Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   balarama.lt   |   2018-04-05

Tamsioji besaikio vartojimo pusė

  
Tamsioji besaikio vartojimo pusė
© PxHere nuotr.
Šiandien vartojimas skatinamas visais įmanomais būdais.
Žmogui staiga tampa aktualu žūtbūt atitikti visus tuos, kurie, kaip ir jis, bėga kartu paskui naujove

Prieš gerą dešimtmetį, o gal kiek anksčiau, kalbėjausi su draugu apie agresyvią didžiųjų prekybos centrų plėtrą, dėl kurios iš rinkos išstumiami mažmenininkai. Draugas atsakė žodžiais, kurie man labai įsiminė: „Pamatysi, netolimoje ateityje Lietuvoje labai ženkliai išaugs skyrybų skaičius.“

„Skyrybų?“ – perklausiau aš. „Taip“, – atsakė jis. „Gal gali paaiškinti, ką turi omenyje?“ – pasitikslinau. Jis atsakė: „Didžiosios kompanijos visada yra orientuotos į pelną, todėl visais įmanomais būdais skatina vartojimą. Reklama, nuolaidos – visa tai augins individualumą ir bus skirta kaip įmanoma labiau pabrėžti žmogaus išskirtinumą. O šeima – tai bendros vertybės ir tikslai, kai žmogus atsisako savojo „aš“ vardan bendro „mes“. Jei pradedamas skatinti individualistinis požiūris į vartojimą, „mes“ pradeda griūti, nes tai nustoja būti tikslu ir vertybe. Korporacijoms reikia kuo daugiau individualių vartotojų.“
Vis greitėjantis pasaulis ir naujos galimybės davė žmogui tikrai labai daug. Visų pirma – galimybę rinktis: dar niekada žmogus neturėjo tiek daug galimybių rinktis iš visų jam siūlomų pasaulio gėrybių, o ką ir kalbėti apie informacijos prieinamumą. Tokia pasirinkimo gausa įžiebė naują vartojimo bangą. Pasaulio šalių sąraše (pagal jų išsivystymą) vienas iš pagrindinių vertinimo aspektų yra vartojimo augimas. Jei kurioje šalyje vartojimas sparčiai auga, tai laikoma pozityviu rodikliu.
 

„Žmonės gyvena paskendę svajonėse ir noruose – ateities vizija ir idealai jiems tampa svarbesni už dabartį ir supančius žmones“

Vartojimas skatinamas visais įmanomais būdais: technologijomis, manipuliacijomis, reklama. O žmogaus sąmonė perorientuojama iš polinkio kurti bendrystę į individualų vartojimą. Taip per gana trumpą laiką senos vertybės ištrinamos ir tampa teorinėmis, palengva netenkančiomis realaus pagrindo. Jas pakeičia naujovių ir išskirtinumo, statuso ir gero gyvenimo projekcijos, kurios nepastebimai tampa naujomis siekiamybėmis, tikslais ir etalonais.
 
Tai nėra keista – juk žmogus tokia jau būtybė: naujovės skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse, taip žmogus trumpam pasijunta laimingas. Vėliau, kai dopamino poveikis sumažėja, žmogaus nebetenkina jo pasiekimai, daiktai, darbai, aplinkiniai žmonės – jam reikia vis kitų „naujovių“. Tai žinodami gudrūs marketingo atstovai kuria ilgalaikes vartojimo skatinimo strategijas, todėl žmogaus sąmonė yra be perstojo veikiama išorinių reklaminių dirgiklių, provokuojančių žmogų priimti tam tikrus sprendimus, darančių įtaką jo vidiniams motyvams.
 
Gyvenimo būdas, tikslai, vertybės, mada, ideali antra pusė, idealūs santykiai, darni šeima, vaikai, kelionės, sėkminga karjera – informacija apie visa tai nuo ryto iki vakaro „bombarduoja“ žmonių smegenis, formuodama naujus tikslus ir norus. Žmogui staiga tampa aktualu žūtbūt atitikti visus tuos, kurie, kaip ir jis, bėga kartu paskui naujoves: juk nesinori atsilikti ir būti paskutiniam… Tik kyla klausimas: kur visi bėga?
 
Į istoriją vertingiausia žiūrėti praėjus ilgesniam laiko tarpui, kai jau galima įvertinti visus faktus ir pamatyti platesnį bei aiškesnį vaizdą. Kultūrinė terpė, kuri vartotojiškoje visuomenėje susiformavo per daugelį metų, jau pradėjo rodyti rezultatus – tokioje aplinkoje išaugę vaikai jau turi kitokius tikslus ir vertybes.
 
Kaip rašoma „The Guardian“: „Perfekcionizmas naikina naujojo tūkstantmečio kartos psichinę sveikatą.“ Jei esate šios kartos atstovas (jei jums nuo 18 iki 35 metų), didelė tikimybė, kad perfekcionizmas yra didžiausia jūsų silpnybė. Tyrimais įrodyta, kad perfekcionistai yra orientuoti į pačius didžiausius tikslus, jie visada lygina save su kitais ir yra linkę varžytis su kitais bendraamžiais.
Tyrėjai sieja tai su vis augančiu nerimu, depresija, psichiniais ir mitybos sutrikimais. Perfekcionizmas skatina aukštus lūkesčius, kurie ir tampa daugelio žmogaus problemų priežastimi.
 
Tai tik mažas tos erdvės, kurioje mes visi esame, atspindys. Žmonės gyvena paskendę svajonėse ir noruose – ateities vizija ir idealai jiems tampa svarbesni už dabartį ir supančius žmones.
 
Visi tie tikslai gimdo norų ir tikslų tenkinimo industrijas.
 
„Šiuolaikinė epocha pasižymi nuolatiniu teigiamo mąstymo siekiu, o rinka, kuria remiasi toks teigiamas mąstymas, yra 9,6 milijardų pramonė, kasdien auganti vis labiau. <…> Industrija, mokanti idealiau ir tiksliau svajoti, vartoti ir siekti nesibaigiančių tikslų bei idealų. Bet ar susimąstome, kokią kainą mokame už visą tą „pozityvumą“? <…> Gerai pagalvokite prieš perdėtai entuziastingai pasinerdami į pozityvaus mąstymo praktiką“, – įspėjama viename psichologiniame tyrime.
 
„Kuo naiviau žmonės svajojo apie ateitį, tuo stipresnius depresijos simptomus jautė, kai kada simptomai truko net iki septynių mėnesių.” Mokslininkai užduoda fundamentalų klausimą: „kiek atskiriems žmonėms ir visam sociumui iš tiesų kainuos ši rinka ilgalaikės gerovės perspektyvoje?“
 
Terpė, į kurią jauni tėvai atsiveda savo atžalas, formuoja tam tikrus antspaudus jų (vaikų) sąmonėje. Labai įdomūs naujausi neurologijos tyrimai – jie puikiai parodo esmines dabartines tendencijas. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų tarp vaikų – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Tai neurologinis sutrikimas, kuris prasideda vaikystėje. Nauji tyrimai, paskelbti žurnale „Biological Psychiatry: Cognitive Neuroscience and Neuroimaging“, visiškai keičia požiūrį į šį sutrikimą. Tomografiniai tyrimai parodė, kad po ADHD „slėpėsi“ mažiausiai trys smegenų disfunkcijos.
 
Mokslininkai, tyrinėję disfunkcijas su MRT, teigia, kad vaikus, turinčius aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė tyrimų metu parodė impulsyvias motorines reakcijas į vizualinius stimulus (vykdomoji funkcija), antroji – reiškė padidintą norą nedelsiant gauti apdovanojimą, o trečioji grupė niekuo nesiskyrė nuo kontrolinės.
 
Tėvai formuoja tendencijas ir tikslus, siekdami savo idealų, o jų vaikai jau gimsta „peraktyvizuotomis“ smegenimis, jie jau nuo mažens linkę vartoti. Vartojimas jiems bus ne viena iš alternatyvų, o vienintelė, kone prigimtinė, gyvenimo filosofija. Jų smegenys, motorika, visas organizmas jau bus persmelktas vartojimo tendencijų.
 
Beatodairiškas bėgimas paskui norus ir idealus sukūrė iliuzinę laikiną pilnatvę, kuri labai greitai pradingsta, todėl žmogus ir vėl yra priverstas bėgti link horizonto – paskui naują tikslą. Mažas ir retai tepastebimas niuansas: norų tenkinimas ir vidinė pilnatvė – tai dvi priešingos kryptys. Vardan iliuzinių idealų ir trumpalaikio džiaugsmo mes prarandame ilgalaikę laimę ir vidinę pilnatvę.
 
Kalbėdamas apie norus, Buda palygino juos su beždžionėmis miške: jos šokinėja nuo medžio ant medžio, ieškodamos vaisių. Taip ir žmogus, besivaikantis vis naujų norų, blaškosi iš gyvenimo į gyvenimą.
 
Redagavo Lina Staponaitė
 
 
 
  

Žymos: Santykiai, vartojimas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Žmona:
– Mielasis, gal galėtum išnešti šiukšles?
Vyras, sunkiai atsidusdamas:
– Aš juk ką tik atsisėdau.
– O ką veikei prieš tai?
– Gulėjau...