Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Egidijus Gubinas   |   2016-01-29

Nerimo ir įtampos atsiradimo priežastys

  
Nerimo ir įtampos atsiradimo priežastys
© pexels.com
Nerimas ir įtampa gali žmogų lydėti ir iš vaikystės.
Stiprūs išgyvenimai formuoja žmogaus charakterį ir asmenybę, todėl jis tampa drąsus arba baikštus.

Nerimo ir įtampos atsiradimo priežastys slypi mūsų prote. Remiantis vedine psichologija aiškinama, kad visų baimių, nerimo ir įtampos kaltininkas yra neramus protas. Nerimas ir įtampa atsiranda iš aplinkos, į kurią mes reaguojame, juslėmis.

Šį pasaulį mes pažįstame ir informaciją gauname per odą, nosį, ausis, liežuvį ir akis. Mūsų protas yra sujungtas su mūsų juslėmis, todėl gaudamas informaciją protas visada ją pažymi pliusus arba minusu.
Pavyzdžiui ryte nesinori keltis iš lovos, vakarais norisi valgyti, tai reiškia, kad nenuramintas protas pastoviai kažko nori arba nenori. Mūsų protas viską vertina pliusu arba minusu.
 
Nerimo ir įtampos priežastys priklauso ir nuo mūsų intelekto. Priimama informacija visada transformuojasi intelekte, nes intelektas padaro galutines išvadas. Intelektas nusprendžia, ką daryti su gauta informacija. Suskambus žadintuvui ryte, žmogus galvoja, ar keltis, ar dar pamiegoti.
 
Dažniausiai protas jam kužda, kad verskis ant kito šono ir dar pamiegok, o intelektas sako kelkis, nes anksti atsikėlęs suspėsi daugiau nuveikti. Taigi, tarp proto ir intelekto visada vyksta vidinė kova.
 
Nerimo ir įtampos lieka visada mažiau, jeigu žmogus ugdo savo intelektą.
 
Intelektas šiuo atveju yra labai svarbus elementas, kadangi nuo žmogaus pasirinkimų jo likimas arba gerėja, arba blogėja.
 
Intelektas tai tarsi pasąmonės sargas, kadangi bet kokia informacija turi pro jį praeiti . Kaip žinoma, didžiausios psichologinės traumos patiriamos vaikystėje, nes tuo metu vaiko intelektas silpnas ir jis negali apsisaugoti nuo negatyvios informacijos. Visi vaiksytėje patirti įspūdžiai per protą keliaują tiesiai į vaiko pasąmone ir joje pasilieka.
Vaikystėje išgyventi įspūdžiai arba patys gražiausi, arba skaudžiausi. Mamos net to nežinodamos, bet intuityviai jausdamos, visada vaikams uždengia akis, jeigu prieš vaiko akis vyksta kažkas vulgaraus ar kraupaus.
 
Taigi nerimas ir įtampa gali žmogų lydėti ir iš vaikystės. Stiprūs išgyventi įspūdžiai vaikystėje, veikia žmogų visą gyvenimą, kaip pavyzdžiui tamsos arba skendimo baimė. Stiprūs išgyvenimai formuoja žmogaus charakterį ir asmenybę, todėl jis tampa drąsus arba baikštus. Visi žmogaus išgyvenimai priklauso nuo emocijų stiprumo būtent emocijų išgyvenimo metu.
 
Žmogaus nerimas ir įtampa dažnai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis randasi, ir kokie žmonės jį supa.
 
Jeigu žmogų supa tie, kurie patys pastoviai nerimauja, tai ir jam išlikti ramiam bus gana sudėtinga.
 
Žmogus linkęs kopijuoti aplinką, kurioje randasi. Pavyzdžiui, šiame informacijos amžiuje žmogus dažnai yra veikiamas reklamos, kadangi ji sukelia įvairias emocijas ir programuoja atitinkamiems veiksmams.
 
Jeigu žmogaus intelektas stiprus, tai jis gali kontroliuoti emocijas, o jeigu ne, tai tiesiog pasiduoda jausmams.
 
Tam, kad išvengti nerimo ir įtampos vertėtų rūpintis savo būsenomis, o visų pirma rūpintis savo protu.
 
Proto raminimas meditacijos ar maldos pagalba turėtų tapti įpročiu, kaip dantų valymas. Taip pat vertėtų atsakingai rinktis aplinką ir bendravimą. Jeigu išmoksite nusiraminti ir išgirsti, ką sako jūsų širdis, tapsite dėmesingi sau, savo artimiesiems, pajusite visatos ritmą ir tiesiog pradėsite gyventi.
 
Daugiau naudingos informacijos rasite nuspaudę čia. 
  

Žymos: Psichologija, Egidijus Gubinas, Nerimas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Moteris, nusėta mėlynėmis, ateina pas šeimos gydytoją ir pasakoja, kad ją sumušė vyras. Gydytojas stebisi: „Aš maniau, kad jis išvykęs“. Moteris: „Aš irgi maniau“.