Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   elegancija.eu   |   2015-09-19

Ar tu– vienas iš dešimties?

  
Ar tu– vienas iš dešimties?
© Pixabay.com
Veido bruožai taip pat turi didelę įtaką partnerio pasirinkimui.
Prancūzijoje česnakas yra laikomas stimuliatoriumi, Graikijoje jis – pats tikriausias aistros užmušėjas.

Kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, kurio laukiame kaip išganymo, bet jam aplankius dažnai patiriame tik kančias arba imame elgtis taip neracionaliai, kad vėliau tenka gailėtis visą gyvenimą. Be abejo, tas paslaptingas jausmas – Meilė. Sakoma, kad įsimyli ne tik žmonės – vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Kodėl mes įsimylime? Visa tai gali atrodyti esą už logiško paaiškinimo ribų, tačiau iš esmės atsakymas į šiuos klausimus yra beveik žinomas…

Kas yra meilė?
Į šį klausimą yra atsakinėję ne tik psichologai ar poetai, – racionalų atsakymą bandė pateikti ir biologai, ir anatomai. Pavyzdžiui, zoologai meilę aiškina gyvūnų elgesio stebėjimais paremtomis išvadomis apie žmogaus organizmo biochemiją.
 
Biochemikai tiki, kad patrauklumą kitam žmogui nulemia papildomas adrenalino kiekis mūsų kraujyje – to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Stimuliuojamos glandos taip pat išskiria ir kitą hormoną – kortizoną, kuris sukelia organizme euforijos ir padidėjusio seksualinio aktyvumo efektą. Tačiau romantikų tvirtinimai, kad meilė yra ypatingas jausmas, taip pat turi savo paaiškinimą. Ypatingumas yra aiškinamas unikaliais smegenų elementais, veikiančiais tik aistros akimirkomis.
 
Manoma, kad tuo metu, kai įsimylime, organizmas gamina medžiagą, vadinamą feniletilaminu – FEA, kuris savo poveikiu yra panašus į žinomo narkotiko amfetamino savybes. FEA kol kas yra neištirtas, ir niekas nežino, kaip ir kurioje smegenų dalyje jis atsiranda, tačiau nustatyta, kad įsimylėjusių žmonių kraujyje jis veikia smegenų receptorius, kurie ir pažadina komforto bei palaimos jausmą. Prie FEA yra įprantama, todėl pasitraukimo nuo jo simptomai gali sukelti ilgesį ir lengvą depresijos formą.
 
Dar vienos meilės aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad meilė yra genetinis dalykas. Jų teigimu, jeigu žmonija nelaikytų sekso ir meilės maloniu dalyku, visi žmonės būtų pasmerkti išnykti, todėl meilė yra valdoma genų ir perduodama iš kartos į kartas. Remiantis tokia teorija, mes turime paaiškinimą, kodėl meilė yra pozityvi emocija ir kodėl tai tokia galinga jėga. Kuo galingesnė ir pozityvesnė meilė yra apėmusi partnerius, tuo stipresnės savybės bus išreikštos kitoje kartoje. Tai primena užstrigusį variklį, kuris niekada nesustos.
Pagal šią teoriją taip pat aiškinama, kodėl mylintys vyrai ieško moteryse skirtingų savybių, negu moterys vyruose. Moterys mėgsta sveikus ir galingus vyrus, žibančius savo švelnumu, nors šiais laikais galia gali būti labiau suprantama kaip finansinė arba politinė padėtis, negu fizinė kūno sudėtis. Tokios charakteristikos galėtų būti idealios ankstesniems laikams, nes kartu tai sudaro gerą kombinaciją ginti ir auginti šeimą ir kartu leisti vyrui perduoti savo genus kitai kartai. Vyrai taip pat mėgsta sveikas ir vaisingas moteris, kurios yra pajėgios perduoti genus kitai kartai.
 
Tai gali atrodyti logiška, tačiau nepaaiškina, kodėl ir kaip mes pasirenkame partnerius iš tūkstančių panašių bei tinkamų žmonių.
 
Kodėl mes iškart įsimylime kai kuriuos žmones?
 
Nuo pat savo gimimo dienos mes siunčiame žodžiais neišsakomus signalus aplinkiniams visais įmanomais būdais – vaikščiojimu, laikysena, kalbos tonu, veido išraiška, apranga ir kitais judesiais.
 
Ir jeigu jūs viename kambaryje esančius žmones paprašytumėte susiporuoti pagal įsivaizduojamą tinkamumo lygį, jie natūraliai pasirinktų panašių į save šeimų, socialinių klasių ir auklėjimo atstovus. Mes visada ieškome kažko panašaus į save, nors negalime paprastai įsivaizduoti, kas tai iš tikrųjų yra.
 
Veido bruožai taip pat turi didelę įtaką partnerio pasirinkimui. Žmonės ieško ilgalaikio bendravimo su tais, kurie yra panašaus patrauklumo lygio. Tai buvo patvirtinta keliais tyrimais. Dalyvavusiems eksperimente asmenims buvo parodytos keliolikos vestuvinių nuotraukų atskirtos dalys – jaunieji atskirti vienas nuo kito, ir paprašyta pagal veidus nustatyti veidų patrauklumo laipsnį. Kai poros vėl buvo atstatytos, pasirodė, kad eksperimento dalyviai porų veidus klasifikavo panašiais lygiais.
 
Mes ne tik vertiname kitus pagal susikurtą skalę, bet kiekvienas savo galvoje nešiojamės ir supratimą, kiek patrauklūs yra mūsų pačių veidai. Mes suvokiame, kad jeigu „kabinsime“ aukštesnio patrauklumo laipsnio žmogų, turime didelį šansą būti atstumti.
 
Bet kuriuo atveju, kad ir koks būtų atsakymas, kaip ir kodėl mes mylime kitus žmones, viena yra aišku: Motina Gamta sukūrė šitą procesą ir pavertė jį palaimingu bei maloniu tam, kad žmonės būtų kartu ir gimdytų vaikus.
 
Įdomus eksperimentas
 
Britų Kolumbijoje buvo padarytas keistas eksperimentas su dviem tiltais per upę – vienas iš jų buvo senas aplūžinėjęs bambukinis tiltas, svyruojantis 70 metrų aukštyje, kitas, netoliese esantis – tvirtas betoninis ir garantuotai patikimas. Patraukli eksperimente dalyvaujanti moteris sustabdydavo vyrus, atsitiktinai perėjusius vieną ar kitą tiltą, ir paprašydavo padėti užpildyti apklausos duomenis. Lyg tarp kitko ji dar sugebėdavo jiems įbrukti ir savo namų telefono numerį.
 
Ką gi, vėliau jai paskambino kur kas didesnis skaičius tų vyrų, kurie buvo perėję pavojingesnį tiltą.
 
Tai leido tyrinėtojams padaryti išvadą, kad meilė iš esmės yra panaši į kitas emocines būsenas: padidinkite adrenalino antplūdį, priverskite širdį mušti greičiau, ir galite tikėtis, kad netrukus jus pervers Kupidono strėlė… Pastebėta, kad per tokias dideles krizes kaip karai ar žemės drebėjimai daugiau žmonių dažniau įsimylėdavo – greičiausiai dėl adrenalino kiekio kraujyje.
 
Šiek tiek faktų:
 
Kas dešimtas žmogus pasaulyje šią akimirką yra kažką beprotiškai įsimylėjęs.
 
Meilė yra labiausiai geografiškai paplitęs jausmas: amerikiečių apklausos duomenimis, tik penki iš 1000 apklaustųjų sakėsi niekada nemylėję, o likusieji prisipažino buvę bent kartą gyvenime pasidavę šiam jausmui.
 
Tai, kad jūs esate neabejingas kitam žmogui, pirmiausia išduoda jūsų akys – adrenalinas išplečia akių lėlytes, tai paaštrina ir mūsų regėjimą.
 
Kvepalai – vienas iš kvapiųjų „meilės eliksyrų“, jie iš tiesų yra vienas iš aistrai įsižiebti padedančių dalykų, nors gaminant daugumą kvepalų naudojamos visiškai neromantiškos medžiagos – gyvūnų sekrecinės išskyros.
 
Prancūzijoje česnakas yra laikomas stimuliatoriumi, Graikijoje jis – pats tikriausias aistros užmušėjas.
 
Ištyrę bent 200 maisto rūšių, laikomų stimuliatoriais, mokslininkai nerado jokio bendro aktyvaus elemento. Iš to buvo padaryta išvada, kad realus seksualinio aktyvumo padidėjimas nuo maisto yra tik vaizduotės padarinys.
 
  

Žymos: Santykiai, Meilė, Moterys, Vyras

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vaikystėje aš labai bijojau tamsos.
Dabar, kai ateina sąskaitos už elektrą, aš labiau bijau šviesos.