Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Gintarė Bakūnaitė   |   Tiesa.com, delfi.lt   |   2020-01-10

Košmaras prasidėjo praėjus penkeriems metams po skyrybų: kiekvieną dieną baiminasi naujo žvėriško išpuolio

  
Košmaras prasidėjo praėjus penkeriems metams po skyrybų: kiekvieną dieną baiminasi naujo žvėriško išpuolio
© pixabay asociatyvi nuotrauka

5 metai – tiek laiko nuolatinėje baimėje, kad buvęs sutuoktinis surengs naują žvėrišką išpuolį, gyvena Milda (vardas išgalvotas). Nutraukusi santuoką ji vylėsi, jog pagaliau susikurs ramų gyvenimą, tačiau košmaras tęsiasi iki šiol – net ir po skyrybų buvęs vyras ne kartą įsiveržė į jos namus, žalojo judviejų sūnų ir ją pačią, grasino nužudyti.

Nors Milda dėl patiriamo smurto, persekiojimo ir grasinimų ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus, jokios kardomosios priemonės smurtautojo nesustabdė. Priešingai – jis tapdavo dar agresyvesnis bei žiauresnis, kol vieną naktį prie buvusios žmonos ir sūnaus namų tyčia sukėlė gaisrą. Laimei, nei moteris, nei jos sūnus tuo metu nemiegojo, kitu atveju viskas galėjo baigtis tragedija.
Tokia nuasmeninta istorija su DELFI pasidalino smurto aukoms padedantis Moterų informacijos centras. Kaip teigia specializuoto pagalbos centro (SPC) atstovė Rugilė Butkevičiūtė, atvejai, kai moterys net ir išdrįsusios nutraukti smurtinius santykius pakliūva į beviltiškas situacijas – praktikoje dažni.

Anot pašnekovės, situaciją dar labiau sunkinai tai, kad Lietuvoje dažniausiai pavyksta įrodyti tik fizinį smurtą, o už persekiojimą iki šiol nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. „Ypač dabar savo specializuotos pagalbos centrų praktikoje, kai konsultuojame nuo smurto nukentėjusius asmenis, dažniausiai tai yra moterys, tokių persekiojimo atvejų matome nemažai.

Dažniausiai tai yra buvę sutuoktiniai, kurie niekaip negali moterų palikti ramybėje, nepaisant to, kad kai santykiai nutrūksta, kartais smurtautojai sukuria kitas, naujas šeimas, net ir vaikų susilaukia, bet vis tiek persekioja buvusį sutuoktinį“, – problemą įvardija R. Butkevičiūtė. Siūlymas persekiojimą laikyti baudžiamuoju nusikaltimu skinasi kelią ir Seime. Jam pritarta po pateikimo.

Policija tokių užmojų nepalaiko – jie esą pertekliniai ir neaiškūs, o būdų apsaugoti į pavojingų pakliuvusį asmenį pakanka ir dabar. Iki šiol nuolatinį psichologinį buvusio vyro smurtą patirianti Milda santuoką nutraukė dar 2010 m. „Buvę sutuoktiniai skyrybų metu pasidalino turtą. Namas padalintas pusiau, moteris su sūnumi gyvena vienoje namo pusėje, o buvęs sutuoktinis – kitoje“, – moters istorija dalijasi SPC.

Po skyrybų, specialistams pasakojo Milda, penkerius metus gyveno ramiai, mat buvęs vyras susirado sugyventinę. Vis dėlto pašlijus santykiams su naująja partnere vyras vėl tapo agresyvus. „Buvęs sutuoktinis sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė pranešėjai į veidą, ją smaugė, taip pat pasiėmęs peilį ir pridėjęs prie kaklo pagrasino papjauti“, – tokio skambučio policijos pareigūnai iš Mildos sulaukė dar 2015 m. lapkritį.

Nukentėjusioji specialistams teigė, kad vyro įtūžį sukėlė jį palikti nusprendusi sugyventinė, tačiau užpulta buvo smurtautojo kelyje atsidūrusi ne kartą nuo jo rankos ir prieš tai nukentėjusi Milda. „Sugyventinė prikalbino jį paimti greitųjų kreditų ir jį metė. Vyras pasiuto, išsigalando peilį, pasiėmė šautuvą ir ruošėsi eiti nušauti sugyventinę ir jos motiną, tačiau pasimaišė buvusi sutuoktinė, prieš kurią panaudojo smurtą. Po šio įvykio buvusį sutuoktinį išvežė į psichiatrinę ligoninę“, – moters atvejį pasakoja SPC.
 
Pastaruoju incidentu Mildos išgyvenimai nesibaigė, priešingai – prasidėjo išpuolių virtinė. Po metų nukentėjusiajai vėl teko kviesti policiją, kai jos buvęs vyras užpuolė sūnų. Moteris tikino, kad smurtautojas bandė vaiką pasmaugti, smogė jam kumščiu į veidą, o galiausiai užlaužė ranką ir sulaužė nepilnamečiui pirštą. „2017-02-09 moteris paskambino į SPC dėl patiriamo psichologinio smurto.

Buvęs sutuoktinis ją persekioja, pastoviai grasina susidorojimu, tai patiria ir jų nepilnametis sūnus. Po panaudoto smurto prieš sūnų buvusiam sutuoktiniui paskirta kardomoji priemonė nesiartinti. Tačiau jis atėjo į jos namus, jai grasina, kelia triukšmą. Moteris jo bijo, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jie neatvažiavo. SPC paskambino 112 ir iškvietė pagalbą“, – puldinėjimų chronologiją dėlioja SPC.

Milda specialistams teigė, kad tąkart pareigūnai atvyko tik po centro darbuotojų įsikišimo, tačiau jos esą neapklausė, o buvusį vyrą nuvežė pas mamą. Po smurto prieš vaiką vyras buvo įpareigotas dalyvauti smurtinio elgesio programoje, jam taip pat skirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaltinamasis teismo sprendimą apskundė. Paklausta, ar dažnai pasitaiko atvejų, kai policija į nuo smurto kenčiančio asmens šauksmą tiesiog nesureaguoja, R. Butkevičiūtė tikina, jog tokios skaudžios patirtys – pavienės. „Policijos pareigūnai, jeigu žiūrėtume nuo 2011 m., kai įsigaliojo Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pakankamai rimtai žiūri.

Mes kaip specializuoti pagalbos centrai irgi bendradarbiaujame su Policijos departamentu, jie tikrai reaguoja į tuos atvejus ir turėtų reaguoti pakankamai greitai. Sakyčiau, kad labiau yra išimtis, jog skambino policijai ir policija išvis neatvažiavo. Kad neatvažiuoja taip greitai, tokių atvejų yra, jie vėlgi vertina pagal tam tikras kategorijas. Bet smurtas jiems yra prioritetas“, – kalba R. Butkevičiūtė.

Specialistė pabrėžia, kad tada, kai smurtą patiriantis asmuo nesulaukia pareigūnų pagalbos, reikia telefonu 112 skambinti vėl ir vėl. Nuo tada, kai pradėjo konsultuotis su smurto aukoms padedančiais specialistais, Milda įvykus išpuoliams nuolat kreipdavosi į policiją, tačiau jokios teisėsaugos taikomos kardomosios priemonės negelbėjo.

Nors smurtautojui buvo uždrausta artintis prie aukų, vyras toliau nuolat ateidavo į moters namus, ėmė grasinti, kad padegs gyvenamąją vietą. „2017-03-22 dieną apie 07 val. ūkiniame pastate tarp moters ir buvusio sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė abiem rankomis aukai už krūtinės, tąsė bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į kairės pusės krūtinės sritį, kur jai yra įdėtas širdies stimuliatorius. Konfliktą matė nepilnametis sūnus.

Po įvykusio smurto jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti. Jis kardomosios priemonės nesilaikė, pastoviai dienomis ir naktimis vaikščiojo aplink langus grasindamas moterį ir sūnų nužudyti, padegti, apipilti rūgštimi, dėl to buvo kviečiama policija“, – beviltišką moters situaciją pasakoja SPC. Praėjus kelioms dienoms po šio incidento vyrui buvo paskirtas naujas nuosprendis dėl smurto prieš sūnų.

Jam skirta 30 parų laisvės atėmimo bausmė, sprendimas turėjo įsigalioti 2017 m. balandžio 26 d. Tačiau jau kitą dieną po to, kai teismo sprendimas oficialiai turėjo būti įsigaliojęs, vyras surengė naują ataką ir įgyvendino savo kraupius pažadus sukelti gaisrą.

„Apie 23.15 val. buvęs sutuoktinis atėjęs į kiemą padegė moteriai priklausantį automobilį, nuo kurio liepsnų užsidegė ir gyvenamojo namo siena, o pats iš įvykio vietos pasišalino. Kadangi (moteris – DELFI) dar nemiegojo, tai laiku pastebėjo gaisrą ir pati su vaiku gesino, kol atvažiavo iškviestos tarnybos. 2017-06-20 gautas pranešimas dėl pagrasinimo nužudyti.

Susisiekus su moterimi ji papasakojo, kad smurtautojas ir toliau ją persekioja. Susisiekta su tyrėju dėl kardomosios priemonės skyrimo – sulaikymo. Smurtautoją sulaikė 2 mėn“, – apie nesibaigiančią kovą pasakoja pagalbos centro specialistai.

Po atkaklios teisinės kovos su specialistų pagalba Mildai pavyko pasiekti, kad ramybės neduodantis ir nuolat ją žalojantis sutuoktis atsidurtų už grotų. 2017 m. lapkritį už visus nusikaltimus, įskaitant ir smurtą, turto sugadinimą, grasinimus nužudyti, vyras buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau net ir atsidūręs už grotų aukai nuolat rašė laiškus, kuriuose pylėsi grasinimai. Pasak SPC, į laisvę nusikaltimų vitrinę įvykdęs vyras buvo paleistas anksčiau – 2019 m. baldandį.

Jau po to Milda vėl sulaukė grasinimų, kurie buvo perduoti per kitus asmenis. Kaip teigia SPC, šiuo metu specialistai bendrauja su pareigūnais dėl moters saugumo užtikrinimo. Su smurto aukomis dirbanti Moterų informacijos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė teigia, kad Milda toli gražu nėra vienintelė moteris, kuri net ir palikusi smurtaujantį vyrą toliau kenčia nuo jo elgesio. Jos teigimu, per pirmąjį 2019 m. ketvirtį 17-koje specializuotos pagalbos centrų pagalba buvo suteikta 2759 asmenims, kurie nukentėjo nuo smurto. Iš jų 99 buvo persekiojimo atvejai.

„Kai tu esi smurtiniuose santykiuose, tave (kitas – DELFI) žmogus nuolatos kontroliuoja ir kai tie santykiai nutrūksta, kai tu pasakai – viskas, man yra gana, aš noriu nutraukti tuos smurtinius santykius, kas nutinka smurtautojui? Jam žemė tarsi išslysta iš po kojų, nes jis yra įpratęs kontroliuoti“, – pagrindinę persekiojimo priežastį įvardija R. Butkevičiūtė ir priduria, kad persekiodamas auką smurtautojas tarsi bando susigrąžinti tą kontrolę. Jis sutinka, kad negalima teigti, jog toks elgesys būdingas visiems smurtautojams. Kiti esą po skyrybų iš tiesų aukas palieka ramybėje.

„Tai priklauso nuo paties smurtautojo. Vieniems santykių nutraukimas gali reikšti, kad tai viskas, santykiai nutrūko, sukūriau naują šeimą ir gyvenu toliau. Bet yra nemažai tokių, kaip ir šios istorijos atveju, kurie net devynerius metus persekioja, baugina ir vis apie save primena. Aš esu turėjusi vieną klientę, kuri pasakojo, kad gyveno smurtiniuose santykiuose, juos nutraukė ir vyras kartu su ja nebegyveno 15 metų. Po 15 metų, į senatvę jis grįžo atgal pas ją, ji jį priėmė, nes gyveno vieniša, galvojo – senatvėje dviese smagiau negu vienam. Kas nutiko po pusmečio?

Vėl pasikartojo smurtas, nepaisant kiek metų praėjo“, – apgailestavo specialistė.

Šiuo metu Lietuvos Baudžiamajame kodekse (BK) atsakomybė už persekiojimą nėra numatyta, tačiau bausmės yra taikomos už grasinimą nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą ar žmogaus terorizavimą. Tiesa, šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti asmuo baudžiamas tik tuo atveju, „jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas“. Už tokį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tame pačiame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už terorizavimą grasinant žmogų „susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingą veiką“ arba sistemingai bauginant žmogų panaudojus psichinę prievartą. Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų. Vis dėlto, anot R. Butkevičiūtės, praktikoje įrodyti grasinimą sunku, tad smurtą ne vienerius metus kentėjusios aukos ir toliau yra bauginamos, o joms padėti iš teisinės pusės nelabai gali ir specialistai.

„Jeigu tau grasina, (...) pagal visą baudžiamąją teisę mes žinome, kad tie ketinimai turi būti realūs, turi būti kažkoks pagrindas manyti, kad žmogus tuos ketinimas gali įgyvendinti realybėje. Pavyzdžiui, turiu namie šaunamąjį ginklą ir grasinu jus nušauti – kaip ir tikras ketinimas, nes aš jus grasinu nušauti ir turiu šaunamąjį ginklą po ranka. Jeigu ne, tai grasinu nušauti ir turiu šaunamąjį ginklą po ranka.

Jeigu ne, tai kiek tas grasinimas yra realus? Neimama visa ta smurtinio elgesio istorija, kad grasinimas realus, nes anksčiau yra buvęs ir fizinis, ir psichologinis smurtas. Taip pritrūkus įrodymų tiesiog nutraukiami tie ikiteisminiai tyrimai ir smurtautojai toliau grasina, toliau persekioja“, – teigia pašnekovė. Ji taip pat įsitikinusi, kad persekiojimo įtraukimas į BK ir už tai numatytos bausmės taptų pirmu žingsniu, padedančiu kovoti su psichologiniu smurtu: „Mes vis dar neturime pakankamai įrankių kovoti su psichologiniu smurtu, tarkime, tais pačiais grasinimais, persekiojimu – tada, kai nebuvo fizinio smurto. Įrodyti tai labai sunku.

Žmogus juk negalvoja kaip teisininkas, kad man būtinai reikia užfiksuoti, man reikia nueiti pas medikus (...). Ne, jis tyliai kenčia, kol jam reikia pasakyti, kaip gali tai įrodyti. Jis nežino kaip, pas jį ateina (smurtautojas – DELFI) ir viskas. Gerai, jei rašinėja žinutes, bet ne visi smurtautojai tokie kvaili, kad paliktų rašytinius įrodymus. Kiti tiesiog ateina prie darbo, kol iškvieti policiją, jo jau seniai nebėra, ir tada pareigūnai sako – kodėl tu mus kvieti, nieko čia nėra.“

Pasiūlymą numatyti baudžiamąją atsakomybę už persekiojimą Seime pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Valerijus Simulikas ir Gediminas Vasiliauskas. Parlamentarai siūlo į BK įtraukti straipsnį „Neteisėtas žmogaus persekiojimas“ ir suformuluoti jį taip: „Tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią sistemingai persekiojo šį žmogų bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
 
Parlamentarų siūlyme taip pat nurodyta, kad už tokį nusikaltimą asmuo būtų baudžiamas „tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius“. Parlamentarai šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad Lietuva yra viena iš septynių persekiojimo nekriminalizavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių.
 
Tuo tarpu 21 ES šalyje už šią veiką taikoma baudžiamoji atsakomybė. „Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas. Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo bei darbo vietos išsaugojimo.
Persekiojimas gali sukelti žalingų pasekmių persekiojamo asmens psichikos sveikatai dėl nuolat kuriamos ir neišsisklaidančios įtampos, kol persekiojimo veiksmai nėra sustabdyti. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui“, – siūlymą argumentuoja parlamentarai. Rašte taip pat cituojamas Europos Sąjungos Pamatinių teisių agentūros 2014 m. atliktas tyrimas, kuris parodė, kad 18 proc. tyrime apklaustų moterų yra patyrusios persekiojimą nuo 15 metų, 5 proc. buvo patyrusios persekiojimą per paskutiniuosius 12 mėnesių iki apklausos.
 
Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Vis dėlto Lietuvos policija tokiam nevyriausybinių organizacijų ir parlamentarų siūlymui nepritaria. Kaip DELFI raštu pateiktuose atsakymuose teigia policijos atstovas R. Matonis, įrankių užkirsti kelią žmogaus persekiojimui pakanka ir dabar.
 
„Siūlomas naujas teisinis reguliavimas yra (…) keliantis pagrįstų abejonių dėl galimo neproporcingumo taikant siūlomas nuostatas (…). Taip pat pažymėtina, kad Projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte nepateikia aiškių argumentų dėl siūlomo kriminalizavimo, nėra išanalizuota esama situacija dėl siūlomos kriminalizuoti nusikalstamos veikos paplitimo, problemos masto šalyje (pateikiama tik užsienio šalių praktika, atsietai nuo baudžiamojo įstatymo bendro konteksto).
 
Be kita ko, aiškinamajame rašte įvardinta ir tai, kad siūlomi baudžiamojo įstatymo pakeitimai, turės didelę naštą teisėsaugos (policijos) pareigūnams, siekiant tinkamai kvalifikuoti naują nusikaltimą, tačiau kriminalizavimo finansinės sąnaudos nėra įvertintos“, – bendrą Policijos poziciją perduota R. Matonis. Pareigūnams kliūva ir tai, kaip suformuluotas naujas siūlomas straipsnis.
 
„Pateiktame įstatymo projekte, nėra aiški pati nuostata „prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią“, kas sukeltų praktinių sunkumų įrodinėjimo procese, visiškai neaiškūs vertinamieji požymiai, kuriais remiantis nusikalstama veika turės būti tinkamai kvalifikuojama bei atribojama nuo jau esamų BK kriminalizuotų nusikalstamų veikų“, – teigia R. Matonis ir pritaria, kad tokią pat poziciją Policijos atstovai išdėstė diskutuodami su parlamentarais.
 
Pasak Policijos atstovo, jei vis dėl to būtų matomas poreikis koreguoti baudžiamąjį kodeksą, tam esą užtektų papildyti tą patį, atsakomybę už grasinimus ir terorizavimą numatantį straipsnį. Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis, 2018 m. gauti 56932 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento (IRD) statistika, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje pradėta 9530 ikiteisminių tyrimų, oficialiai nukentėjusiais pripažinti 10557 asmenys.
 
Tais pačiais metais 8385 ikiteisminiai tyrimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje, buvo nutraukti. Tiesa, nėra aišku, kada nutraukti tyrimai buvo pradėti. Remiantis BPC duomenimis, 2019 m. registruota 54219 pagalbos prašymų dėl smurto artimoje aplinkoje, daugiausiai jų – gruodį. IRD skelbia, kad pernai per 11 mėnesių pradėti 7029 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Per tą patį laikotarpį 6508 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukti ikiteisminiai tyrimai dar nereiškia, jog jie buvo pradėti tais pačiais metais. Statistikos departamentas skelbia, kad 2018 m. buvo 5611 įtariamų smurtautojų, 90 proc. jų – vyrai. 2400 asmenims buvo skirtos kardomosios priemonės: 86 proc. intensyvi priežiūra (apykojė), 19 proc. buvo įpareigoti gyventi skyriumi nuo nukentėjusio ar nesiartinti prie nukentėjusio arčiau nei nustatytu atstumu, 4,2 proc. buvo įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2,7 proc. suimti.
  

Žymos: Santykiai, Policija, Smurtas, smurtas artimoje aplinkoje

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

-Petriuk, kodėl geri tiek vandens?
-Suvalgiau obuolį.
-Na ir kas?
-Prieš tai jo nenuploviau tai bent dabar nuplausiu.