Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2013-05-26

Didelės baimės akys

  
Didelės baimės akys Asoc. nuotr.

Baimės – daugelio mūsų dienų ir darbų palydovės. Bijom voro, bijom tamsos, bijom viršininko...
Kaipgi galime įveikti savo baimes?

Baimės kasdien atima daug mūsų energijos – nes ja ir maitinasi. Jos dažnai pasiglemžia visą mūsų dėmesį, kitaip tariant, mėgsta puikuotis jo centre. O kartais lemiamą akimirką baimės mus tiesiog sukausto.
 
Baimės prigimtis
Baimė – tai muilo burbulas, kurį išpučia mūsų suvokimas. Tai iliuzija. Paprasčiausiai mes ką nors pernelyg sureikšminome, ir tik dėl to baimė gali gyvuoti. O iš tiesų juk realios grėsmės nėra – ji tik mūsų galvoje... Ir tereikia įsisąmoninti, kad baimė – tai iliuzija, ir sprogs šis burbulas, kai liausimės jį laikę reikšmingu.
Baimė minta mūsų dėmesio energija. Kaskart, kai mes staiga ją atsimename, ji paauga ir pasisemia jėgų, o kartais tampa tokia stipri, kad gali net sukaustyti mus ir mūsų veiksmus. Bet užtektų tik nustoti kreipti į ją dėmesį, ir ji susilpnėtų.
 
 
Kaip baimės veikia?
Dauguma žmogaus baimių ateina iš vaikystės, dar tiksliau – jas suformuoja auklėjimas. Visi tie mūsų galima ir negalima, paremti pavyzdžiais gyvenimo... O paskui bijome bendrauti su žmonėmis, bijome jų vertinimo.
 
Beje, jei pagalvotumėte, kiekvienas iš jūsų prisimintumėte istorijų, susijusių su baimėmis, kurias jūs intuityviai įveikdavote. Na, tarkim, kad ir labai bijojote prieiti prie patinkančio asmens ir jį užkalbinti, bet galiausiai nugalėjote tą baimę ir priėjote. Ir viskas buvo puiku tąkart, o ir kitąkart baimė užkalbinti nepažįstamą žmogų jau buvo mažesnė. Tereikia tik išdrįsti, tik pasiryžti įveikti savo baimę. Tiesa, daugelis tokiu būdu įveikę vieną baimę galvoja, kad kita baimė yra visai kitokia. O iš tiesų baimės esmė visada ta pati, tik jos formos skirtingos... Užtat reikia paprasčiausiai nustoti maitinti baimes savo dėmesiu ir sąmoningai jas nugalėti, kol jos dar neužnuodijo gyvenimo.
 
Įskiepija... norėdami gero
Baimę turėti bent kokių santykių su žmonėmis, kitaip tariant, bendravimo baimę mums dar vaikystėje nesąmoningai įskiepija tėvai ar vyresni, „labiau patyrę“ asmenys. Pavyzdžiui, griežti tėvai merginoms nuo mažens įkala, kad su „bet kuo“ nesusidėtų, jos gąsdinamos tuo, kokie gali būti vyrai, ko negalima daryti per pirmąjį pasimatymą. Ir štai mergaitė paaugo, o visos šios baimės jau tapo jos charakterio dalimi. Ir dažnai būna, kad ji, pati to nesuvokdama, savo baimėmis pritraukia prie savęs lygiai tokius vyrus, kokiais buvo gąsdinama. O ir kai kyla tikras noras prieiti ir susipažinti, pirmajai parodyti dėmesį, galvoje nuskamba mamos žodžiai: „Taip negalima! Mergina taip neturi elgtis, antraip tavim paprasčiausiai pasinaudos.“
 
Ir štai jauna mergina, užuot pati įgavusi bendravimo su vyrais patirties, savo gyvenime gauna savo mamos patirtį... O mama tai jau tikrai patyrusi – išgyvenusi dvejas skyrybas!
Tai tik nedidelis pavyzdėlis, kaip būna. O juk būna ir dar blogiau. Pavyzdžiui, baimių kaustoma mergina apskritai paniškai bijo vyrų...
 
Supančio pasaulio baimė
Tokiu pat būdu mūsų tėvai įskiepija mums supančio pasaulio baimę. Mums nuo mažų dienų tvirtinama, kad jis pavojingas... Kad išeisi į gatvę – ir tave nusineš koks pabaisa! Vietoj pasakų apie gėrį mums pasakojamos baisenybės apie tai, kaip kur nors ką nors sugavo ir kaip nors žvėriškai pasielgė. Vaikas išeina į kiemą ir bijo visko.
 
Pavyzdžiui, Japonijoje vaikai auklėjami kitaip. Jų tėvai visiškai nemoko gyvenimiškos patirties dalykų, o leidžia vaikui pačiam per savo klaidas ir eksperimentus pažinti savo gyvenimą. Juk jo gyvenimas – tai ne tėvų gyvenimas, ir jis turės jį nugyventi pats. Taigi, tėvai neužteršia švarios vaiko sąmonės savo baimėmis ir įsitikinimais apie tai, kaip sukurtas pasaulis – jie jam paprasčiausiai leidžia jį pažinti.
 
Aukščio baimė
Daugelis žmonių kažkodėl paniškai bijo aukščio. Esą, pavojinga... Bet ir čia, norint atsikratyti šios baimės, tinka tas pats metodas: paprasčiausiai reikia vienąkart ją įveikti. Nagi, pasilypėkite kur nors aukščiau ir pamėginkite atsisėsti nuleidę žemyn kojas. Gal jums pirmąkart užims kvapą, ir kojos gal virpės, bet svarbu tai nugalėti. Be abejo, pirmąkart dėl visa ko rinkitės labai nedidelį aukštį ir, patartina, stenkitės tai daryti dalyvaujant žmogui, kuriuo pasitikite. O kai sutramdysite savo didžiąją baimę, ji pamažu pati ims trauktis. Tuomet baimės burbulas sprogs ir galėsite grožėtis aplinka žvelgdami netgi nuo kalno viršūnės. Patikėkite, būsite išties laimingi, kad įveikėte savo baimę, nes nutarę, kad ji netikra, iliuzorinė, nusprendėte jos nebebijoti.
 
Taigi, principas visuomet tas pats – tiesiog įveikti.
 
Viešo kalbėjimo baimė
Viešo kalbėjimo baimė laikoma antra pagal dydį po mirties baimės... Prisiminkime, kaip dar mokykloje kiekvieną kartą, kai eidavote prie lentos, rausdavote, o gal netgi mikčiodavote, nes jus kaustydavo baimė, kad dabar reikės kalbėti, o kiti jūsų klausysis. Jums buvo labai svarbu, ką gi apie jus pagalvos bendraamžiai... O neretai gali matyti ir suaugusius žmones, išraudusius tarsi pomidorus, kai jiems tenka kalbėti kur nors viešumoje. Tai argi įmanoma perteikti žmonėms viską, ką žinai, jei tuo pat metu kovoji su savo baime? Bet jei tik žmogui tenka kalbėti dažniau, ta baimė gana greit aprimsta, traukiasi.
O tereikia tik suvokti savo baimę ir išsiveržti už jos ribų. Nekovoti su ja, o būtent įveikti jos nepaisant.
Negalvoti apie ją, o daryti tai, ką nori, ir tada pajusi laisvę.
 
Tamsos baimė
Ir šita keista baimė dažniausiai būna taip pat iš vaikystės. Bet ji jau ne tėvų primesta – mes patys ją susigalvojame. Paklauskite savęs: ir kas gi čia baisaus, kad nebus šviesos? Dažniausiai žmonės prisigalvoja, kad staiga pasirodys pabaisa ar paslaptingos būtybės. Žodžiu, vaikystėje prisižiūrėjo siaubo filmukų ar prisiklausė baisių pasakų, ir jų fantazija kaskart, kai tik lieka akis į akį su savimi ir tamsa, išmeta jiems prieš akis tuos paveikslėlius iš praeities. Žmogus ima galvoti: „O kas, jeigu“..., ir jo vaizduotė ima piešti paveikslus, pagal kuriuos galima kurti naujus siaubo filmus. Galimas daiktas, kad jie taip ir kuriami...
 
Nieko naujo psichologai negali patarti ir šiuo atveju – tiesiog pamėginti pasilikti kartą, antrą, trečią akis į akį su savo baime... Ir baimė pasitrauks paprasčiausiai todėl, kad jūs nustosite jai teikti reikšmės, jos daugiau nebemaitinsite savo dėmesiu. Kitaip tariant, nuspręsite gyventi čia ir dabar be jos.
 
Vienatvės baimė
Daugybė žmonių bijo vienatvės. Jie bėga nuo jos, mėgindami pasislėpti už bendravimo, bėga nuo jos į darbą ar pasineria į knygas. Jie mėgina užpildyti bedugnę tuštumą, kuri graužia juos iš vidaus.
Bet iš tikrųjų žmonės bijo ne vienatvės, o likti akis į akį su pačiais savimi ir prisipažinti sau, kokie yra iš tikrųjų. Jie bijo pasinerti į savo vidinį pasaulį ir įvesti jame tvarką. Juk kaskart, likęs vienas, imi realiai suvokti visas savo problemas.
 
O šiaip vienatvė yra natūrali ir netgi mums naudinga. Juk mes atėjome į šį pasaulį vieni, vieni ir išeisime. Taip sakoma Rytuose... Nuo savęs nepabėgsi nei į kalnus, nei į vienuolynus, kaip kai kas mėgina. Kaskart, kai tu bėgi nuo savęs, nuo savo problemų, tai panašu į sniego gurvuolį: problemų darosi vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai jos virsta lavina ir tave užgriūva. Receptas nuo vienatvės baimės paprastas: liaukitės bėgę, sustokite ir priimkite save tokius, kokie esate. Tiesiog išspręskite problemas, išmeskite nereikalingas šiukšles iš vidaus, ir jums pasidarys gera vienumoje su pačiu savimi. Ir nebereikės bijoti – priešingai, jūs tiesiog jausite palaimą dėl to, kad esate vieni ir jums nereikia su niekuo žaisti sociumo žaidimų...
 
Jeigu bijote žmonių ar pasaulio, jei galvojate, kad jis jums pavojingas, prisiminkite visiems gerai žinomus pavyzdžius: jei bijai šuns, jis tai pajus ir tau įkąs. Tas pats ir su bitėmis. Bitė žmogui niekada neįgels, kol nepajus pavojaus iš jo pusės. O pavojų „ištransliuoja“ žmogaus baimė. Tiesiog nebijokite, o su meile ja pasigrožėkite – ji jus apžiūrės ir nuskris. Taigi, svarbu pasirinkti teisingą strategiją ir prie visko šiame pasaulyje prieiti ne su baime, bet su meile. Tada ir pasaulis bus labai saugus, kupinas meilės ir džiaugsmo.
  

Žymos: Santykiai, Psichologija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
– Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti.