krikščioniškoje kultūroje (Dešimt Dievo įsakymų). Kita vertus, kasdien jį pažeidžiame... Moralus elgesys (Yama) yra pirminė, privaloma tikrosios vidinės ramybės sąlyga, nes tik tuomet, kai nepažeidžiame moralės dėsnių, galime jaustis harmonijoje su Visata, tik tuomet mums atveriamas kelias į universaliosios energijos šaltinį. Tie, kurie praktikuoja šį principą, nuolat pilni pasitikėjimo gyvenimu, jiems netrūksta nei fizinės energijos, nei džiaugsmo.
 
Bet moraliais netampame savaime, tam reikia nuolat išlikti aukšto sąmoningumo būsenos. Būtent todėl Yama ir yra praktika. Nepakanka tik paskaityti gero elgesio vadovėlį ar kokį nors šventraštį – būtina kasdien, kas minutę ir kas sekundę kontroliuoti savo mintis, žodžius ir veiksmus.
 
Antrasis principas – Niyama (saviugda), tam tikrų dvasinių savybių nuolatinis ugdymas. Jeigu Yama yra universalių moralės dėsnių praktikavimas, tai Niyama yra daugiau asmeninis santykis su pačiu savimi – vidinė ir išorinė švara (tyrumas), gilus savęs pažinimas, savo energijos išteklių protingas naudojimas, galiausiai – savo dvasinės prigimties suvokimas.
Trečiasis principas – Asanos (kūno padėtys). Tai yra tas jogos principas, kuris dažnai ir laikomas joga apskritai. Jis apima fizinį ir psichologinį lavinimąsi.
 
Ketvirtasis principas – Pranayama (Kvėpavimo, gyvybinės energijos valdymas). Tai senovinės kvėpavimo pratimų technikos, valančios fizinį ir energetinį kūnus, pašalinančios energinius blokus ir padedančios valdyti protą.
 
Penktasis principas – Pratyahara (Juslių ir jutimų valdymas, dėmesio sutelkimas); Tai yra savo dėmesio sugrąžinimas iš išorės į vidų. Mes esame labai dažnai dirginami savo penkių juslių, ir visas dėmesys, kurį mes paskiriame išorei, švaisto mūsų energiją, ir jos lieka vis mažiau sukoncentruota į mūsų vidinį (dvasinį) pasaulį. Šio principo praktikavimas būtų mažiau dėmesio skirti jusliniams malonumas ir daugiau gilintis į dvasinius dalykus.
 
Šeštasis principas – Dharana (Koncentracija). Šis principas moko absoliučiai susikoncentruoti į vieną tašką (objektą). Koncentracija turi būti tokia gili, kad net suvokimas, kad tas objektas egzistuoja, yra negalimas. Visiška koncentracija į vieną dalyką labai praverčia kasdieniame gyvenime.
 
Septintasis principas – Dhyana (Meditacija – nevaržomas psichikos srautas, nukreiptas į koncentracijos objektą). Šis principas taikytinas tik gerai pritaikius pirmus šešis. Tai yra medituojančio žmogaus susiliejimas su meditacijos objektu ir savęs nebeatskyrimas kaip atskiro objekto.
 
Aštuntasis principas – Samadhi (Savasties pasiekimas). Tai aukštesnioji sąmonės būsena, patiriama medituojant. Veikiau tai jau aukščiausia pamoka, nei principas. Tai tokia būsena, kai medituojantysis ištirpsta grynosios sąmonės tėkmėje ir pajaučia ryšį su visomis gyvomis būtybėmis. Tai taikos, aukščiausio pilnatvės suvokimo ir visaapimančios meilės pojūtis, tai kelionės finišas – vidinė ramybė.
 
Pagal www.travelplanet.lt
  

Žymos: Joga, jogos principai, kas yra joga

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Darbas ne vilkas, nes vilkai nenervina.