Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Vilniaus visuomenės sveikatos biuras   |   2015-10-04

Ar myli... savo širdį?

  
Ar myli... savo širdį?
© Pixabay.com
Auštas kraujospūdis yra didžiausias ŠKL rizikos veiksnys.
Tik 30 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo užsiėmimai penkis kartus per savaitę sumažina riziką susirgti ŠKL ir insultu.

Rugsėjo 27-ąją daugelyje šalių buvo minima pasaulinė širdies diena. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis. Štai kodėl sveikatos specialistai klausia visų ir kiekvieno: ar myli savo širdį? Ar darai viską, kad ji plaktų ilgai ir nekeltų sveikatos problemų?

Higienos instituto duomenys verčia suklusti: 2014 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje mirė 40 252 žmonės. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,0 proc. žmonių. Taigi kraujotakos sistemos ligos iš tiesų yra didžiulė problema.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog ŠKL dažniausiai sukelia rizikos veiksniai, kurie gali būti kontroliuojami, gydomi ar modifikuojami. Visgi gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai vieni nepajėgūs sumažinti ŠKL rizikos veiksnių. Pats žmogus gali stipriai sumažinti savo ir savo šeimos narių riziką, nes sveikas žmogus yra pavyzdys sveikai šeimai ir sveikai visuomenei.
 
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, psichinis ir socialinis stresas.
 
Labai svarbu žinoti savo riziką
 
Reguliariai tikrintis kraujospūdį. Auštas kraujospūdis yra didžiausias ŠKL rizikos veiksnys. Jis vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes dažniausiai neduoda įspėjamųjų ženklų ar simptomų, todėl dauguma žmonių nežino jį turintys.
 
Atsisakyti tabako ir vengti pasyvaus rūkymo. Metus rūkyti, po dvejų metų rizika susirgti ŠKL ženkliai sumažėja, o per 15 metų ši rizika tampa tokia pat, kaip ir nerūkančiųjų.
 
Būti fiziškai aktyviam. Tik 30 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo užsiėmimai penkis kartus per savaitę sumažina riziką susirgti ŠKL ir insultu. Prisimink, kad fizinis aktyvumas – tai ne tik sportas. Tai ir bet kokia veikla, kurios metu raumenys naudoja energiją. Fizinė veikla apima tiek sporto užsiėmimus, mankštas, tiek ir kitokio pobūdžio fizinio aktyvumo užsiėmimus, tokius kaip žaidimas su vaikais kieme, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, namų ruoša, šokiai ir pan.
Stebėti gliukozės koncentracijos kraujyje rodiklius. Aukšta gliukozės koncentracija kraujyje gali būti diabeto indikatorius. ŠKL sudaro 60 proc. visų diabetu sergančių žmonių mirčių. Taigi nediagnozavus ir negydžius diabeto ŠKL ir insulto rizika gali padidėti.
 
Žiūrėti, ką valgai. Su maistu suvartojamas didelis sočiųjų riebalų, transriebalų ir druskos kiekis padidina riziką susirgti miokardo infarktu ar insultu: per daug druskos gali padidinti kraujospūdį; per daug riebalų gali „užkimšti“ arterijas. Venkite pusgaminių, kuriuose dažnai būna labai didelis druskos kiekis. Bendras su maistu suvartojamas druskos kiekis turėtų būti žemesnis nei 5 gramai per dieną (apie 1 arbatinis šaukštelis)
 
 
  

Žymos: Sveikata, Patarimai, Širdis

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Mano žmona angelas.


– Mano – irgi ne žmogus…