Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, SSM   |   2019-11-25

Patyčios ar pajuokavimas: skiriamasis bruožas – psichologinis skausmas

  
Patyčios ar pajuokavimas: skiriamasis bruožas – psichologinis skausmas
© pixabay

Pasak žinomo vaikų psichiatro Lino Slušnio, patyčios – tai žalingi ir aktyvūs nuolatiniai veiksmai žmogaus atžvilgiu. „Tokie veiksmai turi labai dažnai kartotis. Paprastai jais atkakliai siekiama kaip nors pakenkti kitam asmeniui, jį įskaudinti ar net kontroliuoti. Patyčios yra agresija, nukreipta į kitą asmenį“, – aiškina L. Slušnys.

iatras taip pat sako, kad jau laikas mums visiems išmokti nepainioti pajuokavimų ir žalingo, agresyvaus elgesio. Esą pats savaime šaipymasis dar nėra problema. Problema, kai iš to paties asmens šaipomasi nuolatos, dažniausiai – iš žmogaus fizinių trūkumų ar gebėjimų.

„Linksmybės baigiasi ten, kur kitam jau pradeda skaudėti. Daugelis vaikų dar nėra išmokę pajausti tos subtilios ribos ir todėl nustemba, kai kas nors įsižeidžia. Kartais tokiais atvejais užtenka paprasčiausiai atsiprašyti ir situacija pasikeis.

Gebėjimas suprasti, kur šaipymasis peraugo į skausmingą veiksmą kitam asmeniui yra empatiškumo dalis. Kai jo nėra – nėra ir suvokimo, kas galima ir kas ne“, – aiškina vaikų psichiatras.

Patyčių pavyzdžiai – vaikų pamėgtose knygose

Kartais aiškinama, kad patyčios – vienas iš grupės apibrėžimo ir stiprinimo metodų. „Grupės gali bandyti apibrėžti save tokiu būdu, siekti kontroliuoti kitus. Bet kokiu agresyviu elgesiu siekiama naudos sau su tikslu įgyti dominuojančią poziciją panaudojant bauginimo metodus. Beje, tai egzistuoja ne tik tarp vaikų.

Suaugusiųjų aplinkoje tai vadinama mobingu, kuris nėra labai retas reiškinys darbo santykiuose. Knygose ir filmuose apie Harį Poterį yra patyčių, bet juose rodoma ir kita dalis – kaip reikia siekti tikslo ir mokėti atsispirti agresyviam elgesiui, koks svarbus tarpusavio palaikymas, kai šalia egzistuoja patyčios“, – atkreipia dėmesį L. Slušnys.

Prie patyčių formų specialistai priskiria ir tokius atvejus, kai vienas moksleivis ar jų grupė kitam mokiniui neleidžia eiti, kur jis nori, ar atiminėja daiktus. „Kartais panašus elgesys suvokiamas ne kaip piktybinis veiksmas, o kaip malonus dėmesys.

Veiksmai turi kartotis nuolatos ir turėtume jau aiškiai justi, kad tas veiksmas nėra šiaip pasilinksminimas, o noras kitą pažeminti ir parodyti galią. Privalome išmokti ir išmokyti pajausti, kada jau veiksmai peržengė juokavimo ir paprasto „kabinimo“ veiksmus ir tai kitam žmogui nepatinka. Svarbu ne kaip jaučiuosi aš, o kaip jaučiasi kitas. Kitaip tariant čia turi suveikti socialinis sąmoningumas“, – atkreipia dėmesį L. Slušnys.

Psichologinis skausmas neretai baisesnis nei fizinis

Vaikų psichiatras taip pat pastebi, kad neretai sarkastiški ir ironiją dažnai išsakantys vaikai kartu demonstruoja ir aukštus mokslo rodiklius. Labai dažnai jie yra mėgstami mokytojų. „Mes kartais tiesiog neatpažįstame žalingo elgesio, nes daugelis asmenų iki 30 metų užaugo visuomenėje, kurioje buvo svarbiausia nesimušti. Jeigu nebuvo fizinio smurto, tai nuolatinis vaiko vaidinimas „kaliošu“ nelaikytas užgauliu.

Dar per trumpas laikas, kai mes pradėjome mokytis, kad skausmas gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis. Tai skausmas, kurio nesimato, bet jis neretai didesnis nei tas, kurį sukelia fizinis smurtas“, – aiškina L. Slušnys. Psichiatras pabrėžia, kad tai gali nutikti bet kuriam vaikui. Vargu ar yra tokių, kurie apsaugoti nuo patyčių.

Esminė prielaida patyčioms atsirasti – pasitikėjimo savimi stoka. Vaikai tai gretai pajaučia ir tada vaikas, kuris savimi pasitiki kiek mažiau, greitai tampa patyčių auka. Toks mokinys ima vengti mokyklos, nelanko pamokų, išgyvena liūdesį, pyktį, tampa agresyvus ir net suserga depresija.

„Pagarbos ir tolerancijos mokymasis yra nuolatinis ir ilgas procesas. Geriausiai veikia nuoseklios ir ilgalaikės programos. Apie tai kalba ir Jungtinių Tautų tyrimais pagrįstos išvados."
  

Žymos: Psichologija, Mokykla, Švietimas, Patyčios

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vidutinio amžiaus pora sėdi virtuvėje ir pusryčiauja. Žmona ilgesingu žvilgsniu žiūri į savo vyrą ir taria:
– Petrai, pasakyk, ar tu mane vis dar myli?
Vyras piktai trenkia šakutę į stalą ir sako:
– Va, tu man pasakyk – kam kiekvieną rytą pradėti nuo skandalo?