Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   www.sakubona.lt   |   2015-03-14

Išgirsk save

  
Išgirsk save Atrakink savo širdį ir leisk sau jausti.
NEREIKIA BŪTI TOBULAM, KAD TAVE MYLĖTŲ...

Sakoma, kad kiekviename iš mūsų iki gyvenimo pabaigos gyvena mažas vaikas. Nuoširdus ir tikras – toks, kaip vaikystėje.

Dabar gi dažniausiai slepiamės suaugusiojo drabužiuose ir dūstame po susikurto ar iš šalies primesto įvaizdžio kaukėmis. Rimti. Solidūs. Susirūpinusiais veidais. Nuleistais lūpų kampučiais. Užgesusiais žvilgsniais. Bet tas vaikas juk niekur nedingo! Tiesiog mes jį primiršome...
„Jei nori vėl pajusti GYVENIMO skonį, prisimink savo viduje, širdies kamputyje glūdintį savo vidinį vaiką, – sako profesionali koučingo specialistė Ilona Tamošiūnienė, – nes jis nori Tau palinkėti pačių geriausių dalykų.“
 
JAUSK. Atrakink savo širdį ir leisk sau jausti. Jausk viską. Nėra nei gerų, nei blogų jausmų. Jausmais kalba tavo Širdis. Liūdna? O kaip kitaip tu sužinosi, kas yra džiaugsmas? Skauda? Ir man kartais skauda, bet kaip būna gera, kai tas skausmas praeina! Tu juk žinai. Tu žinai, kad kartais verta supykti. Stipriai. Nuoširdžiai. Ir atsiprašyti – iš visos širdies. Tu žinai, kaip šilta apkabinti draugą, su kuriuo vakar susipešei. Ir koks skirtumas, kad tai primena guzas ant kaktos... Tu žinai, kaip saldu pasidalyti paskutiniu saldainiu su baltais kaspinais pasipuošusia mergaite ir kaip šviesu atiduoti pyragėlį gražiausiam kiemo berniukui. Taip, galbūt tada tu jautei gėdą, tavo skruostai kaito, bet tu nebijojai to jausti, nes buvai nuoširdus ir tikras.
 
NORĖK. Pradėk norėti iš naujo. Visko. Taip, kaip norėjai kažkada. Aš žinau, kad tau sakė „tai neįmanoma... tau nepavyks...“. Na ir kas? Iš kur tu žinai, kad jie sakė tiesą? Ar prisimeni, kiek kartų bandei įsiropšti į tą medžio viršūnę? Penkiolika! Kiekvieną kartą krisdamas žemyn, susibraižydamas kojas, suplėšydamas drabužius. Bet nepasidavei ir vieną dieną apžvelgei visą kiemą, tupėdamas medžio viršūnėje. Nes labai norėjai! Tada tu nebijojai, kad tave bars. Gal ir bijojai, bet noras buvo stipresnis už bet kokią baimę. Ir tu tai padarei!
 
ŽAISK. Žaisk gyvenimą. Žinau, tu galvoji, kad gyvenimas – rimtas reikalas. O kada tuo patikėjai? Tada, kai dūkai, krykštavai, juokeisi susiėmęs už pilvo ir išgirdai „nusiramink... surimtėk...“? Ir surimtėjai tiek, kad pamiršai krėsti pokštus, dūkti. Ir pavadinai tai „suaugau“. Ir kas? Ar tai reiškia, kad nebegali žaisti? Na, nesiūlau tau verstis kūliais derybų metu ir susitikime su klientais, ar braidyti po balas su ką tik nupirktais prabangiais batais.. Bet kodėl nusprendei, kad tavo gyvenime visai nebėra vietos žaidimams su draugais, žmona ar vyru? O gal ir tavo vaikams nereikia žaidimų? Viskas yra daug paprasčiau, nei prisigalvoji. Tu galvoji, kaip atrodysi kitų akyse? O tu pamėgink. Ir jeigu būti rimtu ir sudėtingu tau pasirodys daug mieliau, nei išlaisvinti žaidimo džiaugsmą ir lengvumą, tu bet kada sugrįši į savo rūmus su aukštomis rimtumo sienomis. Bet aš lauksiu tavęs kiemo baloje, gniūžčių mūšyje, ledo aikštelėje. Ir ant sūpuoklių tavęs lauksiu. Pažadėk, kad pamėginsi...
 
BŪK ATVIRAS. Ar dar nepavargai vaidinti ir slėpti savo nuoširdumo? Tau baisu atsiverti, nes tave gali sužeisti. Sužeis – na ir kas? Skausmas praeis, žaizdos sugis, kaip sugydavo nubalnoti keliai... Bet niekas nepakeis tų akimirkų, kai pasakai „myliu“ tiems, kurie tau brangūs. Kai pirmas paskambini draugui, ant kurio manaisi pykstąs, ir susitaikai su juo. Kai išdrįsti pasakyti tiems, kurie pažeidžia tavo ribas, kad tau tai nemalonu. Kai tiesiog nusišypsai nuliūdusiam praeiviui. Kai paprašai pagalbos iš tų, kurie gali tau padėti. Kai ištiesi ranką parkritusiam ir padedi jam atsistoti... Ech... verta, drauguži, verta!
 
NEBIJOK KLYSTI. Ar žinai, kad daryti klaidas yra normalu? O gal tiki posakiu, kad „iš savo klaidų mokosi tik kvailiai“? Hm... dabar gali ir pasijuokti. Nes nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris bent kartą nebūtų suklydęs. Tu tikrai žinai, kad didieji pasaulio atradimai buvo padaryti bandymų ir klaidų keliu. Jeigu Einšteinas, Edisonas ir kiti didieji vyrai būtų bijoję klysti, ar įsivaizduoji, kaip pasaulis atrodytų šiandien? O jeigu tada, kai buvai visai mažas ir mokeisi vaikščioti, po eilinio kritimo būtum likęs gulėti? Bet juk ne, tu stojaisi ir mokeisi, kol kojos liovėsi pintis. O kas pasikeitė dabar? Taigi... klysk ir mokykis. Pripažink, kad suklydai ir mokykis toliau. Antraip tavo gyvenimas bus labai nuobodus...
 
NEREIKIA BŪTI TOBULAM, KAD TAVE MYLĖTŲ... Kaip pasakė E. M. Remarkas: „Tobulybių vieta muziejuje...“. Nejaugi tu nori į muziejų?
 
  

Žymos: Psichologija, Laimė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ant uolos tupi erelis ir sėdi Kūlverstukas. Erelis klausia:
– Na, skrendam toliau?
– Palauk dar truputį, kol ausytės pailsės...