Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vincentas Sakas   |   Tiesa.com   |   2019-10-04

Pasiilgusiems tėvynės skonių: virtų bulvių aukštaičių kaimiški didžkukuliai su varške ir grietinės sviesto padažu, receptas atsiradęs pokario Aukštaitijoje

  
Pasiilgusiems tėvynės skonių: virtų bulvių aukštaičių kaimiški didžkukuliai su varške ir grietinės sviesto padažu, receptas atsiradęs pokario Aukštaitijoje
© Vincentas Sakas

Šis receptas atsirado pokario Aukštaitijoje Dembavos kaime prie Panevėžio ir plačiai išplito po Aukštaitiją, o paskui ir Lietuvą.

Visi tikri aukštaičiai yra įsitikinę, kad cepelinai būna iš tarkuotų bulvių, o didžkukuliai tik iš virtų bulvių ir tik su varškės įdaru. Jei kas to nežino, - tas ne aukštaitis.
Aukštaitės gaspadinės 1 kg virtų miltingų bulvių netrina, bet sumala mėsmale, išmaišo jas su penkiais kupinais šaukštais krakmolo, vienu kaimišku kiaušiniu ir 10 g druskos.
 
500 g tik kaimiškos varškės pertrina, išmaišo su vienu suplaktu kaimišku kiaušiniu, 5 g druskos, 5 g smulkiai sukapotų mėtų arba peletrūnų.
 
Iš bulvių masės ant delno suploja paplotėlį, į vidurį deda varškės įdarą, suformuoja cepeliną ir, apvoliojusios krakmole, deda ant lentutės.
 
Pasūdytą vandenį užvirina, įmaišo 50 g išlaidinto krakmolo ir tik tada deda didžkukulius, vėl užvirina ir verda 8-10 min. ant vidutinės ugnies atidengtus, kad didžkukuliai nesutrūkinėtų.
1 kg didžkukulių ima 2 litrus vandens. Patiekia gausiai užpiltus grietinės sviesto padažu.
 
Atleidimo temperatūra - 65-70º C.
 
Stalo etiketas reikalauja, kad didžkukuliai būtų valgomi tik su šakute, be peilio.
 
Grietinės sviesto padažas
 
Aukštaitės 200 g lydyto naminio sviesto įkaitina, įdrebia 400 g kietos kaimiškos grietinės, pagardina 5-6 g druskos, žiupsneliu maltų baltųjų pipirų ir, maišant, užvirina.
 
Kaip jau minėjau, cepelinai Lietuvoje išplito po karo. Tarpukario Lietuvoje leistose kulinarijos knygose minimi išskirtinai bulvių kukuliai.
 
Rusų okupacijos laikais kolūkinių bulvinių valgių valgyklų buvo tik trys: 1976 metais liepos 1 dieną Gargžduose duris atvėrė „Bulvė“, kur buvo ruošiami kolūkinio kaimo valgiai: pieniška sriuba su bulviniais kukuliukais, cepelinai, kugelis, vėdarai su bulvėmis, bulviniai sklindžiai, bulvių rageliai, bulvių sklindžiai, Kėdainių sklindžiai, žemaitiški bulvių sklindžiai ir bulvių dubenėliai.
 
„Bulvėje“ gaminamiems cepelinams kompozitorius Benjaminas Gorbulskis pagal Gargždų kultūros namų direktoriaus Vytauto Rimavičiaus žodžius sukūrė dainą „Gargždų cepelinai“. Dainos populiarinimui buvo net išleista vinilinė plokštelė.
 
Po metų Vilniuje Dzeržinskio (dabar Kalvarijų) gatvės pradžioje atvėrė duris „Lietuviškų valgių“ valgykla, kur buvo gaminami kolūkiniai bulviniai valgiai, o dar už metų Kaune Laisvės alėjoje prie Soboro.
 
Ir tik praėjusio amžiaus 80-siais metais cepelinai pradėjo plisti kolūkių, mažų miestelių bei didelių miestų savitarnos valgyklose. O jau 1980 metais Klaipėdoje naujoje valgykloje „Sodžius“ eilės stovėdavo prie cepelinų...
  

Žymos: cepelinai, valgiai, lietuviška virtuvė, tradiciniai patiekalai, cepelinai su varške

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Girtas žmogus bando užsėsti ant arklio, tačiau jam vis nesiseka. Tada jis pradeda prašyti pagalbos visų šventųjų iš eilės:
– Šventas Petrai, padėk! Šventas Mykolai, padėk! Šventas Grigorijau, padėk!
Pagaliau, sukaupęs visas jėgas, jis dar kartą bando, tačiau persistengia ir perskrenda į kitą arklio pusę.
– Ramiau, ramiau! –sušunka jis. – Ne visi iš karto!