Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Alfa.lt   |   2018-12-04

Bijau jį prarasti

  
Bijau jį prarasti
© pixabay.com

Meilė retai kada būna lengvas dalykas, susidedantis tik iš gryno džiaugsmo ir laimės akimirkų. Neretai ją lydi įtampa, nerimas ir slaptos baimės.

Yra žmonių, kurie kasdien nerimauja, kad jų partneris ar partnerė gali juos staiga palikti. Žurnalistė Jana Seelig yra viena iš jų. Ji papasakojo, ką reiškia nuolat kentėti praradimo baimę. „Nežinau, kada jis pirmą kartą pasijuto, kada pradėjo mane nuolat visur lydėti. Ir net jei aš žinau, iš kur jis kyla ir kad jis yra tik jausmas, kuris glūdi manyje, tik manyje vienoje, tas man nepadeda nusibraukti savo praradimo baimės. Aš nešiojuosi ją kaip savo antrąją odą, kuri seniai pasidarė man per ankšta.
Mano praradimo baimė nereiškia kabinimosi į partnerį, kurį aš per savo beviltiškas pastangas stipriai laikyti šalia vis toliau atitolinu nuo savęs. Ji yra vidinis išgyvenimas, kurio iš išorės nesijaučia. Ir vis dėlto jis yra čia. Net laimingais momentais. Ypač tada, kai jaučiuosi vieniša, nors visai nesu vieniša. Mano praradimo baimė yra vidinis jausmas, kurio kiti nejaučia, tačiau ji yra čia. Lydi mane kiekviename žingsnyje. Tai yra miglotas, neaiškus jausmas, kuris įsismelkia ir paskui nebenori paprastai pradingti, net kai aš iš visų pusių jį apšviečiu, racionalizuoju ir sau pasakau, kad viskas yra gerai. Jausmas, kuris išlieka ir tada, kai partneris laiko mane apglėbęs ir tokiu būdu man užtikrina, kad jis yra čia.
 
Kad jis yra dėl manęs čia, kad mane myli ir nenori manęs palikti. Blogiausias dalykas toje mano praradimo baimėje yra tai, kad aš taip dažnai lieku su ja viena. Ir kad nėra kito žmogaus, kuris pajustų, ką aš jaučiu. Kuris suprastų skausmą, kurį per ją patiriu. Skausmą, kuris nesiduoda išgydomas tik todėl, kad šalia yra kažkas, kuris, kaip aš žinau, myli mane. Šio jausmo net negalima mėginti aprašyti, nes jis man pačiai nesuvokiamas. Pagaliau nėra priežasties jo jausti, nes šiuo momentu niekas manęs nepaliko ir net nesiruošia palikti. Noriu, kad galėčiau paprasčiausiai nusimesti šią baimę nuo savo sielos kaip gyvatė išsineria iš savo senos odos, nes ji pasidarė per maža. Tačiau jausmas nepaiso tokių taisyklių. Jo negalima tiesiog palikti užpakalyje ir nueiti, nes jis tau nebetinka ir nebėra priežasties jo jausti. Nežinau, kada jį pirmą kartą pajutau, kada jis pradėjo mane nuolat lydėti.
 
Nešiojuosi jį kasdien su savimi, bet tikiuosi, labai tikiuosi, kad kada nors jis nukris nuo manęs, ir pagaliau vėl galėsiu pasijusti laisva. Net jei tai nėra kabinimasis į partnerį, kurį tik atstumčiau įnirtingai stengdamasi jį prisirišti, net jeigu jis nėra našta mano meilei ir santykiams, vis tiek tai yra kančia, kurią aš jaučiu, kuri visada yra čia. Ir jeigu baimė savaime yra tik iracionalus jausmas, skausmas, kurį ji sukelia, yra tikras.“ Šaltinis: Beziehungsweise-magazin.de
  

Žymos: Santykiai, Meilė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras sako žmonai:
– Jeigu aš užtruksiu komandiruotėje ir nespėsiu grįžti iki Naujųjų Metų, aš tau pasiųsiu sveikinimo telegramą.
– Gali ir nesiųsti. Aš ją jau skaičiau, ji guli tavo švarko kišenėje...