Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2016-11-20

Bakterija, sauganti ir nuo senėjimo

  
Bakterija, sauganti ir nuo senėjimo

Organizmo imuninės sistemos pagrindinė funkcija yra „išvalyti“ organizmą nuo antigenų – iš išorės patekusių ar viduje atsiradusių medžiagų, sukeliančių organizmo reakciją. Tačiau tai tampa neįmanoma, kai imunitetas nusilpęs. Didžiausias organizmo imuninis organas – plonasis žarnynas. Jame yra net 60 proc. organizmo imuninių ląstelių, todėl būtent jis atsakingas už mūsų apsaugą nuo įvairių infekcijų, vėžinių, autoimuninių ar alerginių susirgimų.

Kaip stiprinti imunitetą?
„Medicinos pasaulyje dabar linkstama kalbėti apie imuniteto „treniravimą", kai jis palaipsniui pratinamas prie aplinkos poveikio: natūraliai aplinkoje tai yra paprasčiausi mikrobai, su maistu ar neplautomis rankomis patenkantys į organizmą, tačiau aktyviai rūpinantis higiena jų gali nepakakti“, – sako gydytojas vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
 
Negyvendamas natūralioje aplinkoje žmogus apriboja organizmą nuo bakterijų, kurios, įvairiais mokslininkų duomenimis, turi didžiulę reikšmę imunitetui. Gerųjų žarnyno bakterijų mes nuolat gauname su maistu, pavyzdžiui, valgydami sūrį ar jogurtą, tačiau probiotikai žarnyne užsilaiko tik apie savaitę, todėl būtina nuolat palaikyti jų koncentraciją. Kaip pagalbinė priemonė kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai skiriami probiotikų preparatai.
 
Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbusios oficialų probiotikų apibrėžimą: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai. Nors bakterijų baiminamasi, ne visos jos yra blogos: įprastai žarnyne yra apie 1–3 kg įvairių bakterijų, didžioji dalis jų – gerosios. Žmogus būna sveikas, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc., tačiau kai blogųjų ima daugėti – išsivysto disbiozė, dėl kurios žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, pvz., alergija, Krono liga ir kt. Disbiozę skatina žarnyno infekcijos, virškinimo trakto mikrobiotą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra, taip pat tam įtakos gali turėti genetinis polinkis ar dažnas antibiotikų vartojimas.
 
Kuo gresia nepagrįstas antibiotikų vartojimas?
 
Manoma, kad antibiotikus nepagrįstai vartoja net penkta dalis pacientų, nes jais mėgina įveikti virusines ligas (gripą, peršalimą), kurių antibiotikai neveikia. Užsiimdami tokia savigyda žmonės sau kenkia dvigubai: pirma, jie nesigydo, antra, vartojant antibiotikus nužudomi naudingi mikroorganizmai, sutrikdoma žarnyno mikrobiota.
 
Nusilpusį imunitetą galite diagnozuoti pagal šiuos požymius: greitesnį nuovargį, silpnumą, vangumą, mieguistumą arba priešingai – nemigą. Jeigu dažnai sergate peršalimo, kvėpavimo takų ar kitomis ligomis, kurias gydytojai apibūdina kaip lėtines, taip pat jei pasikartoja infekcijos, negyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties pienligė, lūpų pūslelinė, tai taip pat rodo, kad imunitetas šlubuoja.
Užtat būtina maitintis sveikai ir stebėti savo poilsio režimą.
Probiotikų nauda organizmui
 
Yra keletas mechanizmų, kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį: kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagų, naikinančių mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą. Mokslinėje literatūroje ypač išskiriamas antibakterinis probiotikų poveikis – veikiantis prieš įvairias infekcijas (virusines, bakterines) ir viduriavimą. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad probiotikai gali būti efektyvūs apsaugant ar gydant alergijas, vėžį, kvėpavimo ir šlapimo organų infekcijas, imuninės sistemos moduliavimą, reguliuoti lipidų metabolizmą, blokuoti toksinų patekimą į organizmą, netgi saugoti nuo senėjimo bei tokių ligų kaip autizmas, osteoporozė, antro tipo diabetas.
 
Taigi, šaltuoju metų laiku ar sveikstant po ligų medikai rekomenduoja pavartoti mineralų, vitaminų, taip pat gerųjų bakterijų – probiotikų.
 
 
 
  

Žymos: Sveikata, Bakterija, probiotikai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Pamatykite V. Šapranausko anekdotų šou Londone ir Peterborough\'e!