Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   psichika.eu   |   2016-03-11

Jausmų pinklės: santykių raida

  
Jausmų pinklės: santykių raida
© Flickr.com nuotr.
Galų gale, skirtis ar gyventi?
Poros taiką lemia ne tiek charakteriai ar intelektas, kiek teigiama praeitis.

Turbūt visos norime sulaukti dienos, kai nuoširdžiai pasakysime: „Mes esame laimingai vedę jau 45 m.“ Kad ir kaip stipriai to norėtume, kad ir kaip nuoširdžiai linkėčiau patirti santuoką būtent taip, sveiki santykiai – tai kintantys santykiai, o su pokyčiais atėjusi nežinomybė ir iššūkiai dažnai įbaugina.

Patyliukais dūsaujame prisiminę tą santykių etapą, kai viskas buvo tobula, ir klausiame savęs, aplinkinių bei specialistų, ar tai, kas vyksta, dar galima vadinti meile. Ar kada nors dar bus taip gerai, kaip buvo pradžioje? Galų gale, skirtis ar gyventi? Taigi, kaip gimsta ir auga meilė? Ar tikrai tiek daug žmonių išsiskiria iš tiesų nė nepatyrę meilės? Ir kodėl tik 15 % porų pasiekia palaimingąjį – penktąjį – santuokos raidos etapą?
Ieškodama atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, apžvelgsiu penkis sveikų santykių etapus ir išskirsiu kiekvienam etapui būdingiausius iššūkius, kad jie neužkluptų iš pasalų lyg pikti kenkėjai.
 
1. Tarsi medaus mėnuo (arba Kodėl įsimylėjimas negali trukti amžinai?)
 
Greičiausiai patyrei, jog santykių pradžia – tai romantiškas ir aistringas etapas, kai kojos nesiekia žemės, kūną užplūsta jėgos, o nuotaika primena palaimą. Seksas yra geras, įvairus ir jo niekada negana, pvz., vieno pasimatymo metu mylimasi tris kartus. Atsiranda prisirišimas, nuolatinis galvojimas apie savo meilę ir noras būti su partneriu: mes patiriame tarsi fiziškai jaučiamą nekantrumą susitikti, o atsisveikinę po pasimatymo ilgesingai dūsaujame. Santykių pradžioje visi fiziniai pojūčiai be galo sustiprėja, pvz., uoslė pasidaro tarsi šuns seklio: atsisėdę ant sofos uodžiame vakar ant jos sėdėjusį partnerį ir pan. Ne veltui ši būsena kartais primena kai kurių narkotikų sukeliamas būsenas, juk įsimylėjimas tėra aibė cheminių reakcijų, vykstančių smegenyse, o pagrindinė medžiaga, sukelianti labai pakilius fizinius įsimylėjimo jausmus, iš tiesų yra labai gimininga amfetaminui ir randama šokolade… Praėjus šiai ekstazę primenančiai būsenai, porą gali užklupti savotiškos pagirios, nuo kurių, deja, nepadeda 50 gramų ir stipri raugintų kopūstų sriuba. Gera mano draugė net pasakojo, kad turėjo išgedėti praėjusio įsimylėjimo jausmo panašiai kaip senatvės sulaukę žmonės ilgisi jaunystės.
 
Galbūt savotišką gedulą palengvintų žinojimas, kad jei jūsų pora liko drauge pasibaigus įsimylėjimo etapui, esate tikrai ypatingi? Šiuolaikinėje visuomenėje įsimylėjimas labai dažnai maišomas su meile, todėl dažnai audringam įsimylėjimo etapui pasibaigus pasibaigia ir santykiai, o pora taip ir nepatiria tikros, brandžios meilės. Taigi, mes gyvename laikais, kai žmonės dažnai įsimyli… patį įsimylėjimo jausmą. Anot psichoanalitiko V. Albisetti, meile žmonės laiko svaigulį, patiriamą kito geidžiant, arba malonų jaudulį, išgyvenamą, kai tavęs kas nors geidžia. Būtent todėl žmonės klaidingai tiki, kad mylėti yra labai lengva, kad tai – malonus atitrūkimas nuo kasdienybės ir kad svarbiausia – pasirinkti tinkamą partnerį. Tačiau jei tai būtų tiesa, svarbiausią santykių dalį už mus mielai atliktų partnerių atrankos firmos… Taigi, mes per dažnai klausinėjame savęs ir kitų, ar pasirinkome tinkamą partnerį, ir per retai galvojame, ar iš tiesų turime tiek jėgų ir ar esame tiek save ištobulinę, kad sugebėtume mylėti kitą.
 
1 patarimas. Šiame etape jūs niekada neidavote į lovą nenusiprausę, darydavote vienas kitam staigmenas, atidžiai klausydavote vienas kito istorijų, keisdavotės ilgais žvilgsniais ir akcentuodavote gerąsias vienas kito savybes. Nenustokite to darę! Ir nepamirškite, kad esate ypatingi: jūs likote kartu, nes norėjote patirti kur kas daugiau.
 
2. Apsigyvenimas drauge (arba Taigi, meilė nėra tobula?) Šiame etape atsiranda akivaizdaus nusivylimo (Jis netvarkingas ir nuolat vėpso sporto laidas!, Ji rytais per ilgai užtrunka vonioje ir vis palieka įjungtą šviesą!) ir kovos epizodai dėl galios santykių srityje (Mes nuolat važiuojame tik pas tavo draugus / tėvus / gimines! ir pan). Kito asmens poreikiai, įpročiai, pyktis, taikomi atsitraukimo modeliai tampa tiesiog nemaloniai aiškūs. Šiuo metu intensyvūs konfliktai gali augti, būti išpūsti, sprogti. Todėl poros žūtbūt turi mokytis konstruktyviai konfliktuoti ir valdyti konfliktus. Kitaip tariant, jūs turite išmokti tinkamai pyktis! Jei reguliariai konfliktuojate dėl tokių buitinių dalykų, kaip kokio pločio: 45 ar 60 cm, indaplovę pirkti, paklauskite savęs, ar būtumėte laiminga (-as), besinaudodama (-as) išsikovoto pločio indaplove, jei šalia jūsų nebebūtų jo (jos). Sutelkite dėmesį į esmę. Nejaugi jūsų santykių esmė – kasdien įrodyti savo teisumą, pranašumą ir protingumą? Tada kovokite dėl norimo indaplovės pločio, spintelių aukščio ir kitų buitinių mažmožių. Kartais gana iš arti tenka stebėti poras, pavertusias savo namus ir santykius tokių nuolatinių mini kovų ringu. Tačiau iš tiesų jie niekada nestojo į esminę, labiausiai mus subrandinančią ir sutvirtinančią kovą – jie niekuomet nesistengė nugalėti savęs. Ir kartais atrodo, kad, būdami susituokę dvejus, dešimt, net gerokai per dvidešimt metų, šie žmonės taip ir liko niolikos, kai susipažino.
2 patarimas. Ieškokite patikimos informacijos konfliktų ir jų sprendimo tema. Beje, įdomu tai, jog poros taiką lemia ne tiek charakteriai ar intelektas, kiek teigiama praeitis. Taigi, jei pora nesipyko praėjusį mėnesį, daug didesnė tikimybė, jog nesipyks ir ateinantį. Tai dar viena priežastis, dėl kurios turėtumėte mokytis užbėgti konfliktui už akių.
 
3. Iššūkiai (arba SOS! Problemos rojuje!) Kai tuokiamės, tikimės likti savotiška išimtimi gyvenimo loterijoje: negalvojame, kad gali tekti vienam kitą vežioti neįgaliųjų rateliais; kad partneris sės girtas prie vairo ir mirtinai sužalos žmogų; kad mūsų naujai sukurtą šeimą gali prispausti sunkmetis ar badmetis. Įdomiausia, jog iš tikro pora nežino, kokie stiprūs (ir ar stiprūs) jų santykiai yra, kol nesusiduria su gyvenimo iššūkiais, pvz.: nauja darboviete, liga, nelaime, persikraustymu į kitą šalį ar vaiko gimimu. Būtent šis santykių periodas leidžia partneriams sužinoti, ko jie gali tikėtis iš savęs ir vienas iš kito. Deja, jis dažnai suteikia nusivylimo: pasirodo, kad santykiai nebūtinai yra tokie, apie kokius buvo svajota. Kartais partnerius pradeda traukti kiti asmenys, kartais jie apie juos tik fantazuoja, o kartais – net įsimyli, nes tai laikas, kai santykiai gana lengvai pažeidžiami neištikimybės. Būtent nuo to, kaip poros susidoroja su šiuo iššūkių etapu, priklauso, kokia kryptimi jie keliaus ketvirtajame – kryžkelės – etape. Beje, vaikai ir įvairios šeiminės krizės šiame santykių etape atlieka lemiamus vaidmenis, todėl tikrai nėra kvailesnio patarimo tokiai porai už patarimą susilaukti vaikų, neva jie suartins. Nėštumas bei vaiko gimimas sudėtingi dėl aibės fizinių ir psichologinių priežasčių, nes atsiranda:
 
Sutrikusi dėmesio pusiausvyra. Staiga didžioji dėmesio porcija tenka moteriai: aplinkiniai nuolat jos klausinėja, kaip ji jaučiasi, tačiau niekas to paties nepaklausia staiga šešėlyje pradėjusio gyventi vyro. Pačios moters dėmesys irgi nebepriklauso tik vyrui, nes jį vis labiau traukia vidiniai moters pojūčiai ir nauji išgyvenimai.
Kad namai netaptų mūšio lauku dėl dėmesio, būtina lavinti pastabumą detalėms. Pastabumas – tai vaistas nuo apleistumo jausmo, tai kaip šeimos imuninetą stiprinantys vitaminai, apsaugantys ją nuo virusų. Taip, kartais išlikti pastabiems, kai jau gerą pusmetį nesate kokybiškai miegoję, nes tris kartus per naktį keliatės prie kūdikio, yra ekstremalu. Todėl, jeigu matote, kad jūsų šeimoje pastabumo vaistas vartojamas labai nebereguliariai arba visai nebevartojamas, neužtenka tik to konstatuoti kaip liūdesį keliančio fakto. Reikia ieškoti būdų, kaip grąžinti pastabumą į kasdienį meniu. Juk praradę pastabumą mes prarandame žinojimą, kaip ir kuo gyvena mūsų antroji pusė. Jeigu mes nežinome, kaip ir kuo gyvena mūsų antroji pusė, ar mes galime kalbėti apie bendrą gyvenimą apskritai?
 
Fizinės savijautos skirtumai. Dažnai moteris jaučiasi fiziškai blogai: ji nuolat nori miego ir į tualetą, ją dirgina aplinkiniai kvapai, ji bloguoja, jai klaikiai skauda nugarą, ji alkana kaip vilkas, ji nebeišsimiega, kankina antsvoris, kojų tinimas ir nemažai atvejų – nenoras mylėtis. O vyras jaučiasi gerai: nei jį pykina, nei jam skauda nugarą, nei jam tinsta kojos, ir noras mylėtis tikrai niekur nedingsta. Taigi, moters jėgos senka, o vyro – anaiptol. Žvelkite į tai kaip į situaciją, kurioje jums be galo reikia vienas kito pagalbos. Padėdami vienas kitam sužinosite aibę nuostabių dalykų apie save, kitą ir jus kaip porą (Oho, nors pykinimas yra labai stiprus, jis vis tiek yra silpnesnis už norą kartu eiti į vakarėlį, Oho, aš galiu keltis tris kartus per naktį vien tam, kad padėčiau savo nėščiai žmonai apsiversti ant kito šono!?).
 
Socialinio gyvenimo skirtumai. Tas, kuris išeina motinystės / tėvystės atostogų ir lieka namuose auginti vaiko (dažniausiai tai yra moteris), neretai patiria šiokią tokią socialinę atskirtį. Namie likusio asmens socialiniai ryšiai dažnai nutrūksta, o interesai susiaurėja. Ilgainiui kartais net labai motinystei / tėvystei atsidavusį žmogų vis dėlto gali pradėti kankinti slegiantis jausmas, kad gyvenimas eina pro šalį. O įprasto socialinio gyvenimo nepraradusiai antrajai pusei tokie jausmai svetimi.
 
3 patarimas. Padėdami vienas kitam, jūs ugdysite savo gebėjimą mylėti. Šiame etape turite padaryti vienas dėl kito viską, ką tik galite geriausio. Kovokite ne vienas su kitu, o su iššūkiais – niekas taip nesuartina poros, kaip bendras tikslas ir bendras priešas.
 
4. Kryžkelėje (arba Ką daryti toliau?)
Šis etapas skiriasi nuo iššūkių etapo, nes sunkumų jau buvo ir pora sužinojo, kaip į juos reaguoja. Išryškėjo asmenybių tipai ir nusistovėjo būdai, kaip prisitaikyti prie kito skirtumų. Akivaizdu, jog šiame etape taip pat kyla problemų, tačiau jei porai pavyko įveikti iššūkius drauge ir atrasti konstruktyvų išlikimo kartu receptą, greičiausiai ji pereis į penktąjį – atgimimo – etapą. Kryžkelė – tai gyvenimo sprendimų etapas, kuriame vienos poros sprendžia, pvz., kur kraustytis gyventi, o kitos – skirtis ar gyventi. Beje, pastarosios poros būtent šiame etape dažnai atskleidžia tris itin neigiamus savo santykių aspektus: partneriai yra emociškai atitolę (pvz., ne tik atskirai atostogauja, bet ir atskirai perka maistą), bando priversti vienas kitą pasikeisti ir priima sprendimą tęsti blogus santykius net jausdami, kad tai nėra pats geriausias ėjimas.
 
5 patarimas. Dar ne viskas prarasta! Poros ar pavieniai jų nariai, sunkiai išgyvenantys kryžkelės etapą, neretai pagalbą randa psichologo ar psichoterapeuto kabinete.
 
5. Atgimimas (arba Nauja santuoka!)
Manoma, kad tik 15 % žmonių pasiekia etapą, kai aiškiai suvokia, su kokiu žmogumi jie susituokė, ir iš tiesų priima vienas kito skirtumus su minimaliu apmaudu. Sutuoktiniai supranta, kad galima nesutikti su kitu ir vis tiek vertinti vienam kitą, net jei tų pačių dalykų neišeina matyti taip pat; sugeba kalbėti apie kylančias santykių problemas; nuolat randa kito savybę, kurią gali vertinti; siekia būti teisingi vienas kitam; gali nesutikti su kito nuomone, bet dėl to nejaučia jokio diskomforto; pajunta, kaip kartais naudinga suabejoti savo teisumu; po nesutarimų jų santykiai itin greitai grįžta į įprastas vėžes; jie gyvena reguliarų seksualinį gyvenimą ir išmoksta adekvačiai reaguoti į frustraciją, nusivylimą bei skausmą. Šiame etape partneriai išmoksta iš naujo įvertinti ir iš naujo mylėti vienas kitą.
 
Vietoj epilogo – apie vyrą ir tris jo žmonas
 
Pabaigoje noriu papasakoti vieną šiek tiek provokuojantį anekdotą. Dažniausiai jis būna juokingesnis vyrams ir kur kas mažiau patinka moterims, nors tikrai pelnytai galėtų būti ir atvirkščiai. Vyrui per gyvenimą reikia trijų žmonų. Pirmosios – karštos ispanės, kad išmokytų jį lovos reikalų; antrosios – protingos žydės, kad išmokytų jį elgtis su pinigais ir gerai išauklėtų vaikus; o trečiosios – ištikimos lietuvės, kad būtų, kas prižiūri jo kapą. Visiškai nereikia suprasti šio anekdoto kaip skirto lietuvei pažeminti, neva ji tinka tik sodininkystei ant vyro kapo, ar kaip anekdoto, skirto vyrui pažeminti, neva jį ir lovos, ir piniginių, ir vaikų auklėjimo reikalų reikia išmokyti, nes pats tai jau jis nieko nemoka. Pasirinkau šį anekdotą todėl, kad jis labai aiškiai atspindi ne tik besikeičiančius santykius, bet ir besikeičiančius vaidmenis, kuriuos tie santykiai reikalauja atlikti.
 
Iš pradžių viskas, kas mums rūpi, tai patenkinti savo aistrą, nes atliekame tik svaigų meilės partnerio vaidmenį, o paskui patiriame akistatą su iššūkiais ir imamės kitų, naujų, vaidmenų – mamos / tėčio, šeimos maitintojo ir t. t. Tačiau gyvenime, priešingai nei anekdote, visus šiuos vaidmenis vaidina ir visus šiuos iššūkius prisiima ne keturi žmonės: vienas vyras ir trys jo žmonos, o vienui vienintelė pora. Ir vien jau dėl to jie yra superžmonės.
 
Tikite ar ne, bet visai neseniai medyje prieš mano namų langus įsikūrė pelėdų porelė. Tada sužinojau, kad pelėda pasirenka partnerį kartą ir visam gyvenimui. Ir pamaniau, kad būtent dėl to šie paukščiai laikomi išminties simboliu. Juk kiek daug išminties reikia, kad vėliau galėtume pasakyti: Mes esame laimingai vedę jau 45 metus…
 
Poros taiką lemia teigiama praeitis. Taigi, jei pora nesipyko praėjusį mėnesį, daug didesnė tikimybė, jog nesipyks ir ateinantį.
 
Galima nesutikti su kitu ir vis tiek vertinti vienam kitą, net jei tų pačių dalykų neišeina matyti taip pat.
 
Psichologė Liepa T. Raškevičienė
 
Daugiau įdomių straipsnių rasite nuspaudę čia arba socialinėje paskyroje.
 
  

Žymos: Santykiai, Pora

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Iš supermamų forumo: „Visą naktį verkiau. Patarkite – kodėl?“