Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2014-11-22

Pornografija – garbingų kompanijų verslas

  
Pornografija – garbingų kompanijų verslas Pornografijos verslas - viena iš nedaugelio sričių, kur moterys uždirba daugiau nei vyrai.

Pornografiniai filmai – neatsiejama erotikos ir seksualinio gyvenimo dalis nuo pat seniausių žmonijos laikų ir kino juostelės išradimo.

Pornografija kaip žanras net neegzistavo iki 1857 metų, t. y. kol puritoniškoje karalienės Viktorijos laikų Anglijoje tokiu terminu (sudarytu iš graikiškų žodžių „porne“ – „prostitutė“ arba „porneia“ – „sueitis“ ir „graphein“ – „rašyti“) pirmą kartą buvo įvardyti tuo metu populiarūs erotiniai romanai apie prostitučių gyvenimą.
Pradininkai – prancūzai
 
Pornografinių filmų žanro pionieriai buvo du prancūzai: Eugene Pirou ir Albertas Kirchneris. 1896 metais jie kartu nufilmavo pirmąjį pasaulyje erotinį (pornografinį?) filmą „Nuotakos pogulis“ („Le Coucher de la Mariee“). Šioje septynių minučių trukmės juostoje aktorė Louise Willy vonios kambaryje rodė striptizą. Ir, beje, nė vienas iš šio filmo kūrėjų nebuvo nei šelmiai, nei plevėsos.
 
Masinė pornografinių filmų gamyba, spėjama, prasidėjo Buenos Airėse, Argentinoje XX a. pradžioje. Pagal tuometinę pornografijos sampratą, tuose filmuose buvo rodomos tik nusirenginėjančios moterys. Per kelerius metus tokie argentinietiški filmai paplito po Europą, tačiau iki mūsų dienų jų neišliko. Seniausias išlikęs pornografinis filmas su siužetu ir keliais aktoriais vadinosi „Auksinės monetos nakvynės namai“ („A L’Ecu d’Or ou la bonne auberge“).
 
Žinoma, pirmieji pornografiniai filmai buvo trumpi, primityvūs ir prastos kokybės kūriniai, tačiau greitai buvo suvokta, kad žmonės juos vis dėlto nori žiūrėti – žiūrovams patiko justi savo fizinį artumą su filmų herojėmis. Kitaip nei tradiciniai kino filmai, jie buvo filmuojami pogrindinėse Lotynų Amerikos, Prancūzijos ar Vokietijos studijose ir platinami nelegaliai. Austrija buvo pirmoji pasaulio valstybė, kurioje 1911 m. buvo atidaryti visą naktį veikiantys kino teatrai „tik vyrams“. Jie priklausė Johanui Schwartzui, kurio įsteigta „Saturn-Film“ kompanija 1906–1911 m. susuko net 52 pornografinius filmus, nors gal ir sunku juos pornografiniais pavadinti, mat, visuose buvo rodomos vien nuogos besiraivančios merginos. Imperijos cenzūra per pusę metų uždarė kino teatrus, o sukurtos juostos buvo sunaikintos.
 
„Antras kvėpavimas“ – karo metais
 
Pornografiniai filmai pradėjo plisti kartu su „padoria“ produkcija antrajame XX a. dešimtmetyje. Iš pradžių jie buvo rodomi tik viešnamiuose, tiesa, ir ten cenzūra juos persekiojo bei draudė. Antrojo pasaulinio karo metais pornografijos pramonė įgijo antrą kvėpavimą, nes užjūriuose kariaujantiems jaunuoliams reikėjo kaip nors atsipalaiduoti.
Po karo visuomenės požiūris pamažu pradėjo liberalėti. 1953 m. Amerikoje buvo išleistas pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris, atsirado terminas „sekso bomba“ (jo autoriai yra amerikiečių kareiviai). 1967 m. pasaulio ekranuose pasirodė švediška juosta „Man smalsu“ („I am curious“) – pirmasis meninis filmas su gausybe erotinių scenų. Po audringos diskusijos jis netgi buvo uždraustas rodyti Masačiusetso valstijos kino teatruose. Byla dėl šio draudimo pasiekė net JAV Aukščiausiąjį JAV teismą, bet jis nusprendė, kad filmas „nėra pornografinis“.
 
Lengvai prieinama produkcija
 
Pornografinių filmų mėgėjai turėtų būti dėkingi italų teisininkui Lasse Braunui (g. 1936), nes jo nuopelnai pasaulio išlaisvinimui nuo viduramžiškų stereotipų yra neginčijami. Jį žavėjo erotinis menas – tėvo automobiliu su diplomatiniais numeriais jis jau nuo 1961 m. kontrabanda platino po Europą savo pornografinius filmus, Jo dėka tose šalyse, o vėliau ir visame Vakarų pasaulyje suklestėjo toks žanras kaip „Peep show“ (nuolatinis pasikartojančių pornografinių vaizdų demonstravimas specialiose kabinose už nedidelį mokestį). Būtent „peep show“ demonstruojami pornografiniai filmai tapo masiniu ir gana lengvai prieinamu produktu.
 
1963 m. Milano universitete L. Braunas parašė disertaciją tema „Juridinė cenzūra Vakarų pasaulyje“, tačiau dėl radikalių idėjų ji buvo atmesta. Vis dėlto jo argumentai, ginantys pornografiją, tapo diskusijų Danijos parlamente objektu, ir 1969 m. Danija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, legalizavusia pornografiją. Netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir Nyderlandai, Vokietija bei kitos Skandinavijos šalys.
 
Milijoninės apyvartos
 
1970 m. Amerikoje buvo oficialiai leista steigti „filmų suaugusiems“ kino teatrus. Vėliau pornografija persikėlė į privačius namus – aštuntajame dešimtmetyje pusė parduodamų vaizdajuosčių buvo erotinio ir pornografinio turinio. Vietoj šimtų per metus susukamų juostų jų buvo gaminama tūkstančiai, dauguma, tiesa, tiesiog kopijuojant scenas iš anksčiau jau sukurtų juostų. Atsirado netgi pornografinių filmų žvaigždės – Seka, Ron Jeremy, Christy Canyon, Ginger Lynn bei John Holmes, turintys savo statusą, profsąjungą bei etiką.
 
Internetas pornografinių filmų pramonei suteikė praktiškai neribotų galimybių (dažnai sakoma, kad būtent pornografijos poreikis ir sukūrė internetą). Kiekvieną dieną apie 30 proc. internetu perduodamo turinio yra erotinio ir pornografinio pobūdžio. Taip pornografija, o gal tiksliau, erotika tapo garbingų kompanijų verslu. Antrosios pagal dydį JAV pornografinių filmų kompanijos „Private Media Group“ akcijos netgi buvo listinguojamos „Nasdaq“ vertybinių popierių biržoje šalia kitų didžiausių „padoraus“ verslo įmonių. 1998 m. pornografinius filmus pradėjo gaminti ir didžiausia Skandinavijoje daniška kino studija „Zentropa“ – mums gerai pažįstamus „Constance“, „Festene“ ar „Idioterne“, kurią režisavo vienas iš kompanijos įkūrėjų legendinis Larsas von Trieras.
 
Šiandien vien JAV pornografijos pramonės metinė apyvarta siekia 10–13 milijardų dolerių. Holivude įsikūrusios studijos išleidžia apie 10 tūkstančių filmų per metus. Didžiausios pasaulyje pornografinių filmų studijos „Vivid Entertainment“ metinė apyvarta siekia 100 milijonų dolerių.
 
Beje, pornografinių filmų pramonė yra viena iš nedaugelio pasaulinių industrijų, kuriose moterys uždirba daugiau nei vyrai (aukštos klasės pornografinių filmų aktorė vidutiniškai uždirba apie 200 tūkstančių dolerių, gi vyrai – tik 40 tūkstančių dolerių per metusO stereotipas, kad pornografijos vartotojai yra daugiausia vyrai, jau pasenęs.. Šiais laikais apie 40 proc. visos pornografijos produkcijos pirkėjų yra moterys.
 
 
 
  

Žymos: Verslas, Darbas, Seksas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Mikė Pūkuotukas visiškai nenorėjo vesti, bet mintis apie jo laukiantį medaus mėnesį tiesiog varė jį iš proto.