Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2015-10-11

Rinkis laimę

  
Rinkis laimę
© Pixabay.com
Kai žmonės suvokia, kad jų gyvenimas beveik baigtas, pamato, kokios jų svajonės - neįgyvendintos.
Gyvenimas – tai pasirinkimas. Tai Jūsų gyvenimas – ne kaimyno, ne draugo, ne bendradarbio. Savo pasirinkimus darykite sąmoningai, išmintingai, o svarbiausia – sąžiningai. Rinkitės laimę.

Ar visada susimąstome, kas svarbiausia gyvenime? Daugelis tiek susirūpinę vykdome visus „reikia“ ir „privalau“, kad tarsi nelieka laiko pagalvoti: o kas gi svarbu man pačiai? Manytume, šie gyvenimiška patirtimi paremti pastebėjimai privers stabtelti ir peržvelgti savo dienas ir darbus. Kol dar ne per vėlu susidėlioti savo gyvenimo akcentus...

Slaugos ligoninėje daug metų dirbusios Bronnie Ware pareiga buvo palengvinti mirštančiųjų dalią. Ji praleisdavo su jais nuo trijų iki dvylikos paskutinių jų gyvenimo savaičių. Iš savo praktikos ši moteris sudarė savotišką šį pasaulį beapleidžiančių žmonių apgailestavimų „reitingą“. Vargu ar kas gali paneigti, kad tai ir yra pats objektyviausias gyvenimo prasmės ir kiekvieno iš mūsų vertybių patikrinimas.
Štai 5 dalykai, dėl kurių su gyvenimu atsisveikinantys žmonės apgailestavo dažniausiai.
 
1. Apgailestauju, kad neturėjau drąsos gyventi taip, kaip pats norėjau, o ne taip, kaip iš manęs laukė ir tikėjosi kiti.
 
Tai buvo pats didžiausias ir dažniausiai mirštančiųjų išsakomas apgailestavimas. Kai žmonės suvokia, kad jų gyvenimas beveik baigtas, jie gali pažvelgti atgal ir pamatyti, kokios jų svajonės nebuvo įgyvendintos.
 
Iš tiesų, dauguma žmonių vargu ar bando įvykdyti bent pusę to, apie ką svajoja, ir mirdami skaudžiai suvokia, kad taip nutiko vien dėl neteisingo jų pačių apsisprendimo, dėl jų padaryto (ar nepadaryto) pasirinkimo. Kol žmogus sveikas, jo pasirinkimų laisvės amplitudė išties didelė, deja, dauguma tai suvokia tik netekę sveikatos ar artėdami prie lemtingos gyvenimo pabaigos.
 
2. Apgailestauju, kad gyvenime tiek daug laiko skyriau darbui.
 
Šį apgailestavimą, pasak Bronnie Ware, išreiškė visi jos slaugyti pacientai vyrai ir kai kurios moterys. Jie ilgėjosi savo jaunystės, kalbėjo, ką prarado skirdami visą savo sąmoningą gyvenimą tam pačiam monotoniškam darbui, kad galėtų uždirbti pinigų „geresniam“ gyvenimui: jie neturėjo laiko draugystei, neskyrė laiko artimiausiems ir mylimiems žmonėms, nepamatė pasaulio įvairovės ir pan. O juk pakeitę savo gyvenimo būdą ir atsisakę pernelyg didelių vartojimo įpročių kiekvienas galime šiek tiek sumažinti darbui skiriamą laiko dalį. Tuomet atsiras daugiau erdvės gyvenime, tapsime daug laimingesni ir atviresni naujoms galimybėms.
 
3. Apgailestauju, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmus.
Daugelis žmonių slopino savo jausmus, siekdami iš įpročio, o dažnai ir dėl aplinkinių požiūrio, išlaikyti tam tikrus susiklosčiusius santykius, todėl tik egzistavo, užuot atskleidę savo tikrąjį „aš“. Jie niekada netapo tokiais, kokiais norėjo save matyti, ir dėl nuolat jaučiamo apmaudo, pykčio, širdies skausmo atsirado daugybė fizinę ir psichinę sveikatą graužiančių ligų. Taigi geriausia būtų pasistengti vienaip ar kitaip pašalinti iš savo gyvenimo visus „nesveikus“, netikrus santykius.
 
4. Apgailestauju, kad nepalaikiau santykių su savo draugais.
 
Dažnai žmonės net nesuvokia, kokią naudą jų psichinei ir viso kūno sveikatai atneša ryšių su senais gerais draugais palaikymas. Kaip tvirtina Bronnie Ware, dauguma jos slaugytų pacientų buvo taip „užsikapstę“ savo gyvenime, kad visos senos draugystės jiems buvo tarsi „nepakeliui“, antrame plane, kaip nereikšmingi dalykai.
 
Kol žmogus gyvena aktyvų gyvenimą, jam draugai lyg ir nebūtini, jis nemato reikalo investuoti į tai savo laiko, nes jam svarbiau tą laiką išnaudoti tam, kas sukurtų ir padaugintų jo materialųjį turtą. Tačiau pajutęs, kad artėja mirtis, žmogus prisimena senus draugus, be galo jų ilgisi ir apgailestauja, kad juos pamiršo ir neskyrė jiems dėmesio ir laiko. Tai išties būdinga visiems, nes mirštant materialiosios vertybės nebetenka vertės. Ne pinigai ir ne statusas tampa svarbiausia, o noras suteikti ką nors gero tiems, kuriuos myli.
 
5. Apgailestauju, kad neleidau sau būti laimingam.
 
Šis apgailestavimas taip pat nuskamba iš daugumos su gyvenimu atsisveikinančių žmonių lūpų. Paprastai žmonės pasiduoda įpročių ir susiklosčiusių nuostatų jėgai, jie atsiduria tarsi įprasto „gyvenimo komforto“ nelaisvėje ir nesusimąsto, kad turi laimę rinktis. Bijodami permainų jie apsimeta prieš kitus ir save pačius, kad yra patenkinti savo gyvenimu. Ir tik atsidūrus mirties patale žmogui tampa nebesvarbu, ką apie jį galvoja aplinkiniai.
 
Gyvenimas – tai pasirinkimas. Tai Jūsų gyvenimas – ne kaimyno, ne draugo, ne bendradarbio. Savo pasirinkimus darykite sąmoningai, išmintingai, o svarbiausia – sąžiningai. Rinkitės laimę.
 
 
 
 
 
  

Žymos: Edita Lankauskienė, Psichologija, Laimė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Studentas kaime priverstas ieškotis nakvynės. Ateina pas ūkininką ir prašo priglausti. Ūkininkas:
- Matai, ankštai gyvename. Gali pernakvoti pas mano dukrą vienoje lovoje arba įsitaisyti tvarte.
Studentas mąsto: "Turbūt ir duktė to ūkininko baisi, kad su svetimu į lovą guldo. Gal raupsuota kokia..."
Nusprendžia nakvoti tvarte. Ryte studentas prausiasi prie šulinio. Prie jo prieina graži mergina ir atneša rankšluostį. Studentas nustebęs klausia:
- Kas tu tokia, gražuole?
Mergina:
- Aš ūkininko duktė. O kas tu?
Studentas:
- O aš asilas. Va, iš to tvarto...