Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   psichika.eu   |   2017-05-16

Išmokite atpažinti emocinį smurtą

  
Išmokite atpažinti emocinį smurtą
© pixabay nuotr.
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai.
Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų

Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug ir daugeliui aišku, kad tai – rimta problema. Tuo tarpu emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertimas nepakankamai rimtai. Deja, emocinis smurtas gali lygiai tiek pat prisidėti prie įvairių psichologinių sunkumų, kiek ir fizinis.

Emocinis (arba psichologinis) smurtas – tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje.
Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo – blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu. Smurtaudamas asmuo siekia parodyti savo valdžią, pranašumą (nors giliai viduje smurtautojas gali būti nepasitikintis savimi, nelaimingas ir sutrikęs žmogus).
 
Kaip atpažinti emocinį smurtautoją?
 
Jis(ji) ignoruoja jūsų jausmus arba juos menkina;
tyčiojasi iš jūsų ir jus įžeidinėja;
nuvertina jūsų pasiekimus;
elgiasi šaltai ar nesikalba šitaip bandydamas(-a) jus “nubausti”;
nuolat kritikuoja, pravardžiuoja ir šaukia;
nuolat elgiasi taip, kad jam ar jai neįmanoma įtikti, nesvarbu kaip besistengtumėte;
įžeidinėja jūsų artimuosius ir draugus;
kritikuoja ir gėdina jus viešoje vietoje;
nuolat „pataiso“ jus ar „pamoko“, kad darote kažką ne taip;
perdėtai kontroliuoja (pvz., liepia prašyti leidimo prie einant ir darant ką nors, bet kada nori žinoti tikslią jūsų buvimo vietą, viską nutaria už jus nepasitardamas(-a) su jumis);
siekia jus izoliuoti nuo aplinkos – draudžia išeiti, susitikti su draugais ir pan.;
sugadina, išmeta arba atiduoda kitiems jums brangius daiktus;
apriboja finansiškai (pvz., vyras liepia žmonai atsiskaitinėti už kiekvieną pirkinį, o pats savo finansus slepia);
grasina;
kaltina dėl būtų ir nebūtų dalykų;
grubiai elgiasi su naminiais gyvūnais, kad tik jus įskaudintų;
niekada neatsiprašo, sako, kad tai jūsų (ar kieno kito) kaltė, teigia, kad jis/ji užgauliai elgiasi, nes jūs to “nusipelnėte”, kad jūs “pats kaltas”;
neigia, kad elgiasi užgauliai, sako, kad viską išsigalvojate, apkaltina „perdėtu jautrumu“;
kaltina jus dėl savo paties(pačios) gyvenimo problemų ir nelaimingumo;
naudoja seksą kaip manipuliacijos ir kontrolės įrankį (pvz., nustoja mylėtis siekiant pasiekti kokį nors tikslą);
nerodo empatijos ir užuojautos, nepastebi, kaip jaučiatės;
dalinasi jūsų asmenine informacija su kitais;
negeba pats(pati) pasijuokti iš savęs, negali pakęsti, kai kas nors mėgina pajuokauti apie jį(ją) ir netoleruoja nepagarbos.
 
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia. Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas – tiesa. Emocinio smurtautojo auka įtiki savo menkumu ir jaučia didelę kaltę, kad nepajėgia „įtikti“ smurtautojui.
 
Kodėl žmonės lieka santykiuose, jei patiria smurtą?
 
Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių. Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau. Smurtautojas gali grasinti, be to, gali net ir fiziškai apriboti galimybes išeiti: atimti namų raktus, banko korteles ir pan.
Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau. Maža to, smurto aukos ima manyti, kad gero elgesio jos net ir nevertos.
 
Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs. Be to, emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška: „Aš jam rūpiu, dėl to jis neleidžia man išeiti su draugėmis“; „Ji tik nori man parodyti, ką aš darau ne taip“; „Jis mane verčia daryti, ko nenoriu, nes myli ir tikisi, kad aš pasikeisiu į gerą“. Pasitaiko ir tokių situacijų (ypač kai smurtautojas geriau uždirbantis sutuoktinis), kai auka įtiki, kad sutuoktinio smurtas yra šis tas, ką verta tiesiog toleruoti vardan geresnės finansinės padėties.
 
Dar viena priežastis dėl kurios žmonės (ypač moterys) nesiryžta palikti smurtaujančio sutuoktinio yra vaikai – moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“. Kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji. Neretai pasitaiko tokių situacijų, kai moterį giminės „pamoko“, kad „vyras geras, dirba, negeria, nemuša, geresnio nerasi, ko tu dar iš jo nori“: t.y., visiškai ignoruojama tai, kad emocinis smurtas žlugdo moterį.
 
Galiausiai, su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo. Neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Be to, smurtautojas nebūtinai yra visiškai blogas asmuo – jis/ji gali turėti nemažai gerų, antrai pusei priimtinų savybių, panašias vertybes ir pan. ir tuo pačiu visiškai neturėti supratimo, kaip valdyti savo jausmus bei kaip jo/jos elgesys veikia aplinkinius. Kitaip tariant, emocinio smurto auka gali vienu metu ir mylėti, ir bijoti antrosios pusės ir tai ypatingai komplikuoja situaciją. Smurtautojui ieškoma pateisinimų, bandoma prisitaikyti prie smurtautojo ar smurtautoją užjausti. Tačiau bėda yra tai, kad kiek auka besistengtų prisitaikyti prie begalinių smurtautojo reikalavimų, vis tiek dažnu atveju smurtautojui pakankamai neįtiks.
 
Ką daryti susidūrus su emociniu smurtu?
 
1) Pirmiausia – pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis? Emocinio smurto ženklų atpažinimas yra pirmas žingsnis į išsivadavimą nuo smurtautojo.
 
2) Nesvarbu, kad jums jūsų antra pusė sako priešingai – jūs turite teisę, kad su jumis elgtųsi pagarbiai (net jei suklydote), turite teisę turėti savo nuomonę (net jei ji nesutampa su partnerio), turite teisę į laisvalaikį ir pomėgius (net jei jie nesutampa su smurtautojo), taip pat turite teisę pasakyti antrajai pusei „ne“, jei nenorite kažko daryti.
 
3) Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo. Tačiau ir neprisiimkite atsakomybės už smurtautoją – neprivalote būti vieninteliu smurtautoją suprantančiu ir užjaučiančiu asmeniu.
 
4) Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam. Kiek įmanoma pasistenkite nesivelti į konfliktą ir pasistenkite nepratrūkti iki fizinio smurto: jūsų smurtautojas laukia to, kad situaciją apverstų taip, kad kaltas(-a) liktumėte jūs.
 
5) Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”. Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, o asmuo geba priimti, kad jo elgesys nepriimtinas, ramus ir aiškus pasikalbėjimas su smurtautoju gali kai kuriais atvejais padėti. Tačiau dažnu atveju smurtautojo jūs nepakeisite: susitaikykite su tuo, kad smurtautojas nepasikeis dėl jūsų užuojautos ar supratingumo, smurtas taip pat nebūtinai liausis, jei jūs nuspręsite dar labiau nusižeminti ir būti dar klusnesne žmona ar geresniu vyru. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus. Smurto aukos neretai įsivaizduoja, kad niekas kitas nesupras smurtautojo ir kad smurtautojui reikia meilės ir palaikymo ir stengiasi iš visų jėgų herojiškai palaikyti santykius. Tačiau nėra herojiška kentėti santykius, kuriuose jus niekina. Daug daugiau drąsos reikia tokius santykius nutraukti.
 
6) Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu: emocinis smurtas gali peraugti į fizinį. Gali atrodyti, kad niekas jums nepadės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Dažnu atveju aplinkiniai stengsis jums padėti tiek, kiek galės.
 
7) Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs. Specialistas gali palaikyti ir padėti įveikti emocinius sunkumus, taip pat netekties jausmą, jei nuspręsite santykius nutraukti.
 
8) Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti. Jei bijote, kad jums išeinant antroji pusė gali griebtis fizinio smurto, turėkite rankose telefoną – kad galėtumėte bet kada iškviesti pagalbą.
 
9) Neleiskite smurtautojui sugriauti jūsų gyvenimo – ieškokite savyje jėgų įveikti smurtą, neužsisklęskite, neatsiribokite nuo draugų, užsiimkite mėgstama veikla.
 
Galiausiai, verta pagalvoti, ar pats nesate smurtautojas(-a). Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų. Pirmiausia, atsiprašykite žmonių, kurie nuo jūsų yra nukentėję; nustokite kaltinti kitus dėl savo elgesio ir prisiimkite atsakomybę už savo elgesį; nereikalaukite iš kitų pagyrimų ir padėkų už savo pokyčius; mokykitės pykčio ir konfliktų valdymo būdų, kurie nekenkia aplinkiniams; dėkite pastangas elgtis labiau palaikančiu, pagarbiu būdu; priimkite, kad pokyčiams gali prireikti daug laiko ir pastangų; galiausiai, kreipkitės pagalbos į specialistus – psichologas ar psichoterapeutas gali padėti suprasti savo elgesio priežastis, atpažinti ir keisti mintis ir įsitikinimus, kurie veda prie smurtaujančio elgesio, o taip pat ir padėti išmokti naujų reagavimo būdų į situacijas, kuriose iki šiol elgėtės artimuosius emociškai žlugdančiu būdu.
 
Psichologė Kristina Paradnikė

Šaltinis: psichika.eu
  

Žymos: Santykiai, poros, emocinis smurtas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ji:-Ar tu mylėsi mane,kai mano plaukai taps žili?
Jis:
-Žinoma!O kodėl gi turėčiau nemylėti? Aš juk mylėjau tave,kai tavo plaukai buvo raudonos, geltonos, oranžinės, sidabrinės, mėlynos ir net žalios spalvos!