Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   savaite.lt   |   2015-07-03

Dehidratacija pavojinga gyvybei

  
Dehidratacija pavojinga gyvybei Gydytojai rekomenduoja dieną pradėti stikline vandens.
Stiprus troškulys – tai jau SOS signalas, rodantis, kad dehidratacijos procesas jau prasidėjo. Geriau nelaukti tokios būsenos, o reguliariai gurkšnoti vandenį visą dieną.

Be maisto žmogus gali išgyventi ne vieną savaitę, bet be vandens neištemptų nė penkių dienų. Netekęs tik 10 proc. skysčių žmogus gali apalpti, jam gali prasidėti haliucinacijos ir pasireikšti rimtų organizmo veiklos sutrikimų.

Neleiskite sau „išdžiūti“!
Net nedidelė organizmo dehidratacija nepraeina be pasekmių: apima silpnumas, pasireiškia galvos skausmas, pablogėja atmintis, darosi sunku sutelkti dėmesį. O stipri dehidratacija apskritai pavojinga gyvybei. Todėl klausimas: „gerti ar negerti?“ net negali kilti – be abejo, gerti! Ypač svarbu laikytis gėrimo režimo vasarą. Pirmiausia, vanduo reguliuoja temperatūros balansą ir neleidžia organizmui perkaisti.
Antra, jis drėkina odą, neleidžia atsirasti raukšlėms, neleidžia odai išsausėti ir pleiskanoti. Trečia, vanduo padeda skystinti kraują ir taip sumažina trombų atsiradimo riziką. Ir tai ypač aktualu vasarą, kai organizmas netenka daug drėgmės kartu su prakaitu, ir kraujas tirštėja.
 
Dieną pradėkite stikline vandens
 
Gydytojai rekomenduoja dieną pradėti stikline vandens. Ją reikėtų išgerti maždaug pusvalandį prieš pusryčius – tai leis organizmui atsibusti, o kartu pasitarnaus ir vidurių užkietėjimo profilaktikai. Išgerti stiklinę vandens ne tik prieš pusryčius, bet kaskart prieš valgį labai naudinga ir visiems, norintiems numesti svorio – tai sumažina alkio jausmą.
 
Per dieną reikia išgerti 30 ml skysčio vienam kilogramui kūno svorio. Vadinasi, vidutiniškai žmogui, jei jo kūno masė yra 70–80 kg, reikia ne mažiau nei 2–2,5 litrų. Į šį kiekį įeina visi skysčiai – arbata, kompotas, sriuba ir pan. Tačiau gydytojai pataria pirmenybę teikti būtent vandeniui. Saldžiuosiuose gėrimuose — kompotuose, sultyse, gazuotuose gėrimuose – daug cukraus ir konservantų, ir tai sveikatai tikrai ne į naudą. Net mineralinis vanduo negali konkuruoti su paprastu vandeniu – neribotas mineralinio geriamojo ir gydomojo vandens vartojimas gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą.
 
Kaip dažnai reikia gerti vandens?
 
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Bet pasikliauti troškulio atsiradimu (esą organizmas protingas – pats pasufleruos, kada gerti) negalima. Stiprus troškulys – tai jau SOS signalas, rodantis, kad dehidratacijos procesas jau prasidėjo. Geriau nelaukti tokios būsenos, o reguliariai gurkšnoti vandenį visą dieną.
Turėkite omenyje, kad tam tikrose situacijose organizmui reikia daugiau skysčių, nei geriame įprastai.
 
* Sergant. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija, žarnyno veiklos sutrikimai, apsinuodijimas maistu – tai tikrai tinkamos progos gerti kuo daugiau: vanduo padės atsikratyti virusų ir toksinų. Gerti reikia dažnai ir po truputį – galima nuryti porą gurkšnių kas 15–20 minučių, taip pat po kiekvieno vėmimo priepuolio ar apsilankymo tualete.
 
* Per karščius. Vasarą mes daugiau prakaituojame ir taip netenkame daugiau drėgmės, taigi ją reikia papildyti. Skysčių kiekis tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros. Jei lauke +20 °C, gali pakakti ir 1,5–2 litrų vandens per dieną, o štai jeigu +30 °C – teks išgerti ne mažiau nei 2,5–3 litrus. Analogiški kiekiai rekomenduojami ir pirties bei fitneso mėgėjams: ir vienur, ir kitur gausiai prakaituojate, taigi ir gerti reikia daugiau. Tai ne tik užkirs kelią dehidratacijai, bet ir padės organizmui greičiau pašalinti toksinus ir medžiagų apykaitos produktus.
 
* Skrydžio metu. Ilgai skrendant lėktuvu kraujas ima tirštėti, ir jį būtinai reikia „skiesti“ vandeniu. Beje, reikia gerti negazuotą vandenį – skrydžio metu daugeliui žmonių pučia pilvą, o gazuotas gėrimas nemalonius simptomus dar sustiprina.
 
Būna išimčių
 
Tiesa, nors formulė „30 ml skysčio kilogramui kūno svorio“ ir teisinga, bet ne universali. Daug priklauso nuo amžiaus (vyresnio mažiaus žmonės paprastai geria mažiau), darbo pobūdžio (sunkus fizinis darbas priverčia mus gerti kibirais), pasirenkamo valgio (aštraus ir sūraus maisto mėgėjai geria daug) ir, be abejo, sveikatos būklės. Jei savijauta gera, per dieną galima išgerti ir tris litrus skysčio. Bet sergant tam tikromis ligomis vandens kiekį teks riboti. Tokie atvejai yra:
 
* inkstų ir kepenų nepakankamumas;
* prostatos adenoma (vyrams, kenčiantiems dėl šio sutrikimo, ypač nerekomenduotina daug gerti vakarais, antraip visą naktį teks bėgioti į tualetą);
* kai kurių formų glaukoma (gali sutrikti akies vidinio skysčio nutekėjimas ir padidėti vidinis akispūdis);
* lėtinis širdies nepakankamumas.
 
Egzistuoja nuomonė, kad hipertonikai taip pat turėtų riboti išgeriamo skysčio kiekį. Tačiau kardiologai tvirtina, kad pirmiausia reikia kovoti ne su vandeniu, o su druska – tai ji sulaiko drėgmę ir provokuoja patinimus bei kelia arterinį kraujospūdį. Jei abejojate, ar jums galima daug gerti, kreipkitės į gydytoją – jis jums padės apsiskaičiuoti normą. Ir tuomet jums tereikės tik jos laikytis.
 
Įsidėmėkite dehidratacijos simptomus:
 
* šlapimas tamsiai geltonas, jo nedaug;
* stiprus troškulys, sausa burna;
* vangumas, silpnumas, nuovargis.
Kai situacija dar rimtesnė, be minėtųjų simptomų dar gali pasireikšti ir:
* sąmonės sutrikimai, alpulys;
*nepakankamas odos elastingumas (gnybtelėtoje vietoje odos elastingumas atsikuria labai lėtai).
  

Žymos: Vanduo, Dehidratacija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vaikystėje aš labai bijojau tamsos.
Dabar, kai ateina sąskaitos už elektrą, aš labiau bijau šviesos.