Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vincentas Sakas   |   Tiesa.com   |   2019-10-29

Tradicinis Vėlinių valgis: Rietavo bulviniai kukorai

  
Tradicinis Vėlinių valgis: Rietavo bulviniai kukorai
© Vincento Sako archyvo nuotrauka

1630 metų kunigaikščių Radvilų Kėdainių rūmų inventorinėse knygose randame, kad iš vokiečių kolonistų buvo nupirktos 4 „vokiškos bačkos kartupelių“. Štai nuo kada Lietuvoje buvo pradėtos auginti bulvės.

Lietuvos gaspadinės Vėlinių valgius visada gamindavo tik iš žemėje išaugusių daržovių: burokų, morkų, pastarnokų, ropių, salierų gumbų, svogūnų, česnakų, net kepimui naudojo tik kiaulinius taukus, nes kiaulės knisa žemę.
Atsiradus bulvėms, daug Vėlinių valgių buvo ir tebėra gaminama iš bulvių. Bulviniai kukorai su šviežių kopūstų ir virtų kiaušinių įdaru – tai išskirtinis Rietavo gyventojų valgis, atsiradęs kunigaikščio Oginskio dvare, labai greitai išplitęs po visą Lietuvą kaip Vėlinių valgis, nes jų forma ir spalva primena burokėlius arba svogūnus.
 
Gardi, traški plutelė ir švelnus aksominis šviežių kopūstų su kiaušiniais įdaras gali stebinti net žymiausius pasaulio gastronomus, gurmė ir gurmanus. 2 kg virtų miltingų bulvių netrinti, bet sumalti mėsmale, išmaišyti jas su penkiais kupinais šaukštais krakmolo, vienu išplaktu kaimišku kiaušiniu ir 15g druskos.
 
1000g šviežių, bet jokių būdu ne raugintų, kopūstų smulkiai supjaustyti ir pagardinti druska. Kopūstus sudėti į prikaistuvį ar puodą, įpilti 100g kaimiško pieno, uždengti dangtį ir troškinti, kol suminkštės kopūstai ir išgaruos drėgmė.
 
Po to sudėti 100g lydyto kaimiško sviesto, išmaišyti ir dar 10 minučių troškinti. Atvėsinti. Kietai išvirti 5 kiaušinius (virti ne ilgiau 10 minučių) ir smulkiai sukapoti arba sutarkuoti. Atvėsintus kopūstus išmaišyti su kiaušiniais, 1g džiovintų peletrūnų ir 1g maltų kvapiųjų pipirų.
Šitaip paruoštas kopūstų įdaras, kuris tampa „skanus“ uoslei, kvepiantis grybais, riešutais ir peletrūnais, malonus gomuriui, nes tampa lyg aksominis, galėjo atsirasti tik kunigaikščių Oginskių dvaro virtuvėje, kur kulinarinės gamybos būdai ir ypatybės buvo labai reikšmingomis! Paskui iš bulvių minklės suploti paplotėlį, dėti įdarą, suformuoti svogūno formos kepinuką.
 
„Svogūną“ du kartus pavolioti kiaušinio pakinyje, maltuose džiūvėsėliuose ir kepti karštuose riebaluose. Kunigaikščių Oginskių Rietavo dvaro virtuvėje kepdavo lydytame svieste. Kitų bajorų virtuvėse anais laikais dažniausiai kepdavo kiauliniuose taukuose. Mūsų laikais geriausiai kepti aliejuje gruzdintuvėje, kol kukorų „svogūnai“ gražiai iš visų pusių parus.
 
Atleidimo temperatūra - 65-70ºC. Kad kukorai neprisigertų riebalų, kepti nedideliais kiekiais 180ºC augaliniame aliejuje.
 
Iškeptus kukorus sudėti ant popierinių servetėlių, kad jos sugertų aliejaus perteklių. Beje, jei aliejus bus neįkaitęs arba aukštesnės nei 180 laipsnių temperatūros kepinukai į save sugers daug aliejaus.
 
Dzūkės, sūduvės, aukštaitės į kukorus dėdavo raugintų troškintų kopūstų įdarą, bet tai jau ne tas, nelieka subtilios kukorų skonio ir kvapo dermės... Žemaitiškus kukorus galima patekti vienus arba su įvairiais pavilgais.
 
Nereikia net aiškinti, kad užsienio svečiams bulviniai kukorai ir išvaizda, ir skoniu, ir kvapu, ir galimybėmis patiekti su įvairiais pavilgais būtų daug įdomesni ir priimtinesni, nei vargano vaizdelio riebiais spirgais užpilti cepelinai.
 
Bijau, kad mažai mokslų gavusiems ir kukorų neragavusiems žiniasklaidininkams šis mano patarimas liks nesuprastas, - jie ir toliau, kaip marionetės, užsienio svečių klausinės kaip jiems patinka riebiais spirgais ir erzacgrietine užpilti bei sulfidais balintų bulvių cepelinai...
  

Žymos: Receptai, Vėlinės, lietuviški patiekalai, Vėlinių valgiai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Pasaulyje viskas reliatyvu. Pavyzdžiui, tie 100 litų, apie kuriuos nieko neįtaria žmona, man yra daug brangesnis už tuos 1000, apie kuriuos ji žino.
*****