Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2016-05-08

Atviras pokalbis – tai psichologiniai nuskausminamieji

  
Atviras pokalbis – tai psichologiniai nuskausminamieji
© Flickr.com nuotr.
Gyvybę kartais išgelbsti pokalbis telefonu.
Pokalbis telefonu gali išgelbėti gyvybę.

Pavasaris, pilnatis, nelaiminga meilė... Kai vieną dieną nutinka tragiška ir nepataisoma nelaimė, lieka tik spėlioti, kas žmogų pastūmėjo pakelti ranką prieš save. Kaip pastebėti savižudybės rizikos ženklus? Ir kaip galime padėti žmogui, tematančiam pačią blogiausią išeitį?

„Jaunimo linijos“ specialistų teigimu, daug žalos atneša klaidingi įsitikinimai apie savižudybes, kitaip tariant, mitai. Šie mitai gyvuoja, nes padeda mums apsisaugoti nuo savo baimių. Pavyzdžiui, jeigu aš galvoju, kad tie, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo, man ramiau. Tačiau tai yra vienas iš tų klaidingų įsitikinimų, dėl kurių reali savižudybės grėsmė lieka neįvertinta.
Ar tikrai nusižudo tie, kurie apie tai kalba?
 
Veikiausiai yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie vienu ar kitu savo gyvenimo momentu yra kalbėję apie savižudybę, bet nenusižudė. Taigi, atrodytų, jog kalbantieji apie savižudybę tikrai nesižudo. Tačiau ne vienas mokslinis tyrimas yra atskleidęs, kad apie 80 proc. nusižudžiusiųjų yra tiesiai kalbėję arba netiesiogiai užsiminę apie savižudybę.
 
Jei žmogus užsimena apie savižudybę, šio ženklo negalima ignoruoti, net jeigu atrodo, kad žmogus tuo manipuliuoja ar tiesiog nori atkreipti dėmesį. Išgirdus tokią užuominą visuomet verta tiesiai paklausti: „Ar tau kyla minčių apie savižudybę?“ Tai pirmas žingsnis pagalbos link.
 
Ar žudosi tik psichikos ligomis sergantys žmonės?
Psichikos ligos, ypač klinikinė depresija (kai ilgą laiką kamuoja prislėgta nuotaika, nebedomina įprastinė veikla, sutrinka miegas ir t. t.), kelis ar net keliolika kartų padidina savižudybės riziką. Tačiau sakoma, kad tai yra klaidingas įsitikinimas, nes juk didžioji dalis sergančiųjų klinikine depresija arba bet kuria kita psichikos liga nenusižudo. Be to, moterys depresija serga bent du kartus dažniau, negu vyrai, tačiau beveik visose pasaulio šalyse vyrų nusižudo kelis kartus daugiau nei moterų. Didelė dalis savižudžių nesirgo jokia psichikos liga.
 
Savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Žmonėms, sergantiems depresija, savižudiškų impulsų kyla dažniau, ir jie yra stipresni. Tačiau jeigu kilus tokiam impulsui (nesvarbu, ar sergama kokia psichikos liga, ar ne) šalia yra žmogus, pasiruošęs padėti, savižudybės galima išvengti.
 
Žinoma, jeigu žmogus serga psichikos liga ir kalba apie savižudybę, svarbu pasirūpinti ne tik emocine parama, bet ir tuo, kad ta liga būtų tinkamai gydoma.
 
Ar yra viena savižudybės priežastis?
 
Vienas iš paplitusių mitų apie savižudybes – kad būna viena konkreti savižudybės priežastis. Tačiau kiek žmonių per savo gyvenimą yra išgyvenę nelaimingą meilę, neišlaikę egzamino ar netekę darbo?
 
Daugybė! Bet juk didžioji dauguma dėl to nesižudė!
 
Nėra vienos savižudybės priežasties. Savižudybę visuomet lemia daugelis įvairių veiksnių: žmogaus charakterio savybės, asmeninė patirtis, nuostatos ir vertybės, santykiais su kitais žmonėmis ir t. t. Konkretus įvykis gali būti tik paskutinis lašas, kuris perpildo taurę. Tačiau paskutinis lašas nėra priežastis – tuščioje taurėje jo vaidmuo menkas.
 
Bandymas surasti tą vienintelę priežastį – tai bandymas supaprastinti sudėtingą gyvenimo realybę ir rasti „kaltininką“.
 
Žudosi silpni ar stiprūs?
 
Savižudybė nėra nei stiprių, nei silpnų žmonių poelgis. Tai visų pirma kenčiančio žmogaus nevilties žingsnis. Žymus JAV psichologas ir vienas pirmųjų šiuolaikinės savižudybių prevencijos pradininkų Edwinas Shneidmanas teigia, jog žmonės nusižudo dėl to, jog nebegali ištverti juos kankinančio didžiulio psichologinio skausmo. Ilgai kenčiančio šį skausmą žmogaus mąstymas tarsi susiaurėja – jis ima manyti, kad yra tik vienintelis būdas išvengti šio skausmo – nusižudyti.
 
Tačiau net „pernelyg didelis psichologinis skausmas“ gali sumažėti, jeigu juo pasidalini su žmogumi, kuriam rūpi. Atviras ir nuoširdus pokalbis – turbūt patikimiausias psichologinis nuskausminamasis.
Ar pavojinga tiesiai klausti apie savižudybės riziką?
 
Jeigu žmogus neturėjo tokių minčių, tai geranoriškas klausimas tikrai jam neįpirš tokios išeities. O jeigu žmogus galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas ir kalbėjimas šia tema kaip tik padės.
Neretai žmonės, galvojantys apie savižudybę, šias savo mintis laiko paslaptyje, tik kartais apie jas užsimindami, dažnai – netiesiogiai. Tai dar labiau didina jų izoliaciją, jausmą, kad niekas jų nesupranta ir negali jiems padėti. Todėl bet kurio iš mūsų parodyta drąsa pradėti atvirą pokalbį gali atnešti jam didelį palengvėjimą, kad yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
 
Parengta pagal www.jaunimolinija.lt
  

Žymos: savižudybės, jaunimo linija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Mokytoja bara Petriuką:
– Jei taip ir toliau mokysies, tavo tėvas pražils!
– Įsivaizduoju, kaip jis apsidžiaugs, – kikena Petriukas. – Juk dabar jis visiškai plikas!