Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2013-07-06

Žaisti namus ar juos kurti?

  
Žaisti namus ar juos kurti?

Dabar gyventi poroms be santuokos labai populiaru. Ši naujų laikų padiktuota mada (o gal poreikis) savaime nėra nei smerktinas, nei girtinas.

Be abejo, gerai, kai abiem gerai. Ir vis dėlto specialistų atliekami tyrimai rodo, kad prieš žengdami šį žingsnį būsimieji sugyventiniai turėtų gerai jį apgalvoti, nes tai iš tiesų yra svarbus posūkis gyvenime. O svarbiausia – atvirai išsakyti vienas kitam savo lūkesčius ir juos suderinti. Nes jei vienas sau patyliukais tikėsis, kad jau netrukus atšoks ir vestuves, o kitas tik galvos, kad taip gyventi pigiau ir paprasčiau įveikti buities sunkumus – gero nelauk.
„Antspaudas pase dar nieko nereiškia", – sako sugyventiniai. Tačiau nė vienas nesugeba įtikinamai atsakyti, kodėl gi jo tada neuždėjus? Nes statistika liudija ne „susimetėlių“ naudai.
 
Liūdna statistika
Sugyventiniai, sakytume, yra „šiek tiek daugiau nei pora, šiek tiek mažiau nei šeima“. Tokį etapą dabar „išmėgina“ didžioji dauguma besirengiančių vestuvėms, bet tarp jų yra ir tokių, kurie apie vestuves net negalvoja!
 
Statistika rodo, kad daugiau nei pusė sugyventinių išsiskiria taip ir nesusituokę, ir paprastai sprendimas priimamas per penkerius metus: tuoktis arba skirtis. Ir nors žengiant į gyvenimą nesusituokus vadovaujamasi mintimi, kad jei ir nepavyks, tai bent išsiskyrimas nebus toks skausmingas, kaip gyvenant santuokoje. Deja, psichologai tokia sporas turi iš anksto nuvilti: sugyventinių skyrybos psichologiškai yra tokios pat sunkios kaip vyro ir žmonos.
 
Įsipareigojimai ir atsakomybė
Bene dažniausiai minimas motyvas, paskatinęs žengti šį žingsnį – troškimas „patikrinti“ būsimą vyrą ar žmoną (charakterį, įpročius, gebėjimą būti ištikimam, suderinamumą ir pan. ) arba apskritai pasitikrinti, ar tikrai pats yra subrendęs santuokai ir gali gyventi ne vienas, o dviese „nuo... iki“. Dar viena išsakyta (o galbūt dažnai ir nutylima) priežastis – troškimas pasimėgauti seksualiniu ir emociniu intymumu, tačiau nenoras įsipareigoti ir prarasti savo laisvės. Kai kurios poros gyvenimą kartu pasirenka kaip sąmoningą santuokos alternatyvą. Deja, atlikti tyrimai vėlgi parodo savotišką „saviapgaulę“: sugyventinių požiūris į įvairius bendro šeimos ir namų kūrimo aplinkos klausimus (vaikų auginimo, darbo, nekilnojamojo turto, finansinės nepriklausomybės nuo tėvų ir pan ) nedaug skiriasi nuo vienišų žmonių požiūrio...
Iš atsakymų aiškėja, kad jie tarsi tik laikinai žaidžia namus ir bet kurią akimirką šį „žaidimą“ pasirengę nutraukti, nejausdami įsipareigojimo ir atsakomybės kitam šio „žaidimo“ nariui. („Juk mes nesusituokę, kokios problemos, ar aš tau ką nors žadėjau?“) O štai šeiminio gyvenimo statusą pasirinkusių žmonių mąstymas iš esmės kitoks vienu, bet, sakytume, kertiniu požiūriu: jie jaučiasi galį pareikalauti iš partnerio įvairių įsipareigojimų: finansinių, dvasinių, moralinių, ir kartu patys priimdami santuokos statusą jaučiasi esą taip pat įsipareigoję. Ir visa tai suteikia būtent tas oficialusis (paradoksalu, lyg savaime ir nieko nereiškiantis!) antspaudas ir, ko gero, priesaika giminių ir draugų bei įstatymo akivaizdoje žvelgiant vienas kitam į akis...
 
Kas pralaimi skaudžiau?
Psichologų yra nustatyta, kad moterų jausmai mylimajam nesikeičia, nesvarbu, ar jie bendrauja tik kaip romantiška porelė, ar gyvena kartu. Deja, apie vyrus to nepasakysi. Pasirodo, jie kaip tik labiau nori vesti tą, su kuria susitikinėja, o ne tą, su kuria gyvena po vienu stogu... Ir, beje, tik sugyventinio noras tuoktis gali atvesti į vestuves, o moters norai paprastai neturi didelės reikšmės...
 
Beje, yra daugybė vyrų, kurie turi sugyventinę, tačiau vis dar ieško „tikrosios antrosios pusės".
O didžiausias vyro ir moters padėties skirtumas yra tai, kad moteriai laikas gimdyti vaikus nesitęsia amžinai. Biologinis laikrodis tiksi, sugyventinis tuoktis nesiūlo, ir ne viena moteris apsisprendžia gimdyti neturėdama teisėtos žmonos statuso. Bet tuomet kur kas mažiau socialiai apsaugotas ir vaikas...
Tiesa, palikti sugyventinį gali ir moteris, bet tokiu atveju dažniausiai nukenčia tik vyro savigarba.
Po penkerių metų tik 10 proc. sugyventinių (jei jie nesukuria šeimos) lieka kartu. Ir dar: nustatyta, kad ne vieną kartą gyvenimo partneres keitęs „etatinis sugyventinis“ ir sukūręs šeimą, tikėtina, jau elgsis pagal tą patį modelį: netoleruos net menkų nesutarimų, bet kokio nesuderinamumo ir nesistengs ieškoti sprendimo, kaip kad daro dauguma sutuoktinių. Mat jis turi vienintelį ištobulintą metodą spręsti santykių problemas – tai keisti partnerę.
 
Santuoka: 7 „už“. O kiek – „prieš“
Štai svarbiausi santuokos teikiami pranašumai, lyginant su gyvenimu nesusituokus:
Didesnis emocinis saugumas. Tyrimais įrodyta, kad sugyventiniai linkę nutraukti ryšį vos jam tik šiek tiek pablogėjus, o sutuoktiniai tokiu atveju stengiasi santykius pataisyti. Sugyventiniai labiau linkę ne kurti santykius, o juos vertinti ir stebėti jų eigą.
 
Saugesni vaikai. Tyrimais nustatyta, kad sugyventinių vaikai lėčiau vystosi emociškai, dažnai turi elgesio problemų, jiems prasčiau sekasi mokykloje nei vaikams iš tikrų šeimų. Sugyventinių nesaugumas perduodamas vaikams – jie irgi jaučiasi nesaugūs.
 
Didesnis fizinis saugumas, visapusiškesni, dvasingesni santykiai. Tyrimais nustatyta, kad agresijos atvejų tarp sugyventinių beveik dvigubai daugiau nei tarp sutuoktinių.
 
Didesnis finansinis saugumas. Tiesa, tiek šeimos, tiek sugyventiniai taiko nevienodą modelį, kas ir kaip vadovauja „finansų ministerijai“. Tačiau tarp sugyventinių dažniausiai nuo pirmos dienos įsivyrauja taisyklė: mano pinigai – tai ne tavo pinigai, ir neišvengiamai kyla erzelio dėl bendram ūkiui būtinų pirkinių. O vyras ir žmona už namų ūkį jaučiasi atsakingi abu, ir „finansinė sąjunga" tik dar labiau sustiprina jų ryšį. Po santuokos vyrų finansinė atsakomybė paprastai išauga, jie labiau vertina darbą, rimčiau į jį žiūri ir netgi greičiau ima kopti karjeros laiptais. Žvelgiant finansiškai, sugyventiniai panašesni į du po vienu stogu susiglaudusius vienišius nei į darnią šeimą.
 
Geresnė sveikata. Tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai be galo svarbus žinojimas, kad yra artimas žmogus, kuriam esi svarbus ir kuris, nelaimei ištikus, tavimi rūpinsis. Taigi, vėl galime kalbėti apie saugumo svarbą...
 
Didesnis laimės pojūtis. Tyrimai rodo, kad susituokę žmonės laimingesni už gyvenančius nesusituokus, nes dažnai būtent jų santykiai jiems (arba bent jau vienam iš jų) neteikia pasitenkinimo. Be abejo, tam vėl įtakos turi stabilumo stoka ir įtampa...
 
Ir galiausiai net intymusis gyvenimas sutuoktinių yra geresnis. Tyrimai patvirtino, kad sugyventiniai labiau linkę į seksualinius nuotykius, o sutuoktiniai dažniau nei sugyventiniai meilę ir seksą laiko neatsiejamais dalykais.
  

Žymos: Santykiai, Moterys, Vestuvės

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Labas rytas, brangusis!
–Susimildama, mieloji, tik jau nesistenk man primesti savo nuomonės!