Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Jolanta Bogužienė   |   2013-03-17

Psichologės komentaras: Aš tau neištikimas! Kodėl?

  
Psichologės komentaras: Aš tau neištikimas! Kodėl?

Kiek laiko egzistuoja žmonija, tiek egzistuoja ir apgaulė. Nei senovės išminčiams, nei paprastiems žmonėms jau seniai nebekyla klausimas, kas tai yra, ir visiems aišku, kad nuo išdavystės neapsaugotas nei vienas.

Nepaisant laiko ir amžių tėkmės, ištikimybės ir neištikimybės sąvoka bei supratimas neprarado aktualumo. Meilė – pagrindinis žmonių, kuriančių šiuolaikinę šeimą, motyvas.
Sutuoktiniai, gyvendami drauge, susiduria su daugybe problemų ir iššūkių, kai kuriems tenka kovoti ir su partnerio neištikimybe. Tai didelė ir ne visiems įveikiama kliūtis, nes dabartinėje visuomenėje daugelis porų ištikimybę laiko santuokos ir tarpusavio ryšio pamatu. Dažnai tokios šeimos, norėdamos likti drauge, ieško pagalbos ir kreipiasi į specialistus.
 
Ištikimybė – tai įsipareigojimas prieš kitą partnerį, kurį prisiima žmonės, norintys ir galintys gyventi santuokoje bei puoselėti ir plėtoti dviejų žmonių tarpusavio santykius, kurie būtų paremti pasitikėjimu ir meile.
 
Priešingybė ištikimybei visada buvo išdavystė, kuri visuomet tiesiogiai siejasi su gėdos ir apmaudo jausmais. Patyrę neištikimybę žmonės kiekvieną dieną turi rasti sau tinkamus atsakymus į naujus klausimus, spręsti nesibaigiančias konfliktines situacijas ir apskritai pakelti didelį psichologinį krūvį. Kovojančios su neištikimybės šmėkla poros sunkiai gali išlaikyti normalius santykius ir juos puoselėti.
 
Žinoma, kad daugeliui kyla tokie ir panašūs klausimai: kodėl taip atsitiko ir kas dėl to kaltas? Prie išdavystės priveda nusivylimas šeimos gyvenimu, tačiau kaip ir kodėl tai vyksta, kad pradinis meilės jausmas virsta abejingumu, priešiškumu ir net neapykanta? Santuokinė neištikimybė gali egzistuoti sveikose šeimose, bet jos gali nebūti iširusiose šeimose. Pakalbėkime apie gilumines priežastis.
 
Pirma priežastis – nauja meilė. Paprastai atsiranda tokiose šeimose, kuriose pirmutinė meilė neturėjo reikšmės arba iš viso jos nebuvo. Tai santuokos iš išskaičiavimo, vienatvės baimės, tradicijų ar kitų paskatų.
 
Antra priežastis – kerštas arba noras atkeršyti už buvusio partnerio neištikimybę, siekiant susigrąžinti orumo jausmą.
Trečia priežastis – paniekinta meilė. Išdavystė pasitaiko, kai šeimoje nėra abipusių jausmų. Vienas iš partnerių jaučia kito partnerio meilės jausmo atmetimą ir atstūmimą. Tai skatina numalšinti jausmų alkį, laiką leidžiant su kitu žmogumi.
 
Ketvirta priežastis – naujos meilės ir naujų potyrių paieška. Šio tipo priežasties neištikimybė yra būdinga poroms, turinčioms ilgą santuokinio gyvenimo patirtį. Blėstant jausmams, vienas iš partnerių pradeda ieškoti naujų patyrimų. Neretai į tokius nuotykius žmogus leidžiasi prisižiūrėjęs romantiškų filmų, besiklausydamas draugų nuotykių ar tiesiog pats fantazuodamas. Neištikimas partneris naujus seksualinius santykius maišo su meile.
 
Penkta priežastis – jausmų papildymas. Partneris jaučia meilės trūkumą ir bando šį trūkumą kompensuoti. Dažnai šis diskomfortas atsiranda dėl ilgo dviejų žmonių išsiskyrimo ar sutuoktinio ligos, kitų problemų.
 
Šešta priežastis – skyrybos. Kai du partneriai jau seniai negyvena kaip šeima, anksčiau ar vėliau vienas jų pasuka „į kairę“, tik tai jau ne visai kairė, o natūrali išblėsusių jausmų pasekmė. Tokiu atveju neištikimybė – tai naujų santykių pradžia ir galbūt netgi naujos šeimos sukūrimas.
 
Septinta priežastis – atsitiktinis ryšys. Kai išdavystė nėra nuolatinė ir yra išprovokuojama tam tikrų šalutinių aplinkybių, pavyzdžiui, alkoholio.
 
Patirta išdavystė labiausiai priklauso nuo meilės stiprumo bei didelės baimės prarasti partnerį. Čia kyla klausimas, ar papasakoti apie savo neištikimybę mylimajam? Akivaizdu, kad žmogus, kuris leidosi į išdavystę, jaučia kaltę, sunkumą sieloje ir nori atsikratyti šio nemalonaus jausmo. Kartais kaltės jausmas toks stiprus, kad žmogus net nori būti nubaustas, nes mano, jog tokiu būdu pavyks atsikratyti nemalonių ir slegiančių jausmų.
 
Tačiau prieš pradedant atvirauti reiktų labai gerai apgalvoti, ar partneriui tokia užkrauta našta bus pakeliama? Taip pat būtina numatyti partnerio reakciją – jis bus giliai įskaudintas, įžeistas ir pažemintas tokio prisipažinimo. Ne kiekvienas žmogus gali atleisti išdavystę ir niekada dėl to nepriekaištauti. Tačiau matydamas nuoširdžią atgailą mylintis asmuo vis dar galės atleisti. Dauguma tai išgyvenusių šeimų tik dar labiau sutvirtina tarpusavio santykius, suprasdami, kokie vertingi jiems santykiai, kurie vieną kartą vos neiširo.
 
Kad ir kaip keistai ir sunkiai pasiekiamai tai skambėtų, tačiau, partneriui prisipažinus apie neištikimybę, pirmiausia savo emocijas reikia atidėti į šalį. Du žmonės turi kalbėtis ir ieškoti priežasčių bei išeičių, jeigu nusprendžia, jog jie nori likti kartu. Juk visuomet galima bent jau pabandyti įlįsti į kito žmogaus kailį ir pabandyti suprasti, kodėl kitas žmogus taip pasielgė.
 
Turime suprasti, kad už jau atsitikusių įvykių visada slepiasi priežastis, kuri gali būti mums visai nežinoma arba nesuprantama. Atminkite, kad neištikimybė – tai signalas, ir jeigu jūs jį suprantate teisingai, tai gali santykius ne tik sunaikinti, bet gali padėti ir juos atnaujinti, pagerinti. Išdavystė gali tapti ir pabaiga, ir pradžia, o nuspręsti, kuo tai baigsis, turite jūs.
 
 
 
 
  

Žymos: psichologės konsultacija, Santykiai, Psichologija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ant ežero kranto dalininkas tapo peizažą. Turistai (tėvas ir sūnus) kurį laiką stebi jo darbą, paskui tėvas sako:
– Matai, sūneli, kiek vargo, jeigu neturi fotoaparato.