Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   psichika.eu   |   2017-07-14

Dėl ko atsiranda žalingi įpročiai?

  
Dėl ko atsiranda žalingi įpročiai?
© Max Pixel nuotr.
Priklausomybes galima paaiškinti, bet atsikratyti jų sekasi sunkiai.
Žalingų įpročių turintis žmogus dažniausiai labiau kenčia nuo psichologinės priklausomybės negu nuo fizinės

Persivalgymas, rūkymas, alkoholio vartojimas ar net „pasinešimas“ į alinantį sportą – retas iš mūsų yra be sveikatai žalingo įpročio. Vis tik „Ąžuolyno klinikos“ direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad kaltinti reikėtų ne priklausomybę sukeliančias medžiagas ar veiklas, o priežastis, kurios ir pastūmėja griebtis žalingų įpročių.

Mat, anot jo, visos priklausomybės kyla dėl patirtų psichologinių traumų.
„Dažnai priklausomybių atsiradimą lemia dar vaikystėje patirtos psichologinės traumos. Neretai žalingų įpročių turi tie žmonės, kurių tėvai buvo itin griežti ir kritiški arba atvirkščiai – labai paslaugūs bei suteikė per daug laisvės. Taip yra todėl, kad griežtų tėvų kontrolė ir kritika smukdė vaiką, trukdė jam formuotis, kaip pilnavertei savimi pasitikinčiai asmenybei. Tuo tarpu itin daug laisvės suteikusių tėvų vaikams trūksta įpročio laikytis tam tikros disciplinos bei gyvenimiškos patirties kasdienybėje. Tai taip pat nepadeda jaustis savarankišku, saugiu bei žinančiu, kaip save realizuoti, žmogumi. Tokie kraštutinio auklėjimo padariniai turi įtakos žmogaus polinkiui į priklausomybes, kurios visada būna daugiau ar mažiau sveikatai žalingi įpročiai“, – sako psichoterapeutas.
 
Stresinių situacijų išgyvenimo strategijos
 
Atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti savarankiškai bei brandžiai asmenybei. Žalingų įpročių turintis žmogus dažniausiai labiau kenčia nuo psichologinės priklausomybės negu nuo fizinės. Toks asmuo yra priklausomas nuo paties proceso, ritualo nei, kad psichotropinių medžiagų.
 
„Pavyzdžiui, metančių rūkyti žmonių fizinės abstinencijos nuo nikotino simptomai išnyksta pakankamai greitai. Praėjus tam tikram laiko tarpui, organizme nebelieka nikotino ar kitų medžiagų, gaunamų rūkant tabako gaminius, tačiau žmogus vis tiek jaučiasi blogai. Visa jo energija ir dėmesys yra nukreipti į tai, kaip susilaikyti vėl nepradėjus rūkyti. Žmogus nebežino, kaip užpildyti atsiradusią tuštumą, atsisakius tam tikro ritualo, tad neretai įninka į kitas priklausomybės formas, pavyzdžiui šaldytuvo durelių varstymo ir valgymo, ko pasekmė – augantis svoris bei su tuo susiję fiziniai susirgimai: diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies ligos“, – konstatuoja R. Alekna.
 
Taip pat gydytojas paneigia mitą, kad nikotinas, esą, veikia raminančiai. Taip, anot jo, rūkančiajam atrodo dėl smalkių bei kitų toksinų poveikio, kurie yra kur kas žalingesni sveikatai.
 
„Nedidelis nikotino kiekis skatina centrinės nervų sistemos veiklą, todėl jo poveikis, vartojant tam tikromis dozėmis, yra tonizuojantis. Sveikatai išties žalingą poveikį daro susidarantys nuodingi cheminiai junginiai bei smalkės degant cigaretei. Rūkant įkvepiamos smalkės su kraujyje esančiu hemoglobinu sudaro tvaresnį junginį negu su deguonimi, todėl natūralu, kad mažesnis deguonies kiekis žmogaus organizme veikia centrinės nervų sistemos veiklą bei jo būseną. Tai tarsi pridusina žmogų. Būtent šis poveikis ir suteikia tariamą trumpalaikio atsipalaidavimo efektą, kai iš tiesų smegenims tiesiog trūksta deguonies. Tad noras griebtis cigaretės iškilus stresinei situacijai yra pasąmoninis siekis prislopinti centrinės nervų sistemos veiklą. Taip pat elgiasi kitų priklausomybių turintys žmonės, kurie vartoja alkoholį ar narkotikus. Tai yra taip vadinamos stresinių situacijų išgyvenimo strategijos“, – dėsto gydytojas.
Kol nesame laisvi – priklausomybę pakeičiame kitomis priklausomybėmis
 
Paklaustas, ką patartų žmonėms, kurie nori išsivaduoti iš žalingų įpročių pančių, gydytojas atsako, kad siekiant visiškai išsilaisvinti, prireiks specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos. Kalbant apie fizinės priklausomybės simptomų gydymą, su jais galima gana efektyviai kovoti taikant pakaitinę nikotino terapiją ar vartojant sumažintos rizikos produktus, kaip alternatyvas įprastiems tabako gaminiams. Pakaitinė nikotino terapija – nikotino pleistrų, purškiklių ar dervų neturinčių produktų vartojimas – padeda pacientui sumažinti įprastų tabako gaminių vartojimo daromą žalą bei palengvinti fizinius abstinencijos simptomus metant rūkyti. Tačiau tikrasis išsivadavimas aplankys tik išsiaiškinus ir išsprendus psichologines problemas.
 
„Nepriklausomai nuo žalingo įpročio – ar tai būtų rūkymas, alkoholizmas, persivalgymas – jos visos rodo, kad asmuo turi psichologinių problemų. Būtent todėl be specialisto įsikišimo žmogui beveik niekada nepavyksta visiškai išsilaisvinti nuo priklausomybių. Taigi dažniausiai tariamas žalingo įpročio atsisakymas būna įnikimas į kitą priklausomybę, pavyzdžiui, alinantį sportą, ilgų distancijų maratonus, ar kraštutinumą – griežtai sveiką gyvenseną, kas tėra kitokia savęs žalojimo ar alinimo forma“, – paaiškina R. Alekna.
 
Šaltinis: psichika.eu
  

Žymos: Sveikata, Priklausomybė, Psichologija, žalingi įpročiai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras sėdi prie kompiuterio ir žaidžia. Prieina žmona:

– Mielasis, leisk ir man pažaisti...

Vyras:

– Turėk sąžinės, brangioji. Ar nors kartą aš tavęs prašiau skuduro, kai tu plovei grindis?