Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   anomalija.lt   |   2017-01-08

Loginis vaiduoklių egzistavimo paaiškinimas

  
Loginis vaiduoklių egzistavimo paaiškinimas
© pixabay.com
Vaiduoklių egzistavimo klausimas turi nemažai prieštarų.
Tyrėjai susiduria su esmine problema: nėra bendro apibrėžimo, kas yra vaiduoklis.

Jei jūs tikite vaiduokliais tai nesate vieniši. Pasaulyje yra begalė vienokio ar kitokio lygio grupių užsiimančių vaiduoklių medžiokle.

Vien JAV jų yra virš dviejų tūkstančių. Sociologai teigia, jog kas dešimtas žmogus nors kartą turėjo patirtis, kurias galėtų įvardinti kaip vaiduoklio apsireiškimą.
Vaiduoklių regėjimas yra labai subjektyvi patirtis ir niekas nežino kaip tuo metu veikia žmogaus smegenys, kokie aplinkos veiksniai nulemia vaiduoklių apsireiškimus, bei kokie gamtos dėsniai tada veikia.
 
Istorijos apie vaiduoklius lydi žmoniją nuo neatmenamų laikų, tai kad žmonės mato mirusiuosius mini dar Hipokratas, o ir Biblijoje taip pat aprašytas atvejis kada bandoma iškviesti mirusiojo dvasią, kad ji atsakytų į klausimus. Visais laikais žmonės tikėjo vaiduokliais ir stengėsi nuo jų apsisaugoti. Apskritai sąveika su anapusiniu pasauliu laikyta pavojinga ir bauginančia, tikėta jog išvydus vaiduoklį gali mirti, susirgti ar būti ištiktas kokios nors bėdos. Tad žmonės stengėsi apsisaugoti įvairiausiais amuletais, maldomis ar užkeikimais.
 
Su Viljamo Šekspyro „Makbeto“ atsiradimu, prasidėjo naujas literatūros žanras: istorijos su vaiduokliais. Kas iš mūsų nėra girdėjas apie Kenterbirio pilies vaiduoklį? Vėliau šios istorijos tapo ne tik literatūriniu žanru, bet buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Mūsų laikais išpopuliarėjo vaizdinė užfiksuotų vaiduoklių medžiaga. Tad vaiduoklių tema vėl pasidarė populiari.
 
Visuomenėje tikėjimas vaiduokliais gajus ir mūsų laikais. Ko gero tai susiję su visuotine žmonių mirties baime ir paieškomis to kas slypi anapusybėje. Nebūtina būti religingu, kad tikėtum vaiduokliais. Kiek pastebima, vaiduokliais Europoje ir JAV vaiduokliais labiau tiki žmonės kurie nepriskiria savęs kokiai nors religijai ar yra tik formalūs religijos išpažinėjai. Rytuose, budistinėse šalyse padėtis kiek kitokia, nes ten tikėjimas vaiduokliais susijęs su religingumu.
 
Vaiduoklių tyrimai vykdomi visame pasaulyje, tačiau tyrėjai susiduria su esmine problema: nėra bendro apibrėžimo, kas yra vaiduoklis. Vieni vaiduokliu laiko mirusiojo žmogaus vėlę, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neiškeliavo į anapusybę. Kiti tiki, jog tai savotiškos telepatinės esybės mūsų sąmonės suprojektuotos realybėje. Treti teigia jog tai tiesiog geopatogeninių zonų anomalijų pasireiškimai, dar kiti tiki jog tai tiesiog vaizduotės padarinys. Vaiduoklius bandoma skirstyti kategorijomis, kurios taip pat labai neapibrėžtos, kaip kad pavyzdžiui poltergeistas, žmogaus „šešėliai“, astralinės projekcijos ir kita. Žinoma tie skirstymai labai sąlyginiai, nes niekas konkrečiai nežino kokie dėsniai veikia pasirodant vaiduokliams.
 
Vaiduoklių egzistavimo klausimas turi nemažai prieštarų. Pavyzdžiui, jie materialūs ar ne? Nes jie vienok gali eiti kiaurai sieną, kita vertus jie gali trankyti durimis, svaidyti daiktus. Logiškai mąstant įmanomas ir vienas ir kitas variantas. Jei tai mirusiųjų dvasios, tai kodėl jos pasirodo su negyvais daiktais: drabužiais, skrybelėmis, nekalbant jau apie traukinius vaiduoklius ir panašius reiškinius.
Vaiduoklių medžiotojai naudojasi begale pačių įvairiausių prietaisų ir metodų, kartais labai abejotinos mokslinės vertės, kaip kad biolokacija, tam kad atpažinti vaiduoklio buvimą patalpoje. Dažniausiai tokie vaiduoklių medžiotojai susikuria aplink save moksliškumo aurą. Tai pasiekiama savo darbe naudojant visokiausią techniką, detektrius, naktinio matymo kameras, jautrius mikrofonus, kompiuterius ir kitokią įmanomą ir neįmanomą technologiją.
 
Tačiau net naudojama technika, dar niekam nepadėjo susekti ir įrodyti jog vaiduokliai iš tiesų egzistuoja. Bet ir čia sumanesni vaiduoklių medžiotojai turi atsakymą: tiesiog dar nesukurta aparatūra kuria galima kontaktuoti su anapusiniu pasauliu. Patogus atsakymas, ar ne tiesa? Bet čia peršasi loginė išvada: arba vaiduokliai egzistuoja ir jie reiškiasi fiziniame pasaulyje, vadinasi gali būti nufotografuoti, įrašyti jų skleidžiami garsai, ar kitaip būti įamžinti, arba jie neegzistuoja apskirtai, todėl negali būti užfiksuoti.
 
O jei vaiduokliai iš tiesų egzistuoja, tačiau negali būti užfiksuoti dabartine technika, tai reiškia jog visos sklindančios vaiduoklių nuotraukos tėra apgaulė arba šviesų žaismas. Psichologai teigia, jog žmogaus protas užprogramuotas visur matyti veidus, todėl natūralu jog daugumoje „vaiduoklių“ nuotraukų, žmogus mato kokį nors veidą. Tačiau kaip minėta daugumoje atvejų tai tėra šešėlių žaismas.
 
Yra bandymų paaiškinti vaiduoklių egzistavimą remiantis fizika. Štai Albertas Einšteinas buvo pasiūlęs tokią idėją: jei energijos neįmanoma nei sukurti nei sunaikinti, jei ji tik keičia savo formą, tai gi kas nutinka su mūsų kūno energija, kai mes mištame? Gal ši energija gali transformuotis į vaiduoklį? Viskas atrodo logiška, kol nepasigilini į nūdienos fizikos žinias. Atsakymas kurį pateikia fizika neturi nieko bendro su mistika. Mirusiojo energija tiesiog išsisklaido aplinkoje. Energija išsilaisvina pavyzdžiui šilumos pavidalu ir yra sugeriama kitų gyvų padarų arba pačios aplinkos.
 
Ką gi apie vaiduoklių fenomeną kalba mokslininkai? Mokslininkai kaip visada nusiteikia skeptiškai, tačiau jie stengiasi, moksliniais metodais paaiškinti vaiduoklių fenomeną.
 
Vienas iš bandymų paaiškinti kodėl matome vaiduoklius yra geomagnetinio lauko poveikis žmogui. Čia keliama hipotezė jog vaiduokliai dažniausiai pasirodo geomagnetinių audrų metu. Tuo tikslu buvo atliktas eksperimentas. Grupė savanorių buvo uždaryta į izoliuotą kambarį, kur jie buvo aveikti magnetiniu lauku. Įdomu tai, jog beveik visi matė blyškias žmonių figūras. Tai patvirtina ir faktas jog geopatogeninėsse zonose žmonės dažnai mato vaiduoklius, nes geopatogeninės zonos pasižymi ypatingu spinduliavimu kenksmingu žmogui ir veikiančiu smegenis.
 
Mokslininkai vaidoklių fenomenui ieško natūralių paaiškinimų, kaip kad jau minėtas šešėlių žaismas fotonuotraukoje. Tačiau daug dažniau pasitaiko sąmoningų mistifikacijos atvejų.
 
Kitas labai racionalus paaiškinimas yra elementarios haliucinacijos. Yra begalė psichinių ir psichologinių sutrikimų, kuomet žmonės mato haliucinacijas pasireiškiančias žmonių, gyvūnų ar net mitologinių pabaisų pavidalu. Haliucinacijas mes galime apibrėžti kaip žmogaus sąmonės veikimą savo vidiniame pasaulyje ir neturinčią realaus pagrindo aplinkoje. Haliucinacijos nebūtinai turi pasireikšti esant psichinėms ligoms. Visiškai sveiki žmonės taip pat kartais mato haliucinacijas.
 
Juk kiekvienas esame susidūrę su atvejais kai akies kraštu tarsi kažką pamatai, bet atsisukęs nerandi matyto objekto. Žinoma šiuo klausimu yra ir visokių mistinių paaiškinimų, tačiau jie mums dabar neaktualūs. Haliucinacijos gali atsirasti dėl nuovargio, infekcijos, karščiavimo, sutrikusios medžiagų apykaitos ir kitų reiškinių galinčių užklupti žmogų.
 
Vienas iš momentų kada visiškai sveikam žmogui gali pasireikšti haliucinacijos yra miego paralyžius. Miego paralyžius paprastai pasireiškia greitojo miego metu. Tuo metu organizmas išjungia savo motorines funkcijas ir žmogus pabudęs tuo metu paprastai negali pajudėti. Tuo metu dažnai žmogų lydi įvairios haliucinacijos, jis gali regėti: mirusius žmones, ateivius iš kosmoso, jausti kažkieno buvimą šalia, regėti mitologines pabaisas ar panašius dalykus. Tiesiog žmogui pabudus smegenys vis dar sapnuoja. Haliucinacijos gali būti labai tikroviškos, lydimos garsų, vaizdų ar net pojūčių pavidalu.
 
Prie haliucinacijų srities galime priskirti ir klaidingą realybės suvokimą pasireiškiantį kaip optinės apgaulės. Tai sveiko žmogaus būsenoje regimos iliuzijos susijusios su tam tikrais vaizdinių deriniais, kaip pavyzdžiui nematytu rakursu stebimo objekto suvokimas. Tokia iliuzija gali iškraipyti realybės suvokimą.
 
Kaip pavyzdys čia galėtų būti Roršacho rašalų dėmių testas, kuriose žmonės įžvelgia tam tikrų daiktų kontūrus. Skirtingai nuo haliucinacijų tokias iliuzijas galima užfiksuoti techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui fotoaparatu. Psichoanalitikas K. G. Jungas vaiduoklius laikė žmogaus pasichinės veiklos padariniu. Žmogus sąmoningai ar nesąmoningai ieško atitikmenų tarp vaizdo sąmonėje ir realybėje, todėl kartais gimsta neatitikimai, tarp to ką regime ir to ką suvokiame.
 
Tai gi logika mums sako, kad dauguma atvejų kada buvo regėti vaiduokliai veikė įvairūs nuo žmogaus sąmoningumo nepriklausantys faktoriai. Žinoma ištirta yra tik maža vaiduoklių fenomeno dalis, tad mokslas ir logika negali šimtu procentu atsakyti ar vaiduokliai egzistuoja ar ne. Tačiau kolkas tikrų įrdymų nėra, tad šiokias tokias išvadas iš to galime pasidaryti.
 
  

Žymos: Mokslas,, vaiduokliai, logika

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti.