Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2016-06-04

Kas tau yra atsakomybė?

  
Kas tau yra atsakomybė?
© Flickr.com nuotr.
Atsakomybė – neišvengiama tema kiekvienam.
Kai mums sekasi – atsakingi mes, bet jeigu tik nutinka kas nors „ne pagal planą“, visada randame kaltininkų išorėje.

„Kol nepasiimsiu savo atsakomybės sau, nuolat atsiras tų, kurie mane skriaus, o tai reiškia, kad ir toliau kapstysiuos aukos pozicijoje. Bet juk kiekvienas gali pasirinkti, kuo nori būti: AUKA ar AUTORIUMI“, – sako asmenybės ugdymo trenerė Ilona Tamošiūnienė.

Dabar (ir ne tik dabar) visur daug kalbama apie atsakomybę.
„Prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą!“, „Paimk gyvenimo vairą į savo rankas!“, „Tu esi savo gyvenimo kūrėjas!“, – tokie ir panašūs šūkiai skamba erdvėje, susijusioje su tobulėjančia saviugda.
 
Atsakomybė – neišvengiama tema kiekvienam, nusprendusiam pakeisti bent mažiausią savo gyvenimo dėlionės dalį. O jeigu bet kurio žmogaus paklausime: „Kas atsakingas už tavo gyvenimą?“, tuoj pat sulauksime atsakymo „Žinoma, aš pats.“ Nes taip kažkur skaitėme, taip sako visi mokytojai ir guru. Nes taip reikia galvoti. Nes dabar ši mintis „ant bangos“.
 
Tik skambi madinga idėja
 
Bet kai pažiūrime giliau, labai dažnai tai tėra tuščiai skambantys žodžiai. Tai – skambi ir madinga idėja. O realybė rodo kiek kitokį filmuką apie atsakomybę. Pirmąją filmo seriją galėtume pavadinti „Man sekasi“. Ir šios dalies herojus, kaip ir mes visi, žino, kad jis atsakingas už savo gyvenimą. Šiame scenarijuje mūsų herojui sekasi, jis planuoja savo gyvenimą, žino, ko nori ir kur eina. Jis siekia ir pasiekia, jis kelia tikslus ir juos įgyvendina. Ir todėl drąsiai visiems tvirtina „Tai aš! Visa tai padariau aš! Aš atsakingas už šį gyvenimą!“
 
Tačiau vieną dieną dėl niekam nežinomų priežasčių mūsų herojus daro lemtingą veiksmą, nusinešantį į nebūtį visus jo pasiekimus, pasididžiavimo vertus medalius ir pjedestalą, ant kurio stovėjo. Ir tada galime stebėti antrąją filmo seriją, kurioje tas pats herojus, vis dar žinodamas teiginį: „Aš atsakingas už savo gyvenimą“, pradeda elgtis visiškai priešingai. Kaip tame pasakojime:
 
Ateina žmogelis pas Mokytoją ir skundžiasi, koks blogas jo gyvenimas ir kaip jam nesiseka.
– Mokytojau, – prašo žmogelis. – Paaiškink, kodėl man taip nesiseka gyvenime?
– O kas tau nesiseka? – klausia Mokytojas.
– Viskas man nesiseka, – atsako žmogelis. – Na, kad ir vakar: pavėlavau į darbą, vadovas išbarė ir dar baudą skyrė.
– O kodėl tu pavėlavai? – vėl klausia Mokytojas.
– Kaip kodėl? Todėl, kad pakeliui į darbą buvo tokia transporto grūstis, kad įstrigau ilgam. Va, todėl ir pavėlavau! – atsako žmogelis ir dar priduria: – Aš juk nekaltas…
– Aišku, – sako Mokytojas. – Kas tau dar nesiseka?
– Na, neseniai sudaužiau savo automobilį.
– O kodėl taip įvyko, kaip tau atrodo?
– Todėl, kad kelias buvo slidus. Staiga pašalo, o kelininkai nesutvarkė. O iš kur aš galėjau žinoti, kad ledas ant kelio? Aš juk to nežinojau…
– Na, aišku, – šypteli Mokytojas. – O gal dar kas nors nesiseka?
– Na, taip, dar man nepasisekė su žmona. Ji mane ėda ir ėda.
– O tu nieko blogo nedarai ir neturi įtakos šiai situacijai?
– Žinoma, kad ne. Aš juk nekaltas, kad mano žmonos toks bjaurus charakteris!
– Viskas aišku, – sako Mokytojas lyg gydytojas, nustatęs ligoniui diagnozę.
– Ir kas gi jums aišku? – klausia žmogelis.
– Aišku, kad dėl savo nesėkmių tu pirmiausiai kaltini aplinkybes, todėl tau net nekyla mintis, kad tau savyje reikėtų kažką keisti. O kol dėl savo poelgių tu nejauti atsakomybės ir ją linkęs suversti kitiems, tau ir nesiseks. Tau tiesiog patinka būti nelaimingam…
Atsakingas, bet... su išlygomis?
 
Realybėje su atsakomybe dažnai būna štai tokie reikalai: kai mums sekasi – atsakingi mes, bet jeigu tik nutinka kas nors „ne pagal planą“, ne taip, kaip tikėjomės – mes visada randame kaltininkų išorėje. Galime pasakyti ir taip: kai mums patinka tai, kas vyksta – tai mes, o kai nepatinka – tai jie…
 
Taigi, mes visi puikiai žinome, koks yra teisingas atsakymas, išmokome jį, ir į klausimą „Kas atsakingas už tavo gyvenimą?“ laukti kitokio atsakymo nei „Žinoma, aš“, neverta. Bet jeigu po klausimo padarysime pauzę ir leisime žmogui išsikalbėti, dažnai galime išgirsti kažką panašaus: „Jeigu būtų kitos aplinkybės… jeigu jis nebūtų taip padaręs, to nebūčiau padariusi aš… jeigu ji kitaip elgtųsi… jeigu… o… bet… tačiau…“ Ir paaiškėja, kad esu atsakingas už savo gyvenimą su tam tikromis sąlygomis ir išlygomis. O tai jau nėra atsakomybė. Deja.
 
Kodėl atsakomybės klausimas toks svarbus?
 
Kol mes ieškome priežasčių ir kaltininkų išorėje, mes, lyg akli kačiukai, nematome, ką darome ir ko nedarome patys, o ką nors pakeisti savo gyvenime tampa „misija neįmanoma“. Lyg ir aišku: kai prisiimi atsakomybę už savo gyvenimą, pats gali kažką ir pakeisti. Bet… Jeigu tai – raktas į realius pokyčius, į kitą gyvenimą, kodėl gi taip sunku prisiimti atsakomybę? Ieškodama atsakymo į šį klausimą, perkračiau savo gyvenimą, stebėjau kitus žmones, analizavau įvairias situacijas ir vieną dieną atradau keletą aspektų, odėl sunku prisiimti atsakomybę.
 
Pirma, neprisiimti atsakomybės yra tiesiog patogiau. Todėl, jeigu iš tikrųjų norite kažką gyvenime pakeisti, pirmas darbas, kurį vertėtų atlikti – prisiimti visišką atsakomybę. Sakysite: juk yra ir kiti žmonės, juk jie irgi daro įtaką man ir mano gyvenimui? Taip, jūs absoliučiai teisūs. Yra kiti žmonės, ir ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Bet suversti atsakomybę kitiems mes jau puikiai mokame, todėl, norint ką nors pakeisti, verta išmokti prisiimti atsakomybę. Taip palaipsniui atrandame pusiausvyrą tarp šių dalykų ir atskiriame savo atsakomybės dalį nuo kitų. Nes įprastai mes puolame į kraštutinumus: arba atsakingi kiti, arba už viską atsakingas esu aš. Pirmuoju atveju prarandame galimybę ką nors pakeisti, antruoju atveju atsakomybės už visą pasaulį našta užgula ant mūsų pečių nepakeliamu svoriu, ir vieną dieną mes ištariame: „Aš pavargau būti atsakinga už visus, aš daugiau taip nebenoriu“, ir lyg sūpuoklėse skrendame į kitą pusę – ten, kur atsakingi tampa visi kiti, o aš „tik ėjau pro šalį“.
 
Antra, mes supainiojame atsakomybę su kalte. Dedam lygybės ženklą tarp „aš atsakingas“ ir „aš kaltas“. O jaustis kaltu nenori nei vienas šios planetos gyventojas, todėl ir nuo atsakomybės bėgame ristele.
 
Pamėginkime atskirti vieną nuo kito. Be abejo, tai yra tik mano matymas ir suvokimas, nepretenduojantis į vienintelės tiesos titulą. Žinau tik tai, kad išnarpliojus šią galvoje gyvenančią painiavą nukrito nuo pečių didelė našta, žymiai sumažėjo įtampa, atėjo daugiau suvokimo apie save. A ir pradėjau daryti tai, ko negalėjau padaryti, kol mazgas buvo neišpainiotas. Taigi…
 
Atsakomybė yra gryni faktai
 
Taip, atsakomybė yra tai, ką ir kaip aš padariau ir ko nepadariau. Viskas. Jokių interpretacijų, jokių emocijų, jokių verkšlenimų – tik faktai. Bet kurioje situacijoje aš esu atsakinga už tai, ką galvoju, ką kalbu, kaip jaučiuosi ir ką darau (arba nedarau). Ir jeigu įvyko taip, kad situacija pasisuko ne ta kryptimi, kuria tikėjausi, aš galiu pakeisti ją, keisdama tik tai, kas priklauso nuo manęs. Tai – mano atsakomybė. Todėl verta žiūrėti tik į tą dalį, kurioje aš: galvoje sukau kažin kokias mintis, tariau tam tikrus žodžius, jaučiau tam tikras emocijas ir dariau konkrečius veiksmus.
 
Ir čia labai svarbu pamiršti vieną klausimą: KAIP? Jokių „gerai–blogai“, „teisingai–neteisingai“, „kvailai–protingai“ ir pan. Tai iškreipia realų paveikslą, ir mes nebegalime pamatyti, kaip viskas vyko iš tikrųjų. Kol aš sakysiu, kad aš padariau viską „teisingai“, aš tiesiog nematysiu, ką dariau konkrečiai. Ir jeigu atsitiko taip, kad ištiko nesėkmė, verta pasižiūrėti: o kaip aš padariau, kad taip įvyko? Nes matyti, kad „anas asilėlis neturi kompetencijos ir yra žioplas“ aš jau moku, bet kol kas nemoku (ar nenoriu) matyti, kaip aš padariau, kad tas „asilėlis“ atsirado mano kelyje. Kol nenorėsiu matyti savo atsakomybės, situacijos kartosis, nes pakeliui vėl ir vėl sutiksiu ir „asilų“, ir „žioplių“, ir „nemokšų“, ir šiaip „neteisingų“ žmonių.
 
O pasirinkimas, kaip jau minėjome pradžioje, paprastas. Tereikia nuspręsti, ar tikrai vis dar nori būti auka, ar renkiesi būti savo sprendimų ir atsakomybės autoriumi.
 
Parengta pagal www.108studija.lt
  

Žymos: atsakomybė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras ir žmona aiškinasi santykius:


– Aš tavimi rūpinausi! Kai tau buvo bloga, išviriau tau sriubos!


–O tu nieko nesumaišei? Taigi tu man pirma sriubos išvirei, o paskui man pasidarė bloga!