Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Deimantė Dokšaitė   |   2010-07-29

Krepšinio karštinė - po mėnesio

  
Krepšinio karštinė - po mėnesio
© R.Vyšniausko nuotr.
Linas Kleiza

Lietuviškoji TV3 neseniai pradėjo rodyti vaizdo klipuką, kviečiantį žiūrėti Turkijoje vyksiančio Pasaulio krepšinio čempionato transliacijas.

Klipukas, kuriame Lietuvos rinktinės fanai kuo rimčiausiais veidais traukia Džordanos Butkutės dainą „Dėl tavęs“ kaip meilės priesaką savo komandai, netruko pasklisti ir internete.

Ir dar nespėję atsikvėpti nuo Pasaulio futbolo čempionato lietuviai jau ima alsuoti būsimos krepšinio karštinės kvapu. Tik gal viskas bus dar aistringiau, įdomiau ir arčiau, nes priešingai nei futbole, krepšinio elite lietuviai jau neblogai pažįstami, o krepšinis mūsų tautai – tarsi antroji religija, ir sirgti galėsime už savo rinktinę.

Krepšinio „motinos“ diktatas baigėsi
Užgimęs 1891-aisiais Masačiusetse, JAV, krepšinis netruko pasklisti po visą pasaulį, nors iki šiol jo „gimdytoja“ Amerika laikoma šios sporto šakos lydere. Vis dėlto laikai, kai Pasaulio krepšinio čempionatų nugalėtojus buvo galima nuspėti, jau senokai praeityje. Specialistai sako, kad pasaulyje yra bemaž pusšimtis rinktinių, galinčių žaisti lygiavertį krepšinį. Anot jų, numatyt, kas užsikabins aukso medalius rugpjūčio pabaigoje Turkijoje prasidedančiame čempionate, beveik neįmanoma.

1992 metais pasaulio čempione tapusi JAV rinktinė sukėlė įdomų ir kiek netikėtą efektą. Šios šalies krepšinio lyga NBA (The National Basketball Association) itin išpopuliarėjo visame pasaulyje ir ėmė traukti vis daugiau įvairių šalių žaidėjų. O tai automatiškai vis labiau kėlė tų šalių krepšinio lygį, ir kokybiniai skirtumai tarp JAV ir kitų valstybių rinktinių žaidžiamo krepšinio ėmė tirpti.

Galbūt todėl paskutiniame Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje (2006 m.) JAV rinktinė užėmė tik trečią vietą, o laurus nuskynė europiečiai – Ispanijos nacionalinė komanda. Antri liko taip pat europiečiai – graikai. Lietuviai šiame čempionate buvo septinti, jiems kelią kopti aukščiau užkirto ispanai, vėliau pasidabinę auksu.

Daugiausia aukso susižėrė nebeegzistuojanti valstybė
Taigi, būtent Ispanija rengs kitą čempionatą dar po ketverių metų – 2014-aisiais.

O šiųmetis pirmą kartą vyks Turkijoje, nors iki šiol daugiausia čempionatų rengė Pietų Amerikos valstybės. Pirmasis, prieš 60 metų, 1950-aisiais irgi vyko ten, Argentinoje. Tuomet ir nugalėtoja tapo šeimininkų ekipa. Ji savo šalyje Pasaulio čempionatą priėmė du kartus, Brazilija irgi du, Urugvajus, Kolumbija bei Čilė po kartą.

Daugiausia – net penkis kartus – ant nugalėtojų pakylos vis dėlto pabuvojo buvusi Jugoslavija. Net tris kartus čempionatą laimėjo ir kita jau nebeegzistuojanti valstybė – Sovietų Sąjunga, kuriai ne sykį atstovavo ir lietuviai. Tiek pat kartų aukso medaliai buvo kabinami ir ant SSRS šaltojo karo priešininkės – JAV – krepšininkų kaklų. Čia derėtų priminti, kad sportas anuomet buvo itin stiprus šių dviejų konkurenčių ideologinis ginklas.

Lietuva pasaulio čempionatuose – blanki
Lietuvai Pasaulio krepšinio čempionatuose jokių medalių nėra pavykę iškovoti.

Geriausių rezultatų po Nepriklausomybės atgavimo lietuviai yra pasiekę 1992 metais – iškovoję olimpinę bronzą. 1995-aisiais Europos pirmenybėse nusileidę jugoslavams lietuviai užėmė antrą vietą, prieš dešimt metų irgi kopė ant garbės pakylos atsiimti olimpinės bronzos, o 2003-iaisiais buvo Europos pirmenybių karaliai – užėmė pirmą vietą. Paskutinį kartą nacionalinė Lietuvos ekipa nudžiugino 2008 metais, pasidabinusi Europos pirmenybių bronzos medaliais.

Tačiau praėjusiais metais Lenkijoje vykusiose Europos pirmenybėse lietuviai savo gerbėjus skaudžiai nuvylė, kai užėmė vos dvyliktą vietą.

Todėl, anot pačių rinktinės krepšininkų, jie dega noru atsitiesti ir įrodyti ištikimiausiems fanams, kad gali pasirodyti daug geriau.

Pirmosios varžybos – su Naująja Zelandija
Lietuvos ekipa žais vienoje grupėje (D) su Kanada, Prancūzija, Naująja Zelandija, Ispanija ir Libanu.

Pasaulio krepšinio čempionatas vyks rugpjūčio 28–rugsėjo 12 dienomis Turkijos miestuose Ankaroje, Stambule, Izmire ir Kayseri. Lietuvos rinktinė grupės varžybas žais Izmire. Pirmasis susitikimas – rugpjūčio 28 dieną (16 val. vietos laiku) su Naująja Zelandija. Finalinės varžybos numatytos rugsėjo 12 dieną Stambule. Pirmosios Lietuvos rinktinės kontrolinės rungtynės vyks liepos 31 dieną su Suomija, Šiauliuose.

Lietuvos rinktinės varžybų grupėje tvarkaraštis
Rugpjūčio 28 diena
16.00 val. Lietuva–Naujoji Zelandija
 
Rugpjūčio 29 diena
16.00 val. Lietuva–Kanada
 
Rugpjūčio 31 diena
21.00 val. Lietuva–Ispanija
 
Rugsėjo 1 diena
21.00 val. Lietuva–Prancūzija
 
Rugsėjo 2 diena
18.30 val. Lietuva–Libanas
 

Galutinė rinktinės sudėtis dar nėra paskelbta:
 

Lietuvos rinktinės kandidatai:
1. Mantas KALNIETIS
2. Giedrius GUSTAS
3. Martynas GECEVIČIUS
4. Tomas DELININKAITIS
5. Martynas POCIUS
6. Mindaugas LUKAUSKIS
7. Renaldas SEIBUTIS
8. Simas JASAITIS
9. Jonas MAČIULIS
10. Linas KLEIZA
11. Mindaugas KATELYNAS
12. Paulius JANKŪNAS
13. Tadas KLIMAVIČIUS
14. Donatas MOTIEJŪNAS
15. Martynas ANDRIUŠKEVIČIUS
16. Robertas JAVTOKAS
17. Arvydas EITUTAVIČIUS

Rezervinė rinktinė:
1. Adas JUŠKEVIČIUS
2. Aidas VISKONTAS
3. Arvydas EITUTAVIČIUS
4. Martynas MAŽEIKA
5. Arvydas ŠIKŠNIUS
6. Deividas GAILIUS
7. Mindaugas KUZMINSKAS
8. Valdas DABKUS
9. Vytautas ŠARAKAUSKAS
10. Valdas VASYLIUS

Vyriausiasis rinktinės treneris (prie komandos vairo stojęs pirmą kartą, iki tol treniravęs Latvijos nacionalinę ekipą) yra Kęstutis Kemzūra.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Gunaras išėjo susipažinti su sužadėtinės tėvais.

– Na, kaip viskas praėjo? – paklausė motina, kai jis sugrįžo.

– Žinai, man atrodo, kad aš jiems patikau. Jos tėvas tris kartus siūlėsi mane parvežti namo!