Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   www.ilonatamo.com   |   2014-10-04

Užtaisas, reikalaujantis iškrovos

  
Užtaisas, reikalaujantis iškrovos Kovoti su emocijomis-beviltiška.

Mūsų gyvenimas yra panašus į vėrinį, suvertą iš įsitikinimų ir vertinimų: gerai–blogai, galima–negalima, reikia–nereikia, pozityvu–negatyvu ir panašiai. „Dažnai tai būna kraštutinumų rinkinys ir abejotinas pasirinkimas iš dviejų variantų: „arba… arba“, nematant, kad tarp dviejų variantų dar yra daugybė kitų“, – sako asmenybės ugdymo trenerė Ilona Tamo.

Patikėjome, kad „taip reikia“
Kaip tarp juodos ir baltos spalvų egzistuoja daugybė pilkos spalvos atspalvių, taip yra ir su emocijomis. Kažkada kažkas mums pasakė, kad negalima pykti – reikia šypsotis, negalima liūdėti – reikia džiaugtis, berniukams negalima verkti (juk tikri vyrai neverkia…), mergaitės turi būti tokios ir tokios… Yra sugalvota daugybė pačių įvairiausių „reikia“, ir mes patikėjome, kad taip ir turi būti.
 
Patikėjom, kad būdami tokie, kokiais „reikia“ būti, mes būsim mylimi ir reikalingi. Ir turime paradoksą: stengiamės būti tokie, kokiais „reikia“, o mus vis tiek bara, kaltina, palieka ir t. t. Gyvenam taip, kaip „reikia“, o lauktojo prizo taip ir nėra. Bet nesiliaujam tikėję tuo, kad vieną dieną mes jo vis dėlto sulauksim, jeigu ir toliau stengsimės atitikti reikalavimus. Tuose reikalavimuose yra visko – ir labai daug. Tik nėra paties svarbiausio: tenai nėra mūsų.
 
Žmogus, kuris neleidžia sau būti savimi, dažnai įstringa vienoje iš istorijų: arba „viskas blogai, viskas nusibodo, niekas nedžiugina ir netenkina…“, arba „viskas puiku, viskas super, viskas gerai…“. Abi šios istorijos turi teisę egzistuoti. Nei viena iš jų nėra nei geresnė, nei blogesnė.
 
Kai viskas tik blogai
 
Kai viskas blogai… Tokioj situacijos mes dažnai pradedam panikuoti, mus ištinka tyli vidinė isterija, lydima desperatiškų veiksmų. Paniškai ieškom ir siekiam kažko, kas turėtų pakeisti mūsų gyvenimą. Daug gilių išgyvenimų, stiprių emocijų, kurias mes vadiname neigiamomis. Bet iš tiesų šios emocijos nėra blogos.
 
Kiekviena emocija – tai vidinis energijos užtaisas. Klausimas tik, į ką mes nukreipsime šį užtaisą. Ir labai dažnai žmogus jį nukreipia į išorę: kaltina kitus dėl jį ištikusių nesėkmių, kaltina aplinkybes, piktinasi kitų žmonių elgesiu, nagrinėja, kaip kas gyvena ir panašiai. Tokiu būdu energija yra ištaškoma į visas puses ir jos nebelieka tam, kad kažką galėtum realiai pakeisti. O po to seka neviltis, depresinė būsena, dingsta noras ką nors daryti, gyvenimas tampa panašus į egzistavimą. Ir šioje būsenoje žmogus gali įstrigti ilgam.
Kai viskas tik gerai
 
Dauguma žmonių, gyvenančių istorijoje „viskas gerai“, tiesiog išmoko slopinti tas emocijas, kurias pavadino „neigiamomis“. Tai jų būdas gauti kitų žmonių meilę. Įsitikinimas „būsiu pozityvus, ir tada mane visi priims ir mylės“ yra savotiški spąstai, įkalinantys žmogaus gyvenimą. Emocijos niekur nedingsta, jos yra visada. Klausimas vėl tas pats – į kur nukreipiamas energijos užtaisas, generuojamas tų emocijų. Šiuo atveju didžioji dalis energijos yra nukreipiama kovai su emocijomis (tomis, kurias mes pavadinome blogomis). Bet įveikti šių emocijų neįmanoma. Jų neįmanoma išnaikinti. Tol, kol žmogus gyvas, visos emocijos bus, nepriklausomai nuo to, kaip jas pavadinome. Taigi tokiu atveju žmogus kovoja pats su savimi, užuot pasinaudojęs tuo, ką turi.
 
Kova su emocijomis niekur neveda
 
Jeigu nuoširdžiai pasižiūrėsite į savo vidų, kiekvienas pamatysite, kad, nepriklausomai nuo to, ką jūs galvojate apie tai, jūs ir toliau jaučiate pyktį, nuoskaudas, liūdesį. Bet žmogus, neleisdamas sau išgyventi šių emocijų, jas priima kaip problemą. Sprendimas, kad pykti, įsižeisti yra blogai, niekaip nekeičia fakto, kad jūs pykstate, įsižeidžiate ar jaučiate nuoskaudą. Jūs galite apgauti kitus ir mėginti apgauti save, bet anksčiau ar vėliau pamatysite, kad toks žaidimas su savimi ir kova su emocijomis jūsų niekur neatvedė. Ir kas tada? O tada atsiranda didelis poreikis visa tai kompensuoti, nes kitaip tiesiog neįmanoma. Ir dažnai tokie žmonės puola į kitą kraštutinumą – arba tampa pikti, arba įstringa gailestyje sau.
 
Emocijų neigimas atima energiją
 
Žaidimas „viskas gerai“ labai dažnai atveda tik į vieną tašką – poreikį keršyti. Keršyti atvirai arba slapčia. Verta atkreipti dėmesį – ši komedija labai retai suartina žmones...
 
Gal vertėtų liautis žaisti šį žaidimą: pykti blogai, įsižeisti blogai. Ir toliau pykti ar įsižeisti. Kvailiau yra neigti tai, kas yra, nei priimti tai ir panaudoti, t. y. leisti egzistuoti visoms emocijoms, jas pripažinti, priimti ir leisti sau jas išgyventi. Emocijų neigimas atima iš žmogaus energiją. Bet kuri emocija – tai tik energijos užtaisas. Pyktis – energija, džiaugsmas – energija, nuoskauda – taip pat energija. Tai tik užtaisas, reikalaujantis iškrovos. Kam jūs panaudosite tą užtaisą, pasirinkimas jūsų. Ar ištaškysite energiją, išliedami pyktį ant kito žmogaus, atkeršydami jam, ar panaudosite šią energiją tam, kad padarytumėte bent mažą veiksmą, vedantį jus į tuos pokyčius, kurių norėtumėte.
 
Tai tik klausimas: ar emocijos valdo jus, ar jūs valdote emocijas?
 
 
  

Žymos: Psichologija, Emocijos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Žmonos SMS vyrui: „Išėjau, kur pasiuntei. Elgiuosi, kaip išvadinai. Ir kodėl anksčiau tavęs nepaklausiau?!“