Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2015-12-23

Ką įnoringai moteriai dovanodavo anksčiau ir dabar?

  
Ką įnoringai moteriai dovanodavo anksčiau ir dabar? Papuošalai ir juvelyrika - viena įdomiausių ir paslaptingiausių estetinės istorijos pusių.

Vienas išminčius kartą yra pasakęs: „Šarkai tiks žvilgantis riešutas, moters – taip lengvai neapsuksi“. To tikrai nepaneigsi. Nuo seno dovanos moterims buvo pačios įspūdingiausios – nuo tviskančių briliantų, žirgų, pažadėtų karalysčių ar privačios salos.

Mastai dideli, tačiau noras ir siekis toks pats – nustebinti. Karus ir sąmyšius miestuose sukėlusios moterys, anot jų mylimųjų, to vertos.  
O kuo pradžiuginti šiuolaikinę moterį? Kas visur skubančiai, visko mačiusiai ir pasaulį apkeliavusiai damai sukeltų nuoširdžią šypseną? Manote sudėtinga? Štai keletas laiko patvirtintų idėjų, kurios jau ne vieną šimtmetį stebina moteris.
 
Rankinė – tradicija tapusi šventinė dovana
 
Lietuviškos rankinės istorijos šaknys siekia senąjį odos amatą, kuris plėtojamas nuo pat viduramžių. Jau tada egzistavo ir veikė futliarininkų gildijos, kurios davė pradžią kitų odos dirbinių gamybai. Tačiau tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje rankinė tapo ne tik praktišku daiktu susidėti įvairioms smulkmenoms, bet ir svarbiausiu moters aksesuaru bei jos išvaizdos ir net padėties visuomenėje vertinimo kriterijumi. Tuomet ir prasidėjo rankinių mada ir klestėjimo laikotarpis.
 
Tiesa, jos buvo griežtai skirstomos pagal paskirtį. Jei rankinukas – tai mažytis, elegantiškas, jeigu didelis krepšys – tai skirtas kelionei. Tai liudija ir senieji odos dirbiniai. Pirmasis, juodas nedidukas, piniginę primenantis rankinukas iš krokodilo odos, apie 1926-uosius metus, priklausė Kauno miesto burmistro, vėliau Lietuvos Ministro Pirmininko, A. Merkio žmonai M. Merkienei. Ji, beje, jį gavo dovanų nuo savo vyro. Tad dovanoti moteriai rankinę – Lietuvoje jau labai sena ir itin populiari tradicija.
 
Žerintys papuošalai – niekuomet nepabostanti klasika
 
Papuošalai ir juvelyrika - viena įdomiausių ir paslaptingiausių estetinės istorijos pusių. Ji visuomet dėl klaidingų priežasčių buvo siejama su tuometėmis madomis ir apranga. Tačiau papuošalai visuomet turėjo kitą paskirtį – statuso, garbės, išsilavinimo ar laikui bėgant – tiesiog puošmenos rodiklio. Ši visiškai nepraktiška kūrybos rūšis, beje, paliko patį didžiausią pėdsaką – dar nuo faraonų laikų išlikę papuošalai papasakojo apie tuometinių genčių gyvenimo lygį, papročius, valdžią ar galią.
Lietuvos ir Europos aristokratija juvelyrinius dirbinius ne tik kaip aksesuarus, bet ir kaip statuso simbolius pradėjo naudoti tik septynioliktajame, aštuonioliktajame amžiuje. Tarkime, Prancūzijoje kiekviena karaliui ir karalienei pristatoma ir supažindinama aukštuomenės dama privalėjo segėti prabangų deimantų vėrinį.
 
Puošėsi ne tik moterys, bet ir vyrai – deimantais, safyrais, nusagstytos segės, stambūs žiedai, auksinės diržų ir batų sagtys buvo itin populiarios tarp aukštuomenės atstovų. Jos taip pat buvo dovanojamos ir iškilmių, švenčių proga.
  

Žymos: Moterys, Dovanos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Suvalkietis dengia namo stogą. Tik staiga paslysta ir nukrenta žemyn.

Šaukia žmonai:

– Žmona, nukritau nuo stogo!

O žmona atsako:

– Kaip gerai, pietus ligoninėje pavalgysi.