Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Parengta pagal elegancija.eu   |   2010-03-29

Džinsai, kurie vyrus pavertė vyrais

  
Džinsai, kurie vyrus pavertė vyrais

Kiekvienas džentelmenas privalo turėti mažiausiai dvi poras džinsų. Vienus klasikinius mėlynus, kaip duoklę savo jaunystei, antrus ir visus likusius – pagal norus, kaip drabužį, tinkamą bet kuriam gyvenimo atvejui.

="line-height: 150%">Džinsams populiarumu negali prilygti joks kitas drabužis. Praėję ilgą kelią nuo pirmųjų aukso ieškotojų iki dabartinių šou žvaigždžių džinsai rado vietą visų mūsų širdyse ir spintose. Su jais galima keliauti, dainuoti, šokti, bučiuotis, maištauti, kovoti – jie tinka viskam.
 
Gimę per aukso karštinę
 
Džinsų istorija prasidėjo dar XVII a., kai Prancūzijos miestelyje Nimes buvo išaustas pirmasis saržos audinys „serge de Nimes“ (iš čia kilo pavadinimas „denim“), garsėjęs savo patvarumu. Tiesa, XVIII a. užkariavę Indiją anglai rado ten tokią pat saržą, iš kurios pasiūtus beveik neperšlampamus kombinezonus nešiojo tenykščiai žvejai (juos vadino „dungarees“, toks pavadinimas Anglijoje yra išlikęs lig šiol).
 
Tačiau džinsinės kelnės vis dėlto išpopuliarėjo Amerikoje, kai XIX a. vidury Kalifornijoje prasidėjo aukso karštinė.
 
Jaunas Niujorko drabužių komivojažeris Leiba Straussas (1829–1902), vėliau tapęs Levi Straussu, matydamas minias į Vakarus plūstančių vartotojų, netruko atrasti neribotas verslo galimybes. Jis atvyko į San Franciską ir įkūrė savo kompaniją.
 
Tiesa, tuomet L. Straussas apie kelnių siuvimą net negalvojo – prekiavo brezentu palapinėms ir furgonams dengti. Kaip teigia legenda, kartą San Francisko gatvėje vienas aukso ieškotojas jam pareiškė: „Mums nereikia tavo palapinių, mums reikia patvarių kelnių.“ Kaip tik tada L. Straussui ir gimė mintis iš savo parduodamo patvaraus brezento pabandyti siūti kelnes.
 
Svarbiausia – patvarios kišenės 
 
Leiba Straussas pagamino savo pirmuosius „džinsus“. Tiesa, tai buvo paprasčiausias kombinezonas iš tvirtos rudos brezentinės medžiagos. Kiek vėliau, pasibaigus palapinių brezento atsargoms, L. Straussas pradėjo siūti kelnes iš „denimo“ saržos.
Patvariosios L. Strausso kelnės iš pradžių nebuvo populiarios. Tuometiniai aukso ieškotojai, dažnai gabendavę savo mantą ar radinius tiesiog kišenėse, nuolat skųsdavosi, kad jų kišenės neatlaiko į jas pridedamų „aukso grynuolių“ ir nuplyšta. 
 
Kišenės, pritvirtintos prie kelnių kniedėmis – dar vieno žydo siuvėjo, Jakobo Daviso sumanymas. Neapsikęsdamas klientų skundų dėl plyštančių kišenių J. Davisas jas sutvirtino kniedėmis, naudojamomis arklių gūnioms siūti.
 
Išradimas sulaukė didžiulio susidomėjimo, bet neturėdamas pakankamai pinigų idėjai užpatentuoti (viso labo 68 dolerių) J. Davisas paprašė Leibos Strausso pagalbos. Šis pasiūlė J. Davisui bendradarbiauti. Taip 1873 m. atsirado kompanija „Levi Strauss & Co“, kuri ir pradėjo masinę džinsų gamybą.
 
Džinsai iš Genujos
 
Vis dėlto mėlyni džinsai atsirado ne Amerikoje, o Italijos mieste Genujoje. Ten iš „denimo“ audinio siuvamoms kelnėms dažyti buvo naudojami indigo dažai, jie suteikdavo audiniui mėlyną spalvą, kuri vėliau ir tapo tradicine džinsų spalva.
 
Tokios mėlynos saržos kelnės buvo Genujos jūrininkų uniformos dalis. Būtent jūrininkai pirmieji atrado džinsų nusitrynimo principą – mat kelnės buvo plaunamos tiesiog jūros vandenyje, ir nuo sūraus vandens jos netrukus pabaldavo.
 
Kadangi Levi Strausso kompanijai skirtas audinys buvo gabenamas iš Italijos, ant siuntos dėžių būdavo užrašyta „Genes“ (anuomet tai reiškė Genują). Amerikiečiai tokį užrašą skaitydavo „džyns“. Taip atsirado mėlyni džinsai su prikniedytomis kišenėmis, dekoruoti geltonais siūlais. Tų laikų džinsų modelis „Levi’s 501“ – tiksli pirmųjų džinsų kopija – parduodamas dar ir šiandien.
 
Kaubojų numylėtiniai 
 
Iš pradžių „Levi‘s“ džinsai buvo skirti šachtininkams ir geležinkeliečiams, bet netrukus jie taip išpopuliarėjo, kad tapo kiekvieno save gerbiančio vyro atributu. Džinsai simbolizavo laisvą gyvenimą, kupiną nuotykių ir iššūkių. Juos ypač pamėgo kaubojai – tikrieji Laukinių Vakarų šeimininkai.
 
Džinsų kaina buvo prieinama kiekvienam. Be to, tai buvo neįtikėtinai patvarios, patogios kelnės, turinčios unikalią savybę – ilgainiui tapti tiesiog jų savininko kūno dalimi.
Levi Straussas dažnai rengdavo šou, siekdamas pademonstruoti savo siuvamų kelnių patvarumą – miestelių aikštėse du žirgai tempdavo jo džinsų klešnes į skirtingas puses, tačiau perplėšti, žinoma, neįstengdavo…
 
„Džinsų tėvas“ Levi Straussas mirė 1902 m., ir jo gedėjo visas San Franciskas: buvo nuleistos vėliavos, laikraščiuose spausdinami ilgiausi nekrologai. Pats Straussas šeimos nebuvo sukūręs, todėl kompanija atiteko jo vyriausiajam sūnėnui.
 
Naujovė – užtrauktukas 
 
Kita garsi džinsų kompanija „Lee“ taip buvo pavadinta pagal įkūrėją – Henry Davidą Lee. Tiesa, „Lee“ ilgokai siuvo tik kombinezonus ir švarkus. Tačiau įžengę į džinsų rinką „Lee“ atnešė vieną revoliucingą naujovę – 1926 m. jie pirmieji į džinsus įsiuvo užtrauktukus. „Lee“ kompanija pirmoji pradėjo siūti ir džinsus moterims. Tai buvo ne vien specialiai pagal jų figūras sukirptos kelnės – moteriškuose džinsuose iki pat 1960-ųjų užtrauktukas buvo įsiuvamas šone, skirtingai nuo vyriškųjų su užtrauktuku priekyje.
 
Maištingas Amerikos simbolis 
 
Po Antrojo Pasaulinio karo amerikietiški džinsai užkariavo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. Prie to prisidėjo ir Holivudas, dar 1939 m. parodęs, kad tikras kaubojus visada mūvi džinsus. Džinsai tapo vienu Amerikos simbolių kartu su kramtomąja guma, „Coca-Cola“ bei „Lucky Strike“ cigaretėmis.
 
1955 m. aktorius Jamesas Deanas filme „Maištas be priežasties“ sukūrė naują herojaus įvaizdį – atraitoti džinsai, sportiniai bateliai ir odinė striukė pakelta apykakle – į kurį lygiavosi milijonai jaunų amerikiečių. Jų „maištavimas“ ir polėkis „leistis į kelią“ baigėsi tuo, kad džinsai buvo uždrausti Amerikos teatruose, restoranuose bei vidurinėse mokyklose.
 
Žvaigždės ištikimos džinsams
 
Tačiau dar po dvejų metų džinsai vėl įsiveržė į Amerikos gyvenimą – Elvis Presley scenoje staipėsi mūvėdamas džinsus, ir merginos dėl jo ėjo iš proto. Bobas Dylanas įrodė, kaip gerai džinsai dera prie languotų flanelinių marškinių, ir toks aprangos ansamblis tapo kultiniu „American Classics“ stiliumi, pripažįstamu dar ir šiandien. 1969 m. „The Doors“ vokalistas Jimas Morrisonas su aptemptais džinsais varė merginas iš proto. 1970-aisiais „Led Zeppelin“ vokalistas Robertas Plantas pasirodė scenoje su neįtikėtino platumo „kliošais“.
Aštuntasis dešimtmetis: George Michaelas savo dainos vaizdo klipe „Faith“ pasirodo mūvėdamas suplėšytus džinsus. Kyla nauja mada, ir Amerikoje moksleiviai vėl dėl to turi problemų… 
Dabar džinsų madas diktuoja ne tik žvaigžės, bet ir dizaineriai. Na, o mes jau labai sunkiai įsivaizduotume savo garderobą be to kuklaus, bet tokio svarbaus drabužio – džinsų.
 
Įdomu žinoti 
  • Pasaulyje jau pasiūta daugiau nei 2,5 milijardo džinsų porų, o kiekvienas amerikietis turi vidutiniškai net po septynias poras džinsų.
  • Žinovai tvirtina, kad geriausias būdas pasirūpinti džinsais – jais iš viso nesirūpinti.
  • Džinsai nebuvo sukurti tam, kad būtų valomi cheminėmis priemonėmis, todėl pakanka juos išskalbti.
  • Prieš pirmąjį skalbimą džinsus būtina pamirkyti šaltame vandenyje, jame ištirpinus porą šaukštų druskos – tai padės išsaugoti spalvą.
 
Baltos nusitrynusios džinsų raukšlės vadinamos „katės ūsais“. Tai buvo tikro kaubojaus ženklas, pabrėžiantis, kad juos mūvintis asmuo daug jodinėja.
 
Prie džinsų juosiamas platus, tvirtas ir praktiškas diržas.
 
Jei mūvite džinsus, galima ryšėti ir kaklaraištį, bet tokiu atveju džinsai neturi būti pernelyg plėšyti ar nusmukę.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Bronius buvo vedęs du kartus, ir abu – nelaimingai: pirmoji žmona nuo jo pabėgo, o antroji – ne...