Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2015-06-20

Erkės – laikini, bet pavojingi žmogaus ir gyvūnų parazitai

  
Erkės – laikini, bet pavojingi žmogaus ir gyvūnų parazitai
© Flikcr.com
Pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu yra aktyvi imunoprofilaktika.
Erkinis encefalitas (EE) yra viena iš dažniausių Europoje paplitusių erkių pernešamų ligų, ir šios ligos apraiškų Europoje nuolat daugėja.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.

Erkė išgyvena tik siurbdama kraują iš stuburinių gyvūnų. Erkės yra laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai. Jų vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nimfa, suaugusi erkė). Žmonėms pavojų keliančioms erkėms reikia vieno pasimaitinimo krauju, kad iš lervos stadijos pereitų į nimfos stadiją, ir dar vieno pasimaitinimo, kad virstų suaugusia erke. Ypač aktyvios jos tampa pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia +5–+7°C.
Erkės perneša daugybę virusų
 
Kovo–spalio mėnesiai yra erkių sezoninio aktyvumo pikas, o jų aktyvumo trukmė ir dinamika tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių ir klimato sąlygų.  Erkėse gali būti nustatomi virusai iš 6 virusų šeimų, kurioms priklauso 8 virusų gentys ir 35 virusų rūšys. Svarbiausios erkių platinamos virusinės ligos yra erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Louping-ill liga ir Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Be šių ligų reikėtų paminėti ir erkių pernešamas parazitines bei bakterines ligas, kurios yra nustatomos Europoje – Laimo liga (boreliozė), tuliaremija, anaplazmozė, erlichiozė ir riketsijozė, įskaitant Q karštinę ir babeziozę.
 
Erkinio encefalito atvejų Europoje daugėja
 
Erkinis encefalitas (EE) yra viena iš dažniausių Europoje paplitusių erkių pernešamų ligų, ir šios ligos apraiškų Europoje nuolat daugėja. Didėjantis ligos paplitimas priklauso nuo įvairių veiksnių, be kita ko, klimato kaita yra nurodyta kaip viena iš galimų priežasčių.
Pagrindiniai erkinio encefalito viruso pernešėjai yra penkios Ixodidae erkių rūšys: Ixodes persulcatus, Ixodes ricinus, Dermacentor silvarum, Haemophysalis concinna ir Haemophysalis japonica. I. ricinus, turinti ypač efektyvius jutimo organus, maitinasi apie 300 skirtingų gyvūnų krauju: 148 – stuburinių, 149 – paukščių ir 20 reptilijų, I. persulcatus minta 240 skirtingų rūšių gyvūnų krauju. Lietuvoje ypač plačiai paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus. Šios rūšies erkių randamos visuose Lietuvos rajonuose, todėl yra didelė rizika užsikrėsti šia per erkių įkandimus plintančia virusine liga.
 
Erkės – tiesioginės ir netiesioginės ligos kaltininkės
 
Erkinio encefalito viruso pagrindinis gamtinis šaltinis yra smulkieji graužikai, tačiau pernešti virusą gali ir kitos rūšys – elniai, stirnos, avys, ožkos ir paukščiai. Daugumai šeimininkų EEV nesukelia jokių klinikinių ligos simptomų. Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir erkių organizmuose. Erkių organizme virusas randamas seilių liaukose bei seilėse. Žmogus EE virusu užsikrečia įkandus EEV infekuotai erkei.
 
Veterinarinėje medicinoje šunų erkinio encefalito klinikiniai atvejai, pasireiškiantys neurologiniais reiškiniais, buvo žinomi prieš daugiau kaip 30 metų. Taip pat yra aprašyti reti arklių erkinio encefalito atvejai. Naminiai šunys, vilkai, lapės ir arkliai gali sirgti ir būti užsikrėtę EEV, tačiau yra laikomi galutiniais EEV šeimininkais. Erkinio encefalito klinikiniai požymiai ožkų populiacijoje dažniausiai lieka nepastebėti, todėl pagrindinis būdas šioms infekcijoms nustatyti yra laboratoriniai tyrimai. Mokslinių serologinių tyrimų rezultatai parodė, kad ožkų užsikrėtimo laipsnis EE virusais yra nevienodas ir su gyvulių amžiumi turi tendenciją didėti.
 
EEV perdavimo kelias žmonėms nuo gyvūnų gali būti ir alimentinis – kai erkės nėra tiesioginės šios ligos kaltininkės. Šiuo atveju jos užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus. Žmonių užsikrėtimui EEV labai svarbūs atrajotojai – avys, ožkos, mažiau – galvijai, kurie yra erkių šeimininkai ir potencialus EEV infekcijos šaltinis žmonėms. Ožkų organizme EEV cirkuliuoti pradeda 4 dieną po užsikrėtimo. Neutralizuojančius antikūnus kraujo serume galima aptikti 10 – 13 dieną, jie gali išsilaikyti daugiau nei metus.
 
Viremijos metu, antrą arba trečią dieną po užsikrėtimo, EEV nedidelėmis koncentracijomis 3–7 dienas išskiria su pienu. Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, yra žinoma, kad virusas gana ilgai išsilaiko piene ir pieno produktuose. 
 
Kaip apsisaugoti?
 
Pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu yra aktyvi imunoprofilaktika (skiepai). Tai efektyviausia priemonė ligai išvengti, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto ožkos pieno ar jo produktų maistui, ypač jeigu žmonės nėra pasiskiepiję prieš EEV. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant +70ºC temperatūrai – per 5 minutes.
 
Gyvūnų apsaugai nuo erkių gamtoje rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims.
 
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto medžiagą.
 
  

Žymos: Erkės

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
– Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti.