Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Barbora Drąsutytė   |   2016-12-25

Negęstanti ugnis – pasiaukojimo, gyvybingumo ir įveikto blogio idėja

  
Negęstanti ugnis – pasiaukojimo, gyvybingumo ir įveikto blogio idėja
Betliejaus taikos ugnis šiemet per pasaulį nešama su mintimi „Taika patinka – visi geros valios žmonės jungiasi į tinklą“, ją dalija skautai ir ateitininkai.

Kasmet lapkričio pabaigoje vienas vaikas iš Austrijos įžiebia žibintą nuo liepsnojančios amžinosios ugnies. Nuo šio žibinto pridegamas kitas, antras, trečias – ir ugnis, virtusi dalijimosi, draugystės ir taikos simboliu, keliauja iš rankų į rankas, iš valstybės į valstybę, automobiliais, traukiniais, net lėktuvais, pasklinda po globos namus, labdaros įstaigas, ligonines ar tiesiog miestų aikštėse dalijama su ramybės ir taikaus sambūvio palinkėjimu.

Taip sutapo, kad įžiebti liepsnos austrai keliauja į Betliejų, todėl ši kasmetinė, nuo 1986 m. vykstanti socialinė akcija yra įgijusi Betliejaus taikos ugnies vardą. O juk amžinųjų ugnių pasaulyje liepsnoja ir daugiau.
Nuo Armėnijos iki Zimbabvės, nuo Belgijos iki Nepalo – negęstanti ugnis nuo seno yra pasiaukojimo, įveikto blogio, gyvybingumo, idėjų tęstinumo simbolis. Iš tiesų nesvarbu, kuria ugnimi įžiebtą žvakę padovanosime kitam – tebūnie tai Kauno (Karo muziejaus) ar Paryžiaus (Triumfo arkos) taikos ugnis... Svarbiausia, kokią idėją perduosime.
 
Betliejaus taikos ugnis šiemet per pasaulį nešama su mintimi „Taika patinka – visi geros valios žmonės jungiasi į tinklą“, ją dalija skautai ir ateitininkai. Taika prasideda nuo nedidelių darbų, vienybė juo išaugina. Taikos užuomazgos – kai vaikai (ir suaugusieji) išmoksta sutarti vieni su kitais, kad ir kokie skirtingi būtų; kai imama suprasti, kad kiekvienas geras darbas – tai žingsnis šviesesnio pasaulio link; ir galiausiai, kai suvokiama, kiek daug galima pasiekti, kai bendradarbiauti imasi tūkstančiai žmonių.
 
Tiesa, šiais laikais neretai geru darbu pradedame laikyti ir paprasčiausią „patinka“ socialiniame tinkle. Kaip „The New Yorker straipsnyje“ „Small change: Why the revolution will not be tweeted“ yra pastebėjęs žurnalistas Malcolmas Gladwellas, socialiniai tinklai išties gali padėti nuveikti daug – pavyzdžiui, įkalbinti dvidešimt penkis tūkstančius žmonių tapti kaulų čiulpų donorais ir taip išgelbėti ne vieną gyvybę.
 
Kita vertus, socialinių tinklų aktyvistai niekada nepakeis visuomenės iš pačių pagrindų, nes tokiuose tinkluose stinga struktūros, juos sunku suvaldyti; tai nėra erdvė, kur gali bręsti pamatiniai socialiniai pokyčiai. Čia vertybė – ne tvirti, artimi ryšiai tarp bendražygių, o nuolatinė kaita, gebėjimas prisitaikyti, sparti informacijos sklaida; šių tinklų nariai aktyviau dalyvauja akcijose, kurios nereikalauja pernelyg didelio įsitraukimo ar asmeninės aukos. Nors tai – taip pat gerieji darbai, jie ne visada baigiasi apčiuopiamais pokyčiais.
Tad kokio pokyčio pradžia norime būti? Pavyzdžių, kaip nebūtinai dideliais, tačiau realiais darbais galima išjudinti pokyčių bangą, yra ne vienas. Užtenka paprasto panardymo po informacijos lobynus, ir štai, tikėjimas žmonija sugrįžta (angl. faith in humanity restored)!
 
Taksi vairuotojai, besiverčiantys per galvą, kad savininkams sugrįžtų netyčia automobiliuose palikti daiktai. Vyresnio amžiaus žmonės, savanoriškai dovanojantys savo laiką ir patirtį pradinukams, kuriems sunkiau sekasi mokykloje. Savanoriai, padedantys milijonams karo pabėgėlių Libane, Jordanijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kitur ieškoti būsto, gauti drabužių, maisto, rengiantys užsiėmimus vaikams. Restoranų tinklas, apmokantis ir įdarbinantis benamius žmones bei dalį laiko veikiantis kaip labdaros valgykla. Ir taip toliau. Tad kokio pokyčio pradžia norime būti?
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Eina rusas ir lietuvis per dykumą. Žiūri – džino lempa. Pabarškina į ją, išlenda pats džinas ir sako:
– Išpildysiu jums po norą.
Žinoma, rusas nori daug daug pinigų, o lietuvis – daug daug lašinių.
Eina rusas pilnom kišenėm pinigų, o lietuvis kemša ir kemša tuos lašinius ir siūlo rusui:
– Padarom turgų.
Rusas sutinka. Papjausto lietuvis plonom riekelėm lašinius ir laukia pirkėjų. Prieina rusas ir klausia:
– Kiek kainuoja viena riekelė?
– 6000 eurų, – atsako lietuvis.
– Taip brangiai? –nori derėtis rusas.
Lietuvis:
– Pavaikščiok po turgų, gal pigiau rasi.