Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Lana Povilaikienė   |   www.straipsniai.lt   |   2015-11-20

Kirpėjo kėdėje

  
Kirpėjo kėdėje
© Pinterest.com
Europoje senaisiais laikais į kirpėjus kreipdavosi ne tik dėl šukuosenos ar barzdos skutimo.
Tomis dienomis niekas nesikirpdavo, nedarydavo šukuosenų, kad neatsirastų pleiskanų, kad plaukai neimtų slinkti...

Ką galvojate, sėsdami į nepažįstamo kirpėjo kėdę? Ar nebaugu patikėti savo galvą svetimoms rankoms, akims ir galbūt visai kitokiam grožio supratimui? O gal kerpatės tik pas savąjį patikrintą meistrą? Pas tokį, kuris nuoširdžiai myli žmogų, sėdantį į jo kėdę, pas tikrą stebukladarį, kurio menas išties magiškas ir daro didelę įtaką jūsų likimui? Juk po jo prisilietimų sutikote meilę, arba jums pasisekė per pokalbį dėl darbo, o gal tiesiog sulaukėte komplimentų ir šypsenų…

Paprastai intuicija nuveda pas tokį kirpėją, kuris greitai perpranta žmogaus įvaizdį, supranta esmę, įspėja troškimus. Kad nesuklystų, kirpėjui irgi reikalinga gera intuicija.
Senovės Graikijoje kirpėjų menu užsiimdavo vergai, kurie pasiekdavo tikro tobulumo, kasdien šukuodami savo šeimininkus. Šukuosenų kūrimo procesas primindavo savotišką ceremoniją, kai vergai turėjo ne tik labai greitai sukurti šukuoseną, bet ir nepažeisti harmonijos ir estetikos taisyklių. Nerangius vergus stipriai bausdavo. Graikijos meistrai turėjo ypatingą išlavintą skonį, kurdavo šukuosenas, atsižvelgdami į kliento amžių, veido ir figūros ypatumus, konkrečias progas, žmogaus nuotaikas.
 
Japonijoje (1603 – 1867) buvo reikalaujama, kad dauguma suaugusių vyrų skustų plaukus nuo kaktos ir viršugalvio, o likusius plaukus šukuotų griežta to meto maniera.Todėl kirpėjų skaičius šitoje šalyje, o ypač sostinėje, buvo didelis, ir darbo visiems pakako. Nuo ryto iki vakaro skusdami ir kirpdami, plaukų meistrai su savo klientais užmegzdavo pokalbius pačiomis įvairiausiomis temomis. Į kirpyklas suplaukdavo visos miesto naujienos ir gandai.Todėl miesto valdžia netruko sugalvoti kirpėjams papildomų pareigų, nemažiau svarbių nei kasdieninis jų darbas.
 
Pagrindinis tuometis Japonijos miestas Edas (senasis Tokijo pavadinimas) tais laikais buvo tankiai apstatytas mediniais namais, todėl gaisrai tapdavo katastrofa: sudegdavo ištisi rajonai, žūdavo šimtai gyventojų. Padegėjus bausdavo mirties bausme, tačiau nusikaltėlių, įvairaus plauko prekybininkų, kurių verslas – statybinės medžiagos, net kerštaujančių dėl sudaužytos širdies moterų ,tai nesustabdė. Tokių rūpesčių spaudžiama, valdžia ir pavedė nuspėti galimus padegėjus būtent…kirpėjams. Visi miesto kirpėjai buvo įpareigoti kiekvieną rytą policijos pareigūnams raportuoti apie mažiausią įtarimą, menkiausią užuominą, kuri išsprūdo atsipalaidavusiam ir šnekiam klientui. Kirpėjų dėka, ne kartą pavyko užbėgti gaisrams už akių ir sustabdyti nusikaltimą, jam dar net neįvykus.
 
Šiandieninei Japonijai, kur ištisi miestų kvartalai pastatyti iš stiklo ir betono, nėra didelės būtinybės saugotis ugnies. Aktuali tapo kita grėsmė. Japonija jau ne vieną dešimtmetį pirmauja pasaulyje savižudybių skaičiumi. Istoriškai taip jau susiklostė, kad japoniškoje kultūroje ilgaamžio religinio ir moralinio draudimo savižudybei nėra, kitaip nei Vakarų krikščionybėje. Greičiau atvirkščiai: dar praėjusiame šimtmetyje savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo dėl jausmų buvo laikomas garbingu poelgiu.
Nenuostabu, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai toks gyvenimo ir darbo tempas, daugelis Japonijos didmiesčių gyventojų nuolat patiria stresą. Nesėkmės ir susikaupęs nuovargis sukelia depresiją, o po to jau tik mažas žingsnelis iki savižudybės.Ypač dažnai ranką prieš save pakelia netekę darbo ar susikirtę per egzaminą. 2010 metais šiai problemai spręsti buvo rastas nestandartinis būdas: sukurta speciali programa kirpėjams. Jie buvo pakviesti į pirmosios psichologinės pagalbos kursus.
 
Žirklių čekšėjimas ir plaukų džiovintuvo ošimas dažnai savotiškai atpalaiduoja žmogų, ir jis ima pasakoti savo bėdas ir rūpesčius. Taigi dabar plaukų stilistai gali efektyviai pagelbėti nusiminusiam žmogui. Kartais pakanka vien tinkamai pasikalbėti, patarti, išklausyti, paguosti, ir stresas sumažėja, bėda pasirodo ne tokia jau ir didelė, išsprendžiama.O ypač nerimą keliančiu atveju, kirpėjas gali taktiškai pasiūlyti profesionalų psichologą ir duoti lankytojui jo telefono numerį.
 
Europoje senaisiais laikais į kirpėjus kreipdavosi ne tik dėl šukuosenos ar barzdos skutimo. Viduramžiais jie tuo pačiu metu buvo ir stomotologai, ir chirurgai: traukdavo dantis, tvarkė žaizdas, gydė lūžius ir net amputuodavo galūnes. Šie specialistai atlikdavo ir taip populiarų tuomet kraujo nuleidimą, kuris nuo senovės graikų laikų iki XIX a pabaigos buvo viena iš būtinų priemonių daugeliui ligų gydyti.
 
Senovėje niekas nesistebėjo, jei kirpėjas uždarydavo saloną tam tikrais laikotarpiais pagal Mėnulio kalendorių, kai šis dangaus kūnas būdavo Žuvų ar Vėžio ženkle.Tomis dienomis niekas nesikirpdavo, nedarydavo šukuosenų, kad neatsirastų pleiskanų, kad plaukai neimtų slinkti.
 
Jei tikite, kad pasitinkama pagal išvaizdą, o palydima pagal protą, tai pasistenkite , kad jūsų išvaizda būtų nepriekaištinga. Pradedant nuo jūsų šukuosenos.
 
 
  

Žymos: Plaukai, Įdomu, Kirpėjai, Klientai, Kirpimas, Faktai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

-Petriuk, kodėl geri tiek vandens?
-Suvalgiau obuolį.
-Na ir kas?
-Prieš tai jo nenuploviau tai bent dabar nuplausiu.